Pirmiausia reikia suprasti, kaip virusas sklinda oru.
Pirmas kelias – lašeliai, kurių dydis yra iki 10 mikronų, sklinda 1–2 metrų atstumu nuo infekuoto žmogaus jam kosint arba čiaudint. Šie lašeliai nusėda ant paviršių, kuriuos prilietę ir vėliau veidą (akis, nosį arba burną) neplautomis rankomis palietę žmonės gali užsikrėsti virusine infekcija. Stovėdami arčiau kaip per 2 metrus žmonės gali užsikrėsti tiesiogiai, įkvėpdami šiuos lašelius.
Antras kelias – įkvepiant smulkesnius (iki 5 mikronų) lašelius, kurie ore gali pleventi valandas ir gali keliauti didelius atstumus. Itin smulkūs lašeliai išgaruoja per milisekundes ir yra mažai pavojingi viruso plitimo atžvilgiu.
Tad labai svarbu užtikrinti, kad esant patalpoje oras pasikeistų kuo greičiau ir sumažintų tikimybę užsikrėsti.
Europos šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo asociacijų federacijos (angl. – Federation of European Heating, Ventilation and Air Conditioning Associations, REHVA) specialistai paskelbė rekomendacijas ir pastebėjimus pastatų priežiūrai – kaip apriboti koronaviruso plitimą – į kuriuos tikrai verta atsižvelgti.
Be standartinių dezinfekcijos ir higienos priemonių, REHVA federacija siūlo imtis veiksmų, kad sumažintume koronaviruso grėsmę visuomeniniuose pastatuose:
-
Padidinti oro apykaitą pastatuose, kuriuose yra mechaninio vėdinimo sistemos. Jei vėdinimo sistemų veikimas yra valdomas pagal pastatų darbo laiką, sistemas rekomenduojam įjungti bent porą valandų prieš prasidedant veiklai. Dar geriau – nestabdyti vėdinimo sistemų, užtikrinti jų nuolatinį veikimą visą parą. Tokiu būdu daugiau viruso dalelių bus pašalinta iš pastato ir nenusės ant patalpų paviršių.
-
Svarbu atkreipti dėmesį ir į tualetų vėdinimą – jis turi veikti nesustabdomai. Patvirtinta, kad naujuoju koronavirusu galima užsikrėsti fekaliniu-oraliniu keliu. Jei tualete nuleidžiamas vanduo neuždarius dangčio, dalelės pasklinda patalpoje, nusėda ant paviršių. Tad turi būti užtikrintas mažesnis oro slėgis tualetų patalpose, kad prasidarius durims oras judėtų į šias patalpas, o ne į koridorius. Tad turi būti padidintas iš tualetų patalpų ištraukiamo oro kiekis.
-
Naudoti langų varstymą oro apykaitos didinimui. Pastatuose, kurie neturi mechaninio vėdinimo sistemų, rekomenduojama kiek įmanoma dažniau atidaryti langus ar palikti dalį jų atvirų. Jei įeinate į patalpą, kur prieš jus buvo žmogus, bent 15 minučių palikite atvirą langą. Net ir pastatuose, kuriuose yra mechaninio vėdinimo sistemos, langus verta atidaryti. Tačiau ne tualetų patalpose. Nes tokiu būdu dėl nestabilių slėgių pastate ir vėjo įtakos, oras iš tualetų patalpų gali patekti į gretimas patalpas.
-
Patalpų oro drėkinimas, vėsinimas ar sausinimas, deja, nepadės sumažinti koronaviruso plitimo. Nors kai kuriems virusams oro parametrų kitimas nėra palankus, pastebėta, kad virusas išlieka aktyvus ir esant santykinei oro drėgmei per 80 proc., ir oro temperatūrai iki 30 ˚C. Esant žemesniam oro drėgniui, smulkios dalelės išgaruoja greičiau, tačiau žmogaus nosies gleivinė yra jautresnė infekcijoms prie 10–20 proc. santykinio drėgnio. Tad drėkinimas bent iki 30 proc. santykinio drėgnio gali būti naudingas. Tačiau nuo kovo mėnesio pastatuose Europoje santykinis drėgnis tikrai bus didesnis nei ši riba, tad papildomas drėkinimas nepadės. Galima teigti, kad šildymo ar vėsinimo sistemų veikimo keisti nereikia, tai neturi įtakos viruso plitimui.
Svarbu atkreipti dėmesį ir į tualetų vėdinimą – jis turi veikti nesustabdomai.
-
Šiuolaikiškos vėdinimo sistemos turi šilumogrąžos įrangą (rekuperatorius, regeneratorius), kuri naudojama atgauti šalinamo oro šilumą ir panaudoti ją tiekiamo oro pašildymui. Jei pastate naudojami rotaciniai šilumos regeneratoriai, yra tikimybė, kad dalis šalinamo oro pateks į tiekiamo oro srautą. Tad rotacinius šilumogrąžos įrenginius šiuo periodu rekomenduojama stabdyti.
Tas pats, žinoma, galioja oro sistemoms su oro recirkuliacija. Įprastinės sistemos gali leisti dalį oro recirkuliuoti, t.y. grąžinti į patalpą esant mažam patalpų užimtumui. Šis energijos taupymo būdas yra netinkamas šiuo periodu. -
Papildomas vėdinimo sistemų ortakių valymas ar filtrų keitimas šiuo atveju nėra būtinas ir rizikos COVID-19 plisti pastatuose nesumažins. Čia reikia laikytis standartinių procedūrų.
-
Vietiniai arba mobilūs oro valymo įrenginiai gali padėti sumažinti viruso koncentracijas patalpose, tačiau jie turi turėti HEPA, t. y. itin aukšto efektyvumo oro filtrus. Jei darbo patalpose įrengiami oro valymo įrenginiai su HEPA ir/arba elektrostatiniais filtrais, juos rekomenduojama statyti prie pat darbo vietų, kad išvalytas oras būtų paduodamas kiek įmanoma arčiau žmogaus.
Greta visko verta paminėti, kad tik nedaugelis visuomeninių pastatų Europoje turi įdiegtas vėdinimo sistemas, kurios grįstos kryptingo oro srauto suformavimu (iš apačios į viršų). Šios sistemos užtikrina mažesnes galimybes mikrobiologiniams teršalams plisti nuo žmogaus žmogui.
Visgi daugelyje pastatų veikia taip vadinamosios sumaišomojo vėdinimo (angl. mixing ventilation) sistemos. Šių sistemų veikimas pagrįstas tuo, kad tiekiamas švarus oras į patalpas turi suformuoti tokius oro srautus, kad oro teršalai būtų atskiesti visame patalpos tūryje.
Andrius Jurelionis yra KTU Statybos ir architektūros fakulteto dekanas.
