Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2015 08 31

Paslaptingas skruzdėlių pasaulis

Skruzdėlės, kurių vorelės sruvena miškų ir sodų takais, labai primena žmones. Šie darbštūs vabzdžiai sudaro milijonus siekiančias bendruomenes, stato būstus, rūpinasi savo prieaugliu ir aršiai gina namus.
Skruzdėlės
Skruzdėlės / „Fotolia“ nuotr.

Lyg matriarchatas

Kadangi skruzdėlyno gyventojų skaičius perkopia ne vieną tūkstantį, vidinei tvarkai palaikyti reikalingas griežtas darbų pasidalinimas. Beveik kiekvienas bendruomenės narys (80 proc.) žino, kuom užsiimti, tačiau mokslininkai pastebėjo, jog skruzdėlyne visada pasitaiko tokių individų, kurie „patologiškai tinginiauja ir vengia darbo“.

Nuostabu, kad skruzdėlių kolonijoje gyvena vien moteriškos lyties vabzdžiai: nevaisingos besparnės darbininkės ir viena motinėlė. Tik atėjus poravimosi laikui, skruzdėlyne išsirita sparnuotos patelės ir patinėliai. Jie pakyla į orą meilės šokiui, o po poravimosi netenka sparnų.

Apvaisintos patelės ima dėti kiaušinėlius, kad iš jų išsiaugintų pagalbininkių, o patinėliai paprasčiausiai žūsta iš bado. Motinėlė, kuriai patarnauja darbininkės, gali išgyventi iki 15 ar net 30 metų. Eilinės skruzdėlytės, kurios pluša nuo aušros iki aušros, sulaukia 1,5–2 mėn., patinėlių gyvenimo trukmė – viso labo kelios savaitės.

Akivaizdu, kad didžiausias skruzdėlyno ramstis yra darbininkės, kurias dažniausiai ir matome gamtoje. Motinėlė iš būsto gilumos pasirodo labai retai. Tam nėra jokio reikalo, juk visus darbus nudirba žemesnio rango skruzdės...

Bendravimas kvapais

Biologus jau seniai domina skruzdėlių bendravimas ir būdai, kaip šie vabzdžiai orientuojasi aplinkoje, palaiko hierarchijos ryšius ir kovoja su kitų skruzdėlynų gyventojais. Nustatyta, kad bendruomeniški vabzdžiai komunikuoja lytėjimu, tam tikrais garsais, tačiau didžiausią reikšmę turi feromonai – tam tikros hormoninės medžiagos.

Taip pat skaitykite: Natūralios priemonės, padėsiančios išvengti skruzdėlių invazijos

Tikriausiai gamtoje pastebėjote skruzdėlių takus, kuriais niekada nenutrūksta judėjimas. Nustatyta, kad skruzdės pažymi teritoriją cheminėmis medžiagomis, kurios veikia lyg kelio ženklai. Kuo dažniau naudojamas kelias, tuo stipresnis viliojantis kvapas. Jei keliaudamos skruzdės randa daug maisto, kitoms narėms palieka stiprų signalą.

Jei grįžta į skruzdėlyną tuščiomis, savo kelio nepažymi, kad nesuklaidintų bendruomenės. Nustatyta, kad tokiais cheminiais signalais skruzdės praneša viena kitai apie pavojų (užpuolimą, gaisrą), todėl skruzdėlynas greitai mobilizuoja jėgas kovai su nepalankia situacija...

Plačiau apie paslaptingą skruzdėlių pasaulį skaitykite 35-ajame savaitraščio „Ji“ numeryje!

Redakcijos archyvo nuotr./Žurnalo „Ji“ viršelis (35 nr.)
Redakcijos archyvo nuotr./Žurnalo „Ji“ viršelis (35 nr.)

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?