„Aš buvau dar paauglė, kuri labai troško šuns ir ilgai tėvelių prašiau, kad nupirktų augintinį. Kadangi gyvenome mažame bute, įkalbinėti teko ne vieną dieną, tačiau kai tik pavyko tai padaryti, iškart nuskubėjome ieškoti šuns. Tuo metu kaip tik žiūrėjome airių seterius, o mano tėčio charakteris buvo toks – arba dabar arba niekada, tad ir nusipirkome pirmos pasitaikiusios veislės šunį. Aišku, man labai pasisekė, tačiau kitiems visada pabrėžiu, kad taip nedarytų“, – juokiasi Indrė.
Ji priduria, kad pataikė tiesiai į dešimtuką, nes susipažinusi su airių seteriais, pamilo juos visa širdimi! „Kadangi tenka susidurti su labai daug veislių savo kasdienėje veikloje, džiaugiuosi, kad man taip pasisekė ir aš atradau savo charakteriui tinkamą veislę“, – pastebi pašnekovė.
Indrei buvo 16 metų, kai ji įsigijo pirmąjį airių seterį, o šiandien jos namuose gyvena 4 airių seteriai, taip pat labradoras, kurio istorija tikrai įdomi. Labradorą Indrė pažinojo jau nuo pat gimimo ir mokė jo šeimininką, kaip jį statyti parodose: „Taip susiklostė, kad su labradoro šeimininku tapome šeima ir šiandien visi gyvename kartu. Kaip sakau – šunys mano gyvenimą pakreipė labai gera linkme“, – juokiasi Indrė. Ji priduria, kad nors turi veislyną, tačiau tai daugiau hobis, kadangi vados yra gana retos, tačiau parodose, varžybose, treniruotėse šeima praleidžia visus savaitgalius ir kitą laisvalaikį.
Airių seteriai – mieli, išdykę ir visada šalia
Airių seteriai yra labai draugiški šunys, mėgstantys įvairias, aktyvias veiklas. Susidūrę su žmonėmis, vaikais, jie niekada nebus agresyvūs (jeigu auginami tinkamai), mielai bendraus, nes yra kompanijos šunys ir niekada neignoruoja kitų žmonių bei augintinių.
„Dar vienas svarbus dalykas – jie itin aktyvūs, o tai žmonėms kelia problemas. Tai medžioklinis šuo, kuris gali nueiti ir nubėgti tikrai daug ir jeigu jis yra neišvedžiojamas ir neiškraunamas fiziškai bei psichologiškai, tuomet jis kels problemas griaudamas viską namuose. Man šitas jų aktyvumas tinka, kadangi mūsų darbas sėdimas, daug laiko praleidžiame prie kompiuterio, todėl puiku laiką po darbų leisti aktyviai, vaikštant, bėgiojant ar ant dviračių. Einame į treniruotes – agility, hendling, kad iškrautume šunis psichologiškai ir fiziškai, be to, taip surandame draugų ir bendraminčių, kurie mėgsta aktyviai gyventi“, – sako Indrė.
Ji priduria, kad airių seteriams dresūra yra labai reikalinga. Jeigu žmogus įsigyja pirmą šunį, Indrė tikrai rekomenduoja tuo užsiimti. „Su mažais šunimis aš visada einu į dresūrą, nes jiems reikia socializacijos, kad užaugtų paklusnūs, kitas dalykas, jaunam šuniukui reikalingas psichologinis krūvis. Jaunas šuniukas auga greitai, jis negali gauti labai daug fizinio krūvio, pavyzdžiui, bėgti šalia dviračio ar ilgus atstumus, nes tai gali neigiamai paveikti tolimesnį šuns vystymąsi, tačiau juos iškrauti kažkaip reikia, tad psichologinis krūvis padeda tikrai puikiai“, – sako pašnekovė.
Iki pusantrų metų – daug šėlionių namuose
Tinkamai auginamas seteris, sulaukęs metų ir daugiau supranta, kad namai yra ramybės tvirtovė, ten reikia miegoti, tad pilnai iškrautas jis elgsis gerai. „Reikėtų pabrėžti, kad jie namie yra „prielipos“, turi prie šeimininko liestis bent ausies krašteliu. Tad žmones, norinčius auginti seterį, neturėtų erzinti nuolatinis šuns dėmesys“, – teigia veislyno savininkė.
Namie išbūti vienam mažam šuniukui visą darbo dieną – sudėtinga. Iki maždaug pusantrų metų airių seteriai palikti laisvai ir būdami tokiais protingais, prisigalvoja nuveikti ką nors įdomaus, krečia eibes. Dažniausiai tai gali pakenkti namų interjerui ar pačio šuniuko sveikatai, tad Indrė visada rekomenduoju šeimininkams šunį, išeinant iš namų, palikti narve. Veisėja pabrėžia, jog teisingai pateikus, narvas šuniui tampa jo asmenine poilsio erdve, kur jis jaučiasi saugus ir mielai leidžia laiką.
Paklausta apie patirtas šunybes Indrė sako, kad dabar juokinga prisiminti kai kuriuos nutikimus, tačiau tuo metu juoko buvo mažai.
„Prisimenu, kai gyvenau nuomojamame bute, auginau airių seterių kalytę. Ir nors palikdavau ją narve, ji išmoko iš jo ištrūkti. Vieną kambarį bute buvau palikusi visiškai tuščią – jame buvo tik sofa, šuns žaislai ir narvas, kuriame ji būdavo. Nors ir žinojau, kad mano šuo gali ištrūkti, tačiau tikrai nesitikėjau vieną gražią dieną neberasti sofos (juokiasi). Ji buvo visiškai suniokota. Džiaugiausi, kad sofa buvo visai sena ir niekas nepatyrė nuostolių. Reikia susitaikyti, kad tokių išdaigų, kaip sugraužti įvairūs daiktai, laidai, seteriui augant tikrai gali pasitaikyti. Pasivaikščiojimų metu seteris nevengs pasivolioti purvynuose ar gaišenose, kurias retkarčiais atneš ir šeimininkui, norėdamas parodyti, koks puikus medžioklinis šuo jis yra,“ – sako Indrė.
Tiks ir šeimai su mažais vaikais
Airių seteris yra draugiškas ir puikiai tinka šeimai su vaikais, tik, pasak, šunų augintojos, tiek vaikams, tiek šuniui reikia paaiškinti, kaip elgtis vienas su kitu. Vaikai mielai užsiima su airių seteriais, su jais žaidžia, o šiems šunims tai labai patinka, kadangi dėmesys jiems yra viskas.
Kalbėdama apie tai, kokiems žmonėms airių seteris tiktų labiausiai, veisėja sako, kad sulaukia įvairių žmonių nuomonių. „Būna besidomintys šuniuku žmonės sako, „mes nelabai sportuojantys, tačiau norime pradėti sportuoti ir manome, kad šuo mus paskatins“. Bet praktika rodo, kad retai kada žmogus dėl šuns pradeda sportuoti. Tačiau tiems, kurie sportuoja, vaikšto, bėgioja, myli gamtą, važinėja dviračiais, šis šuo puikiai tiks. Aišku, airių seteris prisitaikys ir prie mėgstančių pasėdėti prie televizoriaus žmonių, bet šuo nesijaus laimingas nes jo įgimti poreikiai nebus patenkinti“, – tikina I.Mečionytė.
Ji priduria, kad airių seteriams kasdien būtinas 1-2 valandų didysis pasivaikščiojimas ir jis turėtų būti derinamas su paklusnumo komandomis, pasimokymais, t. y. psichologiniu krūviu. Laisvomis dienomis šiuos šunis reikėtų iškrauti rimčiau, pavyzdžiui, Indrės šunys dalyvauja varžybose, parodose, treniruotėse, socializuojasi mieste.
„Beveik visas mūsų laisvalaikis yra skirtas šunims, nes norint ne tik dalyvauti, bet ir pasiekti ar laimėti, reikia daug treniruotis. Be to, mes labai daug keliaujame ir Lietuvoje, ir užsienyje, o tam reikia turėti išauklėtus šunis, jie turi būti valdomi ir tam vėlgi reikia daug darbo ir daug laiko. Bet kaip smagu, kuomet vienoje rankoje laikau 5 pavadžius, kitoje kavos puodelį ir einu gatve, o žmonės fotografuoja, stabdo ir domisi, kaip pasiekti, kad šunys taip gražiai elgtųsi, “ – pasakoja Indrė ir priduria, kad labiausiai šiuos šunis myli už aktyvumą, prielipumą, draugiškumą ir tai, kad jie visada yra geros nuotaikos užtaisas.
Mityba, priežiūra ir sveikata
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad tai yra ilgaplaukis šuo ir dažnai reikės skirti laiko jo kailio priežiūrai. Jeigu žiemą kiek paprasčiau, tai kitais metų laikais po pasivaikščiojimo airių seteriai grįžta iš pievų kailyje prisivėlę augalų sėklų bei šakelių, todėl šunis reikia šukuoti, o palaksčius purvynuose ir išmaudyti. Be to, norint, kad šuo būtų sveikas ir gražus, jį reikia reguliariai kirpti.
„Mes kerpame maždaug kas 1,5 mėnesio, galima ir rečiau, bet svarbu neužtęsti pernelyg ilgai. Reiktų pabrėžti, kad šie šunys nulėpausiai, o ant ausyčių irgi auga plaukeliai. Tų plaukelių neprižiūrint, netvarkant, airių seteris turi didesnę tikimybę susirgti ausų uždegimu“, – sako Indrė.
Ji šunis šeria raw mitybos sistema ir tokį maitinimą taiko jau keturiolika metų, tačiau pabrėžia, kad geriau geras sausas maistas, nei nesubalansuota raw mityba. Pasak pašnekovės, neužtenka tik nueiti į artimiausią parduotuvę, nupirkti mėsos gabaliuką ir jį paduoti. Raw mityboje svarbu subalansuoti visas maisto medžiagas, mineralus ir vitaminus. Todėl toks šėrimo būdas reikalauja žinių ir laiko.
Na o kalbant apie sveikatą, airių seteriams yra būdingos sąnarių ligos, taip pat daromi genetiniai akių ligų tyrimai, dažniau pasitaiko epilepsija, alergijos, skrandžio apsivertimai.
