Savo patarimais dalinasi portalo Paslaugos.lt sodininkai – „Magiški Sodai“ įkūrėjai, sodininkai Rima ir Rimvydas Šimaičiai ir landšafto dizainerė, „Sodo Guru“ įkūrėja Beata Klimavičienė.
„Nors skamba keistai vasario mėnesį, bet net dabar galima būtų ravėti, ruošti dirvą, purenti, perkasti su supuvusiais lapais ir kompostu bei ruošti ją sėjai“, – apie neįprastai šiltą žiemą ir jos nulemtus pokyčius sodininkų kasdienybėje pavasarį sakė Rima Šimaitė ir Rimvydas Šimaitis iš „Magiški Sodai“.
Sodininkų teigimu, žiemos pabaiga – tinkamas laikas svajoti, kaip pakeisti jau esamą sodą arba kaip susikurti naują.
„Jei dirva nėra įšalus, vis dar galima susodinti sveikus tulpių svogūnus, jie žydės vėliau, nei susodinti iš rudens. Žiemos pabaigoje pavasario pradžioje jau galima pasisėti įvairias vienmetes gėles, kaip petunijas, spriges, našlaites, verbenas ir kitas. Taip pat įvairias daržoves“, – sakė B.Klimavičienė.
R. ir R.Šimaičiai patarė nebijoti atsisveikinti su nepasiteisinusiais augalais: „Tai, kas gražiai auga kaimyno kieme, nebūtinai tinka mums. Be to, renkantis augalus, būtina atsižvelgti į augimo sąlygas (dirva, saulė, drėgmė, kitų augalų bei pastatų kaimynystė“, – sako šeimyninis duetas.
Jau galima genėti ir balinti vaismedžius
Kai naujas sodo planas jau aiškus, galima kibti į darbus. Juolab, kad šiemet dirva nebuvo įšalusi.
„Jeigu suplanavome pasisodinti naujų vaismedžių, vaiskrūmių ar dekoratyvių augalų, galima pasiruošti duobes – įmaišyti perpuvusio mėšlo, komposto, neutralių durpių. Taip pat dabar pats tas metas pasiruošti sodo įrankius“, – patarė R.Šimaitis.
Šiuo metu jau galima genėti nežydinčių lapuočių gyvatvores, pavyzdžiui, paprastojo skroblo, ligustro, gudobelės.
„Jeigu gyvatvorė žydinti, geriau ją karpyti ir formuoti po žydėjimo. Tokios, pavyzdžiui, yra forsitija, pilkoji lanksva, jazminas. Genėti reikia ir vaismedžius. Kamienus jau galima balinti – taip jie bus apsaugoti nuo kenkėjų. Taip pat būtina nurinkti senų vaisių mumijas ir sudeginti, kad neplistų miltligė“, – priminė R.Šimaitė.
Į pirmuosius pavasario darbus galima įtraukti ir daugiamečių gėlių bei dekoratyvinių žolių, kurios savo stiebais, žiedynais ir sėklų dėžutėmis džiugino akį, nukirpimą. Tai – įvairūs miskantai, lendrūnai, soruolės ir kitos vis labiau populiarėjančios žolės.
„Rudeninius astrus, šalavijus, rudbekijas, ežiuoles taip pat galima nukirpti“, – kalbėjo sodininkė.
Kalbėdami apie vaismedžius, pašnekovai pasidžiaugė, jog šią žiemą greičiausiai nė vienas augalas nenušalo.
„Ar augalas sėkmingai peržiemojo, galutinai pasakyti galima tik prasidėjus vegetacijai. Žinomas ne vienas atvejis, kada žiemos pabaigoje augalas atrodo įprastai, bet prasidėjus pavasariui jis tiesiog nunyksta. Todėl labai svarbu, atsižvelgiant į augalo atsparumą šalčiui, paruošti žiemojimui rudenį. Jei nušalo augalo šaknys, jo išsaugoti praktiškai nepavyks, net jei jis ir atsigaus, bus ženkliai silpnesnis ir neatsparus ligoms“, – kalbėjo „Magiški Sodai“ atstovė.
Tuo metu B.Klimavičienė pasiūlė paprastą būdą, kaip patikrinti, ar medis bei krūmas išgyveno žiemą.
„Paprasčiausias būdas patikrinti yra nulaužti šakelę ir pažiūrėti, ar ten dar yra gyvybės ženklų. Bet kokiu atveju, nereiktų skubėti augalo išrauti, o tvirtai įsitikinti, kad jis jau neatžels. Daugiamečių gėlių antžeminė dalis šaltuoju metu nunyksta, tačiau pavasarį vėl atželia“, – pasakojo pašnekovė.
Kovą – dėmesys vaismedžiams
Vaismedžių priežiūra – vienas pirmųjų ankstyvo pavasario darbų, sako sodininkai. „Žiemos pabaigoje, o dar geriau pavasario pradžioje jau po didesnių šalčių galima pašalinti nudžiūvusias ir nesveikas vaismedžių šakeles. Taip pat, kol jie yra ramybės būsenoje, galima formuoti vaismedžių lają, išretinant nereikalingas šakas: taip jie turės daugiau vaisių, bus didesni“, – sakė I.Klimavičienė.
Kadangi šiemet šalnų praktiškai nebuvo, o oro temperatūra nuolat kyla, jau galima pradėti balinti medelius.
„Dėl dieną vis aukščiau kylančios ir vis kaitresnės saulės kamienai įšyla ir žievė plečiasi, o nakties šaltukas žievę priverčia trauktis, todėl ji gali suplyšti. Tiesa, geriausia kamienus balinti rudenį, o pavasarį, jei lietūs nuplovė, pakartoti balinimą. Geriausia balinti jau paruoštais balinimo mišiniais“, – pasakojo R.Šimaitis.
Pasak jo, kovo viduryje reikėtų apžiūrėti kamienus, įsitikinti, ar jie nėra pažeisti laukinių graužikų, šalčio. Rastas pažeistas vietas reikia sutvarkyti: atšokusią žievę pašalinti, žaizdas tepti sodo tepalu.
Kitas svarbus darbas – genėjimas. „Jauniems vaismedžiams svarbu išrinkti dominuojančią viršūnę, o kitas pašalinti. Dėl nušąlusių jaunų šakelių nereiktėų labai jaudintis – ataugs. Jas reikia šalinti. Priminsime, kad genint šakas svarbu parinkti genėjimo vietą: kerpama apie 1,5-2 cm virš pumpuro, parenkant pumpurą, kuris nukreiptas į išorę. Taip šakos neįaugs į vainiką. Visas į medelio vidų augančias šakas reikia išgenėti, taip pat pašalinti ir V forma augančių šakų vieną iš atšakų“, – pasakojo sodininkai.
Pasak jų, apeinant vaismedžius, reikėtų patikrinti ir jų tvirtinimo kuolus bei pririšimą. Nebetinkamus – pakeisti naujais.
Vėliau, pradėjus sprogti pumpurams sodininkų lauks dar vienas įprastas pavasariui darbas – pasirūpinti vaismedžių apsauga nuo rauplių, miltligės, gleivėtrūdės. Tam naudojami sisteminiai fungicidai.
Prieš nupjaunant veją reikia ją „prikelti“ po žiemos
Nors teko girdėti pokštų, jog veją lietuviai šiemet pjovė net prieš Kalėdas, t.y. viduržiemį, iš tiesų pradėti rūpintis ja reikia tik pavasarį. O pjauti –tik jai gerokai paaugus.
„Mes, sodininkai, sakome, kad, jei pasistengsite pavasarį, gražia veja džiaugsitės visą sezoną. Įprastą žiemą, tirpstant sniegui, reikia išsklaidyti daubelėse užsilikusius sniego ir ledo likučius. Tai padeda išvengti rudų „pėdučių“ vejoje. Po to reikia išvalyti veją grėbliu surenkant likusius lapus, smulkias šakeles. Pavasarį veją reikia skarifikuoti, t.y. į paviršių ištraukti apmirusią žolę, jos šaknis ir kitus organinius junginius ir juos pašalinti. Daug kas klysta skarifikavimą vadindami aeravimu. Tačiau tai – du skirtingi procesai. Aeravimas atliekamas po skarifikavimo. Tada dirva subadoma, taip padidinant vandens laidumą, pagerinama oro apykaita, lengviau formuojasi ūgliai“, – pasakojo R.Šimaitė.
Vietas, kuriose veja iššalo ar dėl kitų priežasčių sunyko, pavasarį reikia atsėti, pabarstant sėklų ir kompostinės žemės mišinio. Jį berti reikia tik tose vietose, kur norima atsėti. Po to veja turi būti tręšiama pavasarinėmis trąšomis.
Pjauti ją reikia tik gerokai paaugus – bent iki 6-8 cm, nors galima laukti ir 10 cm.
„Pirmasis pjovimas turėtų būti aukštesnis. Įprastą vejos aukštį pasiekite per kelis pjovimus, palaipsniui žemindami vejos aukštį“, – patarė sodininkė.
Ankstyvą pavasarį galima tręšti veją azotu praturtintomis trąšomis – jos paskatina augimą. Svarbu tai, kad vejos jomis negalima tręšti rudens pabaigoje, nes bus priešingas efektas.
Ką, kada ir kur geriausia sodinti?
Pasak „Sodo Guru“ įkūrėjos B.Klimavičienės, pavasario pradžioje, kai jau atšyla dirva, galima pradėti nuo vaismedžių sodinimo. Vėliau balandžio mėnesį galima sodinti augalus, iškasamus tiesiai iš grunto, kol dar neišsprogsta pumpurai. Daugiametes gėles geriau sodinti jau praėjus šalnoms pavasario pabaigoje.
„Šiais metais beveik nebuvo sniego, todėl augalams gali trūkti drėgmes: taigi pavasarį juos reiktų gausiau palaistyti“, – patarė specialistė.
Ankstyvas drėgnas ir palyginti šiltas pavasaris, labai tinka sodinti didesnius dekoratyvinius medžius, sako „Magiški Sodai“ atstovai.
„Tik lepesnius augalus reikėtų pridengti nuo kaitrios saulės. Tai galioja augalams su atvira šaknų sistema, t.y. ne vazonuose užaugintiems, o iškastiems iš grunto. Priminsiu: jeigu augalų šaknynas susiformavęs vazone, augalą sodinti galima visą sezoną“, – sakė R.Šimaitė.
Ankstyvą pavasarį, kai žemė neįšalusi, galima sodinti ir kaulavaisius vaismedžius, nes jiems reikia daugiau laiko ir drėgmės prigyti ir įsišaknyti.
„Tuoj bus galima sodinti slyvas, vyšnias, trešnes, abrikosus ir persikus. Tačiau renkantis konkrečias veisles, reikia sužinoti, kokiomis sąlygomis sodinukas buvo auginamas. Patarčiau rinktis nelepias veisles, tinkamas mūsų klimato sąlygoms“, – teigė R.Šimaitis.
Apskritai pavasaris yra intensyvus sėjos metas – patalpose, daigyklose sėjamos gėlės ir daržovės. Tiesa, su pastarosiomis sodininkai pataria neskubėti.
„Vienmetes gėles geriausia sėti vasarį, o pavasarį jau galima pikiuoti. O štai su daržovėmis nereikėtų persistengti. Labai geras būdas neprašauti – laikytis nurodymų ant sėklų pakelio. Jeigu vėliau planuojame pomidorus ir paprikas perkelti į šiltnamį, turime sulaukti, kol nebegrės šalnos. Per anksti pasėti daigai ištįsta, būna silpni“, – priminė sodininkė.
Pasak jos, nuo kovo vidurio gėles ir prieskonius galima sėti tiesiai į nešildomą šiltnamį. Tik reikia pakankamai drėgmės ir pridengti kelių sluoksnių agroplėvele. Orams šylant reikės nuimti po vieną plėvelės sluoksnį, taip daigelius pratinant prie atviros dirvos.
„Man asmeniškai šis būdas net labiau pasiteisino nei sėjimas patalpoje, nes ne visi turime tinkamas sąlygas ant palangės. Jeigu namuose per šilta, daigyklos greitai išdžiūsta ir išdygę daigeliai būna silpni, persodinti į lauką sunkiau prigyja. O šiltnamyje sudygę daigeliai būna vešlūs ir užgrūdinti. Be to, kai gėlių daigeliai iškeliauja iš šiltnamio į gėlyną, turime laisvą vietą daržovėms“, – asmenine patirtimi pasidalino „Magiški Sodai“ įkūrėja.
Kai orai pakankamai šilti, augalus galima sėti ir sodinti tiesiai į dirvą. „Deja, orai nesilaiko kalendoriaus ir vis stebina. Todėl siūlau stebėti gamtą ir laukinių nesukultūrintų augalų elgesį: sėti ir sodinti pagal fenologinį kalendorių, pavyzdžiui, pražydus alyvoms sėti agurkus“, – patarė sodininkė profesionalė.
Lietuvių požiūris į sodą keičiasi
Daug metų klientus įvairiais klausimais konsultuojantys sodininkai pastebi, kad lietuvių požiūris keičiasi.
„Žmonės pastebi tendencijas, supranta, kad reikia tvaraus sodo. Jau retai kas nori nuolat dirbti sode. Dauguma kitaip supranta poilsį. Todėl vienmečius augalus keičia daugiamečiai. Mums vis lengviau bendrauti su klientais, nes internete daug informacijos, žmonės domisi, lankosi mugėse, stebi televizijos laidas, skaito ir domisi“, – pasakojo pašnekovai.
Anksčiau daugelyje sodų itin populiarius spygliuočius keičia dekoratyvūs ar žydintys medžiai ir krūmai. „Žmonės nori matyti metų laikų kaitą ir spalvas savo sode. Labai populiari medlieva, rojaus obelaitės, gudobelės, sedulos, lanksvos. Vaismedžius keičia vertingi, bet mažiau priežiūros reikalaujantys augalai. Pavyzdžiui, šermukšnis, putinas, aronija. Tokie augalai – gražūs, naudingi ir tvarūs“, – apie tendencijas pasakojo R.Šimaitė.
Vaismedžius keičia vertingi, bet mažiau priežiūros reikalaujantys augalai. Pavyzdžiui, šermukšnis, putinas, aronija. Tokie augalai – gražūs, naudingi ir tvarūs
Pasak jos, iš žolinių augalų tarp lietuvių populiariausi kininiai miskantai, lendrūnai, soriuolės, soros, įvairios viksvos. Visi jie nuostabiai atrodo deriniuose su daugiametėmis gėlėmis.
„Tiesa, lietuviai vis dar mėgsta levandas. Bet ir jas jau pamažu keičia šalavijai, katžolės ir kiti dekoratyvūs augalai. Pastebime, kad žmonės nori matyti nuolatinį žydėjimą. O tai pasiekti galima derinant įvairius augalus“, – sakė pašnekovė.
Anot „Sodo Guru“ vadovės B.Klimavičienės, tarp jos klientų labai populiarūs varpiniai augalai, tokie kaip lendrūnai, miskantai ir kiti. „Jie pagyvina įvairiausių stilių sodus, ir kas labai gerai, nereikalauja daug priežiūros bei yra dekoratyvūs beveik ištisus metus. Taip pat labai mėgiamos dėl savo ilgo žydėjimo šluotelinės hortenzijos. Jų yra gausybė veislių“, – teigė pašnekovė.
Pasikeitusį požiūrį į sodą ir poilsį-darbą jame liudija ir faktas, jog vis daugiau lietuvių įsirengia laistymo sistemas. Ji naudinga net keliais atžvilgiais: taupo vandenį, laiką, padeda išlaikyti gražų sodą.
Pagrindinė taisyklė – žinoti, kur bus augalo vieta
Rinkdamiesi augalus sodui, dauguma žmonių nori, kad jie reikalautų kiek įmanoma mažiau priežiūros. Būtent tokie, pasak profesionalių sodininkų, yra daugiamečiai augalai. Vis dėlto perkant ir sodinant juos sklype reikia laikytis tam tikrų taisyklių.
„Labai svarbu įvertinti, kur yra sodas. Ar tai status pietinis šlaitas, ar drėgnas tvenkinio krantas, ar šiaurinė sklypo pusė su nuolatiniu pavėsiu? Jeigu augalui sąlygos bus tinkamos, jis klestės, ir prižiūrėti jį reikės minimaliai. Pavyzdžiui, jeigu žinome, kad gėlynas bus pavėsyje, kur pakanka drėgmės, sodiname astilbes, melsves, juodžoles, japonines plukes ir kitus augalus, kuriems tai patiks. Bet, jeigu tuos pačius augalus, pasodinsime pietiniame šlaite, teks daug laistyti, tręšti, bet rezultatas vis tiek nedžiugins“, – sakė R.Šimaitė.
Pasak jos, pagrindinė taisyklė – jau perkant augalus žinoti, kur bus jų vieta sode.
Šiltėjantis klimatas kuo toliau, tuo labiau leis Lietuvoje eksperimentuoti egzotiškais augalais.
„Persikas ir abrikosas pas mus gali puikiai augti. Patys pernai džiaugėmės gausiu derliu – šakos tiesiog lūžo. Svarbu pasirinkti tinkamą veislę – mūsų atveju tai buvo latviškas vaismedis“, – sakė R. ir R.Šimaičiai.
