Pašnekovas neabejoja, jei mažėtų žmonių nesąžiningumo, trumpėtų ir santechnikų darbo valandos spėliojant, kuo gi šįkart užkimšta kanalizacija.
Galiausiai laimėtų visi, klientai mažiau mokėtų už santechnikų darbą, o šie aplankytų daugiau namų ūkių.
„Bent kol kas vilniečiams atvirumas negresia: kas kilogramu, o kas keliais pildami „kurmius” sėkmingai kanalizacijas „betonuoja” ir santechnikų išmanumą testuoja”, – su humoru pasakoja Paslaugos.lt santechnikas.
Apie guminį Vilnių
– Vytautai, kokia jūsų istorija? Kodėl pasukote santechniko keliu?
– Situacija banali iki negaliu: mama augino mus, vaikus, viena. Kadangi aš vyresnis vaikas šeimoje, nuo mažens rūpinausi buities darbais. Pirmą algą gavau uždarbiaudamas statybose 12 metų.
Pabaigęs aukštąjį supratau, jog negaliu pakankamai aprūpinti šeimos. Teko pasirinkti santechniko profesiją. Man šis darbas patinka dėl bendravo su žmonėmis. Sutinku jų daug ir įvairių.
– Kartais santechnikų darbas prilyginamas gaisrininkams. Kokius „gaisrus” jums tenka gesinti?
– Užsikišę tualetai, plautuvės ir kanalizacijos bėdos. Taip pat gana dažnai santechnikai pasitelkiami keisti tualeto bakelio gedimų ar nusidėvėjusių vamzdynų.
Ypač, jei vamzdžiai seni, nekeisti dar nuo sovietinių laikų, būna, rūdys užkemša tualeto mechanizmo dalis ir šis nebefunkcionuoja.
Reaguoti šiais atvejais santechnikui tenka greitai, nes tuo metu žmonės negali naudotis tualetu, taip pat dažna bėda – iš tualeto bakelio kapsintis vanduo ar leidžianti tarpinė.
– Matyt, iš savo patirties apie klientus galėtumėte knygas rašyti?
– O taip! Visus klientus registruoju darbo knygoje. Skiltyje pastabos pasižymiu, kaip sekėsi vizito metu, koks tai žmogus (priekabus, draugiškas ar preciziškas).
Kartais iš santechniko žmogus reikalauja labai daug, o prieš jam atvykstant pamiršta apsitvarkyti savo namų aplinkoje: atvykę randame neplautus šeimininko indus arba atsisako mokėti už atliktą paslaugą…
Nusivylimai iš mūsų pusės nėra dažni, bet periodiškai jų pasitaiko. Tokiose situacijoje kaltinu ne klientą, o užsiimu savianalize, galvoju, ką pats blogai padariau? Kodėl neidentifikavau galimos problemos su žmogumi?
Na, bet reikia klausyti savo nuojautos, ji dažnai pasufleruoja, kad nereikėtų važiuoti. Bet yra ir kita medalio pusė. Kai kurie klientai labai paslaugūs, pagalvoja net ir apie santechniko parkingą jų kieme.
– Kas jums tampa, taip vadinamu, lakmuso popierėliu atsirenkant klientus?
– Iš bendravimo telefonu pajaučiu, ar žmogus probleminis. Esu kelis kartus apsisukęs ir išvažiavęs jau kliento namuose. Jei net nepradėjus darbo žmogus ima derėtis dėl kainos, lauk bėdos.
Mano praktikoje buvo ir toks kartas, kai teko kviesti policiją: žmogus nesutiko sumokėti už suteiktas paslaugas. Įdomesnių skambučių sulaukiu ir per pilnatį, bet visad atsirenku.
– Kas labiausiai piktina santechnikus?
– Taip vadinami šventi melai. Yra toks posakis: Vilnius – ne guminis, bet kai kam Vilnius – ir Šalčininkai, ir Elektrėnai. Kai pasidomiu, kur skambinantis žmogus gyvena, išdidžiai atsako – Vilniuje.
Paprašytas detalizuoti, sako, nežinau, ar taip toli važiuosite… Su tokiais klientais atsisveikinu. Nuvykti pas žmogų į namus Vilniuje – vienas laiko tarpas, o nuvažiuoti į Nemenčinę ar į sodus Vilniaus rajone, jau visai kitas.
Na, nebent žmogus sutinka padengti kelionės išlaidas, tuomet vykstu. Nepalaikykite to susireikšminimu, bet santechnikai tikrai nepuola pas kiekvieną paskambinusį.
Žmonės įsivaizduoja, kad renkasi tik jie, bet meistrai – taip pat. Ne kartą dar telefoninio pokalbio metu esu klientui pasakęs, atleiskite, aš užimtas.
– Vytautai, ar tiesa, kad kad kuriuos klientus pamokote etiketo?
– Žmonės labai mėgsta branginti savo laiką, bet apie svetimo laiko tausojimą pamiršta. Laukiu klientų ne ilgiau penkiolikos minučių už jų durų, jei vėluoja ir neinformuoja, vadinasi, ne taip jau ir skubu. Toks elgesys parodo, kad žmogus tavęs negerbia. Todėl apsisuku ir išvažiuoju.
Santechnika ir pastovumas – nedera?
– Ar įprasta Lietuvoje skambinti jau gelbėjusiam santechnikui?
– Lietuviai vengia pastovumo santechnikos srityje. Gal tik 15-20 procentų mano klientų galėtų vadintis nuolatiniais. Supratimas apie tai, kad reikia pastovaus kirpėjo, manikiūro ar automobilio meistro yra, bet tai netaikoma santechnikui.
Nors man gana dažna situacija, kai atvažiuoju remontuoti klozeto, o prašo tuo pačiu pakabinti paveikslą. Žinoma, pakabinu (rankos nenukris), bet būtų kur kas patogiau išgirsti apie šį norą dar prieš užsukant į namus. Bent jau įrankius reikiamus pasiimčiau. Dirbant šioje srityje tenka būti pasiruošus visiems įmanomiems atvejams.
Jei į skambutį meistras nereaguoja, parašykite jam žinutę informuodami, kokia bėda nutiko, o jei dar pridėsite nuotrauką, neabejokite, procesą paspartinsite
– Kaip vertinate santechnikų galimybes užsidirbti?
– Mėgstu sakyti, jog nesvarbu, ką gyvenime veiki: dažai blakstienas ar klijuoji plyteles, dirbi su santechnika ar… Jei imiesi to nuoširdžiai ir sąžiningai, myli savo darbą, visuomet uždirbsi. Man, regis, svarbiausia, kad patiktų tai, ką veiki.
Neverta vaikytis prestižinių profesijų, tokių, kaip programavimas, IT sritis ar kepiniai. Pakanka to, ką moki geriausiai. Santechniko darbe stabilumo nėra daug. Vienas mėnuo gali išpulti visai tuščias, o kitą užsidirbsi tiek, kad galėtum kurį laiką nedirbti.
Daugelis mano kolegų dirba antruose darbuose, o su santechnikos darbais, tik papildo savo biudžetą. Bet su šia profesija gerai tai, kad visuomet turi pasirinkimo laisvę. Aš taip pat dirbu antrame darbe. Dar esu valstybės tarnautojas.
– Minėjote, kad kai kurie klientai norėdami jus prisikviesti siūlo ir kelis kartus didesnį užmokestį. Gal pasidalintumėte kurią tų istorijų?
– Skambina kartą močiutė verkdama ir prašo atvažiuoti, pakeisti skalbimo mašiną, žada sumokėti trigubai. Pasidomėjus, kodėl nori tiek daug mokėti, paaiškėja, kad vos tik pasirodžius meistrui namuose šalia jo išdygsta jos vyras ir ima aiškinti, kaip raktą laikyti. Du meistrai neiškentę jo patarinėjimų jau pabėgo…
Žmonių pasitaiko ir labai draugiškų, vieni jų siūlo panešėti darbo instrumentus, kiti pietumis pavaišina ar vandens stiklinę pasiūlo. Nors kartą esu negavęs leidimo vandens atsigerti…
Pasivedėjo šeimininkas prie lango ir rodo už namo esančią parduotuvę, sako ten jį parduoda. Tąkart leidau sau porą valandų vandenį pirkti.
Kartais prabangiai įrengtame bute žmoniškumo nerasi, tuo metu vykdamas pas sunkiau finansiškai besiverčiantį žmogų, nuoširdumą sutiksi. Jis visada pasidomės, kaip sekasi, užkais kavos ar arbatos.
– Tikriausiai pasitaiko ir komiškų istorijų?
– Viena įdomesnių istorijų ištiko, kai montavau klientams pakabinamą klozetą. Tuo metu šeimoje virė aršios diskusijos. Pora svarstė, koks jo aukštis tinkamiausias.
Nugalėjo vyriškoji pusė, o moteriai buvo nupirktas laiptelis, kad ji galėtų sėdėdama ant tualeto pasidėti kojas. Šeimos vyriškis buvo du metrai su trupučiu.
Santechnikų kodekse – „vipai” ir nesukalbamieji
– Ar lengva jus prisikviesti į namus ištikus bėdai?
– Jei jau paskambinsite, visuomet pasidomėsiu, kaip mane suradote. Pasitaiko, kad žmogus bando mane prigauti, pasakoja, kad draugė rekomendavo. Bet melai greitai išlenda: savo klientus prisimenu, o jei ne, pakanka žvilgtelėti į užrašus.
Būna, kad per darbus nėra kada telefonu atsiliepti, todėl visuomet prašau klientų man žinutę parašyti. O jei pavyksta, dar ir ištikusią bėdą nufotografuoti ir nuotrauka pasidalinti. Santechniko darbe labai svarbus planavimas.
Gerai dirbantis meistras darbų numatęs būna įprastai bent mėnesiui į priekį, patikėkite, nė vienas nesėdi ant sofos laukdamas, kol jam kažkas paskambins.
– Dėl ko įprastai žmonės nuogąstauja prieš atvykstant santechnikui?
– Dažniausiai dėl netvarkos. Santechnikas atvyksta atlikti darbo, o ne žiūrėti neplautų indų ar skalbinių.
Žinoma, ir santechnikui malonu atvažiuoti remontuoti klozeto į tvarkingą ir švarią aplinką, nes kartais susiduriame ir su fekalijomis nutaškytomis sienomis ir užsikimšusiame tualete plaukiojančiais gamtiniais reikalais...
Atrodo, ar ne paprasčiau pasiprašyti gamtinių reikalų kaimyno tualete? Bet žmonėms atrodo, kad vis tiek valysime… Kai kam atrodo, kad santechnikas ne žmogus, tačiau švarą mes visi vertiname.
– Ar atsakėte sau, kodėl žmonės linkę nurašyti šios profesijos atstovus? Kodėl santechnikas nėra žmogus?
– Galbūt žmonės vis dar prisimena seno sukirpimo santechnikus, kurie atsinešdavo vienas reples, ateidavo purvinais batais, o jo jų tekdavo ilgai plauti grindis?
Bet mano standartai kiti: be vienkartinių pirštinių ar apsauginės kaukės į kliento namus neinu. Automobilyje visuomet guli pakaitiniai kombinezonai. Atkimšęs kanalizaciją ir grįžęs į automobilį, visuomet persirengiu, kad nebūtų pašalinių kvapų.
Santechnikui, kaip ir bet kuriam jūsų, svarbu tvarkingumas ir švara. Ilgainiui žmonės supranta, kad pakeisti elektros lemputę gali daug kas, bet daug maloniau, kai tai atlieka kultūringas, tvarkingas ir atsakingas žmogus.
Santechnikai teikdami savo paslaugas tikisi elementarių dalykų: klientų pagarbos, sąžiningumo ir jų namų švaros
– Bet kitą kartą prieš vykdamas pas netvarkingą klientą, matyt, gerai pagalvojate?
– Mano telefono atmintinėje – trijų rūšių kontaktai: 90 proc. – sukalbami klientai (atėjai, padarei darbą, jie sumokėjo), 5 proc. – taip vadinamų „vipų” (jie moka trigubai daugiau, bet į jų skambučius būtina reaguoti čia ir dabar.
Jei pats negaliu, kolegą siunčiu), na ir likęs procentas telefone pažymėtas užrašu „nekelti” (nemokūs probleminiai atvejai). Vesti apskaitą visuomet verta, jei žmogus buvo paslaugus ar vaišingas (obuolių iš kaimo įdėjo), kitą kartą nuolaidą ir aš jam padarau.
Jei probleminis klientas, tiesiog nekeliu telefono ir kolegas įspėju, kad negaištų savo laiko. Santechnikai taip pat turi savo darbo kodeksą, tik klientai to nenumano.
Apie santechnikų prietarus
– Kaip saugotės nuo nemokių klientų?
– Suklūstu, jei dar net darbų nepradėjus žmogus ima derėtis dėl kainos. Juk nuėję pas stomatologą sau to neleidžiate? Kodėl su santechniku taip elgiatės? Čia savotiškas prietaras, jei jau žmogus muša kainą, kažkas nesiseks. Nuolaidos man tikrai negaila, jei pavyksta darbą užbaigti pusvalandžiu anksčiau, mielai ją pritaikau.
– Ar nesumažėjo darbo apimtys dėl karantino?
– Skųstis darbo stygiumi tikrai negaliu. Per praeitą karantiną taip pat visą laiką dirbau laikydamasis visų įmanomų apsaugos priemonių, testuojuosi ir per šį karantiną. Prieš atvykdamas pas žmogų į namus, visuomet pasidomiu, ar jis sveikas? O jei atvykęs pamatau sloguojantį, apsisukęs išvažiuoju. Rizikos nė vienam mūsų dabar nereikia.
– Kas jums pačiam svarbiausia jūsų darbe?
– Pirmieji mano klientai buvo itin reiklūs, todėl ir mano estetinis požiūris išugdytas. Iliustruosiu tai pavyzdžiu.
Tarkime, sugedo čiaupo viduriai, jį taisant teks pažeisti maišytuvą (gražiai jo neatsuksi), o pažeidus chroną žmogus turės daiktą veikiantį, bet estetiškai jis nebebus gražus.
Todėl siūlau seną pakeisti nauju ir gyventi gražiau. Jei klientas žada pirkti santechniką pats, visuomet patariu, ką rinktis, kad neapsigautų.
– Kaip elgiatės sulaukęs „vipinio” kliento skambučio?
– Būna, kad tokie skambučiai užklumpa dirbantį kliento namuose. Visuomet žmonių atsiklausiu, ar galėčiau už nuolaidą išvažiuoti?
Jei žmogus sutinka, skubu, pas „vipą“, kuris, tokiais atvejais, sumoka dvigubai ar trigubai. O pagelbėjęs jam vėl grįžtu, kur dirbęs. Taip visos pusės lieka patenkintos.
– Ar dažnai tenka klientams dalinti patarimus?
– Dėl skubėjimo, o gal patingėjimo, gyventojai siunčia kriauklėn viską, kas jiems po ranka papuola: stambias maisto atliekas, kavos tirščius, riebalus, taip suformuoja kanalizaciją užkišančius kamščius. Prašome su kolegomis neišmetinėti maisto atliekų į kriauklę, naudoti sietelius.
Kurį laiką tarp meistrų sklandė anekdotas, kaip viena ponia Vilniuje savo tualete sausą kačių maistą nuleidinėjo ir kanalizaciją užkišo. Yra, kas nesibodi mesti į tualetą vaikų sauskelnes ar net drabužius, žmonių fantazija beribė, tik jiems patiems brangiai atsieinanti.
– O kaip seniai reklamuojate savo paslaugas Paslaugos.lt portale?
– Prisimenu, jog pradžioje šis portalas vadinosi versliukai.lt. Pats pradėjau juo naudotis 2016 metais (ieškojau patikimos platformos, kurioje būtų galima pasiskelbti apie teikiamas paslaugas). Daug portalų atkrito: juose nebuvo aiškių paieškos ir atrankos kriterijų.
Dažnai klausiantiems, kur rasti vieną ar kitą specialistą – drąsiai jį rekomenduoju. Patinka reitingavimas pagal darbo stažą, atsiliepimus, kainas ir pan. Esu labai patenkintas. Tikiuosi ir ateityje reklamuoti jame savo paslaugas.
