Planuojant darbus, „Agrochemos“ agronomas–konsultantas Andrej Lenart pataria atsižvelgti į visus sodo ir daržo priežiūros niuansus, tinkamai subalansuoti darbus ir orų prognozes.
Pirmasis pavasarinis vejos vizitas
Sode pavasarį pirmiausia skelbia veja – sušilus orams prasideda žolės vegetacija, ryškėja žalios spalvos kilimas. Pradedant vejos priežiūros darbus, pirmiausia reikia įvertinti, kaip veja peržiemojo – surinkti, sugrėbti sudžiūvusius lapelius, nuo medžių nukritusias šakeles.
Agronomas Andrej Lenart pataria atkreipti dėmesį į vejoje išryškėjusius rudus lopus, kartais atsirandančius po žiemos: „Tai rodo dirvožemio problemas. Nors prieš sėjant veją viršutinis dirvos sluoksnis buvo sutvarkytas, gilesnių sluoksnių sudėtis gali skirtis. Tai turi įtakos augalų augimui, jie auga nevienodai, o vejoje atsiranda geltonos dėmės“.
Neskubėkite pjauti žolės
Jei žolės lopai pagelto ar parudavo, nereikėtų išsigąsti, kantriai palaukite šilumos ir toje vietoje daugiau pabarstykite trąšų. „Dažniausiai žolės šaknys gyvos, tik reikia daugiau maisto medžiagų, kad jos atsigautų. Kartais po žiemos, kai sniego daug, veja gali iššusti ir šaknys žūsta – tuomet belieka tuščiuose vietose veją atsėti“, – rekomenduoja agronomas.
Ne retai sodininkai skuba pjauti vos tik pradėjusią želti veją. A. Lenart sako, kad reikėtų palaukti, kol ji paaugs 5–7 centimetrus. Ypač senos vejos lapeliai turi gauti kuo daugiau saulės šviesos, kad sustiprintų šaknų sistemą ir paskatintų tolimesnę vegetaciją. „Kartais žmonės pjauna žolę, nors ji silpnai auga – toks pernelyg didelis uolumas gali pakenkti vejai, dalis žūsta, praretėja“, – perspėja agronomijos specialistas.
Svarbiausias darbas – pamaitinti trąšomis
Svarbiausias darbas, kurį reikia padaryti prasidėjus vejos vegetacijai – patręšti azotinėmis arba specialiomis pavasarinėmis trąšomis, kad žolė atsigautų, kuo greičiau pradėtų augti, leistų naujus lapelius ir įgautų sodriai žalią spalvą.
Lietuviškos birios „Agrochemos“ trąšos „Vejoms“ užtikrina vešlų vejų ir žolynų augimą, palaiko sodriai žalią jų spalvą, nuo pat ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, didina atsparumą sausrai. Trąšose esantis boras stiprina šaknis, saugo žolynus nuo pašaknio ligų ir išnykimo. Geležis suintensyvina žolyno spalvą bei saugo nuo chlorozės (balkšvumo).
Pirmojo ir pagrindinio tręšimo laikas nustatomas pagal oro sąlygas: vidutinė paros oro temperatūra turi pasiekti 7–10 laipsnių. Sušilus orams geriau įsisavinamos maisto medžiagos, viršutiniame žemės sluoksnyje, kuriame yra pagrindinės žolės šaknys, prasideda vegetacija.
„Žinoma, dirvos temperatūros niekas nematuoja, paprastai sakant, pakanka sulaukti dienų, kai oras sušyla iki 10 – 15 laipsnių, o naktimis jau nebūna šalnų. Tikėtina, kad balandžio viduryje jau galima planuoti pirmąjį vejos tręšimą, tačiau reikia atsižvelgti į orų prognozę. Jei numatomos šalnos, nuo trąšų pradėjusi augti veja gali nušalti. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad vejos priežiūra, tręšimas yra paprasti darbai, tačiau reikia numatyti visus niuansus, subalansuoti darbus ir oro sąlygas,“ – pataria A. Lenart.
Pavasarį – maksimali dozė
Ant trąšų pakuotės nurodomos tręšimo normos, tačiau reikia atsižvelgti ir į kitus aspektus. Pasak A. Lenart, jei veja pavargusi, sena, išretėjusi, pasikeitusi spalva – pernelyg šviesi ar pageltusi, tai pirmi požymiai, kad trūksta maisto medžiagų ir reikia parinkti didesnes trąšų normas nei rekomenduojama ant trąšų pakuotės.
„Pavasarį reikia atlikti pagrindinį tręšimą, todėl beriamos maksimalios normos, o vėliau per sezoną pakanka papildomų tręšimų. Norint turėti gražią veją, būtinai reikia pagrindinio tręšimo, kad veja greičiau pradėtų augti“, – teigia A. Lenart.
Jei veja po žiemos atrodo graži ir sveika, praeitais metais buvo tręšiama papildomai vasaros viduryje ir rudenį, tuomet trąšų normos galima nedidinti, pabarstyti tik tiek, kiek nurodo trąšų gamintojas arba net šiek tiek mažiau.
Pasak A. Lenart, atsigavusi veja pradeda intensyviai augti – tai reiškia, kad reikės ir dažniau pjauti. Pasitaiko, kad derlingoje dirvoje, kuriai užtenka drėgmės, žolė ir taip greitai auga – tokios vejos beveik nereikia tręšti.
Reikalingos visos medžiagos
Vejoms gaminamos azotinės trąšos – karbamidas ir pagrindiniam tręšimui skirtos kompleksinės trąšos su azotu, fosforu, kaliu ir mikroelementais.
A. Lenart primena, kad azotinės trąšos skatina antžeminės augalo dalies augimą, fosforas stiprina šaknų sistemą, o kalis reikalingas visiems procesams – jo reikia daug, kaip žmogui druskos: „Augalų mitybai būtinos visos pagrindinės medžiagos, todėl efektyvesnės kompleksinės trąšos, kuriose yra ir mikroelementai.“
Granuliuotos trąšos „Vejoms“ išbarstomos ant vejos – lėtai tirpdamos jos pasiekia žolės šaknis. Jei granulių susikaupė ant lapelių, galima su grėblių nubraukti, kad nubyrėtų ant dirvožemio, nes tirpdamos trąšos gali nudeginti lapelius.
Trąšas geriausia pabarstyti prieš lietų, jos geriau tirpsta, kai pakanka drėgmės. „Jei numatomos smarkios liūtys ar intensyvus lietus keletą dienų, geriau nepilti trąšų, nes jas išplaus, bus mažesnis poveikis“, – pataria agronomas.
Ankstyvas daržoves tręškite minimaliai
Ankstyvos daržovės priklauso trumpos dienos šviesos augalų grupei, todėl jau gali augti. Jos daiginamos kambaryje ant palangės ar šiltnamiuose, kur pakanka šilumos.
„Ridikėliai, salotos, prieskoniniai augalai auga greitai, intensyviai įsisavina maisto medžiagas, todėl tręšti nerekomenduojama. Tik minimaliai galima patręšti dirvą arba palaistyti daigus specialiomis skystomis trąšomis, pavyzdžiui „Agrochemos“ mikroelementiniu tirpalu „Daigams“. Jei tręšime papildomai, daržovės šakniavaisiuose ar lapuose sukaups nitratus, kurie gali pakenkti mūsų sveikatai“, – perspėja agronomas.
Vaismedžius irgi reikia sustiprinti
Iš daržo keliaukime į sodą – sušilus orams prasideda vegetacija ir galima planuoti vaismedžių, vaiskrūmių ar kitų daugiamečių augalų tręšimą. Trąšų granulės tirpsta lėtai, todėl jos šaknis pasieks maždaug po savaitės.
Sodo augalams skirtos specialios arba universalios pavasarinės trąšos. „Agrochemos“ asortimente pavasariniam augalų tręšimui skirtos azotinės trąšos „Karbamidas“ ir „Pavasaris“ užtikrins, kad augalai po žiemos gautų kokybiškų ir lengvai pasisavinamų maisto medžiagų dozę. Jei sodyboje daug spygliuočių, verta pirkti specializuotų trąšų – lietuviškų birių „Agrochemos“ trąšų „Spygliuočiams“, kurios apsaugo spygliuočius ir dekoratyvinius augalus nuo prastos išvaizdos, spyglių geltonavimo, sustiprina šaknis.
Pavasarį dažnai galima pamatyti sodininkus mėgėjus balinančius medelių kamienus, tačiau agronomas sako, kad šį darbą reikėtų atlikti rudenį, lapkričio mėnesį: „Balinimas reikalingas tam, kad kamieno žievė nesuskilinėtų, kai šaltomis žiemos dienomis šviečia saulė ir susidaro dideli temperatūrų skirtumai.“
Pavasarį pasodintus jaunus sodinukus nerekomenduojama tręšti, nebent iškasus duobę paberti 20–30 gramų trąšų, kuriose būtų mažiau azoto, daugiau kalio ir fosforo, užpilti žemėmis ir tik tuomet sodinti medelį. „Daugiau tręšti negalima, nes tai skatina medelio augimo, o kol silpna šaknų sistema jis gali nusilpti, žiemos metu nušalti ar net neišgyventi. Pasodinus sodinukus pavasarį, pirmą tręšimą galima planuoti rudenį rudeninėmis trąšomis, tai suteiks medeliams atsparumą nepalankiomis žiemos sąlygomis“, – rekomenduoja A.Lenart.
