Anot agronomo Tautvydo Gursko, paskutinė rugpjūčio dekada ir pirmoji rugsėjo savaitė – paskutinis laikas, kai dar galima tręšti veją daug azoto turinčiomis trąšomis. „Po rugsėjo 10 d. jau nevertėtų naudoti trąšų su azotu, nes jos paskatina naujų lapų vegetaciją ir augimą. Dėl to gali nespėti sumedėti augalo rozetė, atsakinga už žiemojimą, o tada veja nušals, paruduos, pavasarį atrodys labai negražiai, nors rudenį iki pat šalnų didžiuositės ypač žaliu vejos kilimu“, – sako agronomas.
T.Gurskas nuo rugpjūčio vidurio pataria jau nebetręšti vaismedžių ir vaiskrūmių azoto, fosforo, kalio ir mikroelementų turinčiomis trąšomis. Mat medis ir visi jo ūgliai ruošiasi žiemojimui, medžiagos iš lapų keliaus į šaknis, todėl lapai pakeis spalvą.
Jeigu dar negenėjote kaulavaisių, galite suskubti tai padaryti, nes geriausias laikas genėjimui yra po derliaus skynimo. „Nuvalgėme vyšnias, trešnes, abrikosus ir persikus – ir galime nugenėti visą vaismedį, kad jis būtų gražus, tvirtas, kitais metais jo šakos neišlinktų ir neišlūžtų. Tada kaulaivaisiai spėja per likusį laiką susitvarkyti žaizdas, neprileidžia daug vilkūglių, o kiti ūgliai spėja sumedėti ir pasiruošti žiemai, kad nenušaltų“, – rekomenduoja pašnekovas.
Anot specialisto, dar galima genėti ir sėklavaisius – obelis ir kriaušes. Tai vadinamas šviesinamasis genėjimas likus 2-3 savaitėms iki vaisių skynimo, kada išvalome vilkūglius, atidengiame vaisius, kad jie gautų daugiau saulės ir įgautų geresnę spalvą bei skonines savybes ir geriau laikytųsi per žiemą.
T.Gurskas pataria nepamiršti sandėliukų, kur bus laikomi vaisiai ir daržovės per žiemą. Jie turi būti išvalyti, išdezinfekuoti, jei buvo kokių nors bėdų, sutvarkyta ventiliacija, išvėdinta, nes tuoj viską nešime į rūsį.
Jau besibaiginėja šilauogių derlius, tad jas reiktų nuvalgyti, nepalikti ant krūmo. „Paliktose ant krūmo uogose bei vaisiuose, kurie paskui supūva, žiemoja įvairios ligos, ypatingai puviniai. Šiemet rudasis puvinys pažeidė nemažai vaisių, nes ant medžių matosi nemažai supuvusių obuolių. Tokie vaisiai mumifikuojasi, juose žiemoja ligos, kurios pavasarį pasklinda po visą sodą“, – perspėja agronomas ir pataria nepatingėti puvėkus nurinkti ir išvežti.
Specialisto teigimu, šiuo metu soduose matomas kokomikozės protrūkis – tai kaulavaisių liga, kai ant kamieno matosi tarsi sakų nubėgimas, o paskui nudžiūsta ištisos šakelės. Purškimas cheminiais preparatais, būtent fungicidais, padėtų išspręsti šią problemą.
Anto T.Gursko, nuo rugpjūčio vidurio iki rugsėjo vidurio yra pats geriausia laikas persodinti spygliuočius – pušis, egles, tujas, kėnius, kadagius.
„Renkantis šiuos spygliuočius reiktų atkreipti dėmesį į šakas, ar kitų metų pumpurai yra suformuoti ir augalas paisruošęs žiemojimui. Tokį medį galima kasti, vežti į naują vietą ir pasodinti, nes jis dar šiais metais spės išleisti naujas smulkias šakneles, įsitvirtinti žemėje ir gerai peržiemos“, – pasakoja agronomas ir pataria nesivėlinti, nes sodinant labai vėlai, tarkime, spalio mėnesį su visais lapuočiais, spygliuotis neįsitvirtina žemėje, neišleidžia naujų šaknelių ir prasčiau peržiemoja, pavasarį numeta dalį spyglių ir dar strese būna dvejus – trejus metus.
