Šiuo metu šeimos namuose laksto du kurtsharai – Leggo (nuo Legend ir let's go) ir Invis (nuo lot.žodžio invictum – nenugalimasis). Pastarasis yra ne vieną kartą tapęs lauko bandymų, parodų bei sporto čempionu Baltijos šalyse ir už jų ribų (Vokietija, Lenkija, Vengrija, Čekija). Miglė ir Bogdanas užsiima profesionaliu kinkinių sportu (Sleddog Sport) (bėgimu arba važiavimu dviračiais, paspirtuku), kuomet tempia šunys, tad aktyvumo šeimoje yra su kaupu! Miglė juokauja, kad Invis yra itin azartiškas šuo ir tai atsispindi jo elgesyje, pavyzdžiui, jis nemoka į vandenį tiesiog įbėgti – jis įskrenda! Tad reikia paminėti, kad jis yra ir šuolio į tolį į vandenį čempionas. O kaip prasidėjo Miglės draugystė su šiais aktyviais ir itin protingais šunimis?
Prisilietė prie daug šunų veislių, tačiau pakerėjo kurtsharai
Miglė pasakoja, kad meilė šunims gimė dar vaikystėje, o kurtsharais susižavėjo dėl jų išskirtinio charakterio ir savybių. „Mylėjau šunis turbūt nuo pat gimimo. Man atrodo mano pašaukimas – šunys, nes aš neįsivaizduoju savo gyvenimo be jų. Teko susipažinti su įvairiomis šunų veislėmis paauglystės metu – tada buvau jaunoji hendlerė (vedlė) ir parodose išstatydavau kitus šunis, paversdavau juos čempionais. Tokiu būdu turėjau galimybę prisiliesti prie skirtingų veislių ir supratau, kad kurtsharai yra būtent tie šunys, kuriuos galėčiau įvardinti „Mano“. Tai buvo dar gana reti šunys Lietuvoje“, – prisimena Miglė pirmąjį kurtsharą įsigijusį prieš 15 metų.
Pirmasis šuo (patelė), nuo kurio viskas prasidėjo, atkeliavo iš Suomijos 2003-iaisiais metais, o vėliau buvo išvežtas į Suomiją, kad pratęstų giminę ir taip Lietuvoje gimė pirmoji vada – tai įvyko 2006-aisiais. Miglė pasakoja, kad jos veislynas „Upė“ taiko bendrasavininkystės principą.
„Jeigu šeimoje auga vienas, ar daugiausiai trys šunys, tu gali jiems skirti individualų dėmesį, tačiau jeigu jų yra dešimt ir daugiau, dėmesio po lygiai nepadalinsi, neprisiliesi ir neapkabinsi. Štai todėl mes taikome bendrasavininkystės principą, kuris reiškia, kad savo namuose mes turime du šunis, o oficialiai – daugiau nei dešimt. Ir visi jie gyvena pas draugus, artimuosius ir yra ypač mylimi, pilnaverčiai šeimos nariai, kuriais labai rūpinamasi.
Aš juos treniruoju, vežioju į parodas, parenku partnerius – visa veisimo atsakomybė, pagalba naujiems savininkams, yra ant mano pečių. Nuostabu, kad mes esame bendruomenė, darome susitikimus, kartu važiuojame į parodas, sportuojame kinkinių sportą. Mūsų veislynas nėra pajamų šaltinis, turime tik vieną vadą per vienus dvejus metus, kurią planuojame labai atsakingai ir ji būna išieškota, apgalvota ir išlaukta“, – pasakoja Miglė.
Kurtsharų charakteris – aktyvūs, protingi ir labai prieraišūs
Pašnekovė sako, kad šiuos šunis ji pasirinko todėl, kad norėjo neagresyvaus ir labai aktyvaus šuns, nes jų šeima yra itin sportiška, daug laiko praleidžia gamtoje, daug vaikšto, sportuoja, mėgsta keliauti su kemperiu ir ne tik. „Kurtsharas neturėtų būti agresyvus nei šunims, nei žmonėms – jis myli vaikus, kitus šunis ir žmones, tačiau jis nėra kaip retriveris, kuris atbėgtų prie kiekvieno, kuris pakalbina, tačiau tikrai yra labai draugiškas. Kurtsharai mielai atsiguls, kad pakasytumėte jiems ausį, draugaus ir tikrai nebus agresyvūs. Jie gali paloti už tvoros, bet įėjus į vidų jau vizgins uodegą“, – pasakoja Miglė.
Ji priduria, kad šie šunys neturi būti cholerikai. Pasirodo, žmonės dažnai galvoja, kad tai hiperaktyvus šuo, kuriam reikia profesionalaus sporto. „Taip, jis yra labai aktyvus šuo, jam reikia daug veiklos, tačiau ji turi būti ne tik fizinė, bet ir protinė kiekvieną dieną. Krūvis kasdien yra būtinas, kurtsharai yra labai prieraišūs, mėgsta vaikščioti paskui savo šeimininką. Be to, tai yra medžioklinis šuo ir jis medžioja ne sau – jis medžioja šeimininkui, su šeimininku, jis yra partneris. Būdamas puikiu partneriu jis galvoja savo galva, todėl klasikinei tarnybai nelabai tinkamas, kadangi neįvykdo komandų kaip robotas. Jis dar pagalvoja, ar tikrai atbėgti iki tavęs, nes jeigu tu eini iki jo – kam bėgti, šeimininkas ateina pats. Tad kartais reikia labai griežtai pakartoti komandą, kad ją įvykdytų“, – pasakoja Miglė.
Pašnekovė dalinasi ir tuo, kad kurtsharo išveisimo paskirtis yra labai plati. Pavyzdžiui, jie naudoja viršutinę uoslę, kai ieško paukščių. Jie uodžia molekules ore ir zigzagu gali apieškoti didžiulį lauką, o radę sustingsta į vadinamąją tilktį – pasidaro įsitempę kaip strėlė ir parodo šeimininkui, kur yra paukštis. „Svarbu paminėti, kad tik parodo, kur grobis – kurtsharas pats niekada nežudo“, – pasakoja M.Narbutaitė.
Apatinę uoslę šie šunys pasitelkia, kai ieško pėdsakų, tad gali sekti ir kraujo pėdsakais, jeigu žvėris yra sužeistas, be to, jie tinkami naudoti tarnyboje vykdant žmonių ar narkotikų paiešką. O jei medžioklės metu paukštis įkris į vandenį, kurtsharas veršis į vandenį, ieškos grobio tarp meldų ir atneš – vyksta nuolatinis bendradarbiavimas su šeimininku.
Šeimai tinkamas šuo, kurį būtina dresuoti
Kurtsharus, pasak Miglės, reikia būtinai dresuoti. Daugelis mano, kad jie paklusnūs, tačiau toks požiūris netinkamas, kadangi tokie aktyvūs ir stipraus instinkto šunys nedresiruojami vis plečia savo paieškos teritoriją lauke ir jeigu nėra teisingos disciplinos, šuo gali išbėgti į gatvę ir tai gali baigtis liūdnai. „Tokių atvejų jau tikrai yra buvęs ne vienas. Dresūra tikrai labai svarbi, nes savininkas turi išmokti, kaip teisingai valdyti šunį. Tad kai tik nusipirkote šuniuką, iškart užsirašykite pas dresuotoją“, – sako Miglė.
Ji priduria, kad žmonės, kurie norėtų laikyti kurtsharus, turėtų labai mėgti aktyvų gyvenimo būdą. „Jeigu tas aktyvumas pasireiškia tik savaitgaliais, ar kai gražesnis oras, tada šis šuo jums netiks. Šiems šunims reikia kiekvieną dieną palakstyti bent valandą laisvai. Pavyzdžiui, ryte galite išeiti pusvalandžiui, bet vakare jau reikia geros valandos, kad šuo galėtų laisvas išsibėgioti, reikia įvesti komandas, protinę veiklą, tinka ir specifinis sportas nuo … iki, nes tada dirba šuns smegenys ir fiziškai jis išsikrauna. Kiti sako, perskaitėme, kad šis šuo sargus, vadinasi turėtų mums tikti. Tokia priežastis lygiai taip pat nėra tinkama rinktis kurtsharus, kadangi tai nėra apsaugai skirtas šuo“, – pataria Miglė.
Tiesa, šis šuo kuo puikiausiai tinka šeimoms su vaikais. Tik svarbu auklėti ir vaikus, ir šunis. „Mes patys esame pavyzdys, kad puikiai pavyksta vienam prie kito prisitaikyti. Reikia teisingai supažindinti šunį su vaiku ir patį vaiką nuo mažens mokyti, kaip reikėtų elgtis su šunimi. Turi būti aiškios ribos tiek iš šuns, tiek iš vaikio pusės. Jeigu šuo miega, vaikas turi suprasti, kad prie jo negalima lįsti, jis turi pailsėti. Šuo turi jaustis saugiai ir turėti vietą, kurioje taip jaustųsi. O bendri žaidimai su vaikais kurtsharams tikrai labai patinka“, – pastebi Miglė.
Išdaigų taip pat netrūksta, pasirodo, kad Invis labai mėgsta kojines, kurių nesuplėšo, nesuvalgo, bet pavagia. „Jis žino, kad mums smagu, juokinga, tad tik pagriebęs kojinę pradeda kriuksėti kaip paršiukas, vizgina uodegą ir bando išvengti, kad netektų tų kojinių atiduoti. Vieną kartą primėtėme gal dvidešimt kojinių, tai jis visas susikišo į gerklę ir atrodė kaip tas paukščiukas, kuris prisikiša pilną burną žuvų (juokiasi). O nuvažiavęs į svečius jis eina ieškoti minkštų didžiulių žaislų. Randa minkštą žaislą, susikiša kiek jam telpa ir jį atitempia“, – išdaigas vardina Miglė.
Ką reikėtų žinoti apie šuns sveikatą ir mitybą bei priežiūrą?
Kurtsharai gali būti šeriami tiek sausu maistu, tiek žalia mėsa. „Jeigu pasirenkamas sausas maistas, jis turi būti labai kokybiškas, tad esantis prekybos centruose nėra geras pasirinkimas. Labiausiai tinka Super premium klasės maistas, taip pat patariu pasidomėti sudėtimi, kiek jame mėsos ir kitų naudingų medžiagų. Mūsų šunys gauna labai didelį krūvį, kadangi mes sportuojame kinkinių sportą, tad nors Inviui 8-eri metai, jis maitinamas junior maistu, skirtu jaunuoliams, kadangi jame didesnis riebalų ir vitaminų kiekis. Tačiau kai šuo sportuoja, jam reikia ir kitokio, riebesnio maisto. Tinkama mityba labai atsispindi gyvūno sveikatoje, tad geriau maistui netaupyti“, – sako Miglė.
Kalbant apie sveikatą, tai yra gana sveika veislė, tačiau jiems dažniausiai atliekami displazijos bei akių tyrimai. Renkantis šuniuką reikia tą daryti atsakingai, pasidomėti veislynu, šuniuko tėvais, seneliais, kokie yra padaryti sveikatos tyrimai ir pan. „Kai šuniukas mažas, auga ir formuojasi, reikėtų jį pasaugoti ir neduoti dirbtinio fizinio krūvio – bėgimo, aktyvaus sporto. Tai didelė veislė ir jie labai greitai auga, tad svarbu juos saugoti. Ateityje galimos akių problemos, tad mes savo šunis tiriame nuo kataraktos, teko girdėti, kad kiti serga ir cukriniu diabetu, epilepsija, ligomis, kurios gali ateiti genetiškai ar būti įgyjamos“, – dalinasi Miglė.
Dar vienas svarbus niuansas priežiūroje – kailis. Kurtsharų kailis trumpas, jį prižiūrėti nesunku. „Tačiau jeigu girdėjote, ar kas nors jums sakė, kad jie nesišeria, didesnio melo būti negali (juokiasi). Kai jie šeriasi, šukuojame specialia pirštine, su spygliukais, kuri padeda išvalyti plaukus. Kurtsharai stipriai meta kailį du kartus per metus, o likusį laiką – mažiau. Tai nėra ilgaplaukis šuo, kurių plaukai lengvi. Kurtsharų plaukas trumpas ir sunkus, krenta ant žemės. Tiesa, jeigu audinys minkštas, tai plaukai įstringa kaip spygliukai ir išvalyti juos sunkiau nei ilgus“, – kalba Miglė.
PetCity.lt veterinarijos gydytoja Irina Geraskina: „Tai gera sveikata pasižymintys šunys“
Veterinarijos gydytoja sako, kad kurtsharai yra atletiški ir aktyvūs medžiokliniai šunys, pasižymintys gera sveikata. Dažniausia jų apsilankymo pas veterinarijos gydytoją priežastis yra įvairios traumos, nes yra greiti, smalsūs ir ne visuomet atsargūs.
„Iš veislei būdingų susirgimų galima išskirti klubų sąnarių displaziją, polinkį į osteochondrozę, kataraktą, epilepsiją, von-Vilebrando sindromą, tinklainės kolbelių (ląstelių atsakingų už spalvotą matymą bei detalizavimą) degeneraciją – tai susirgimai, kurie laikomi paveldimais. Dėl to, renkantis šuniuką, reikėtų veisėjų paprašyti tėvams atlikti tyrimų rezultatus (kai kurie šių susirgimų jau tiriami genetiškai).
Iš kitų susirgimų pasitaiko ausų uždegimai, skrandžio užsisukimas. Iš navikinių procesų, statistiškai, labiau būdingi melanominiai navikai bei piktybiniai burnos srities navikai“, – sako I.Geraskina.
Ji priduria, kad šuns priežiūra prasideda nuo atsakingo šuniuko išsirinkimo. Pirmiausia reikia įsivertinti savo, kaip šeimininko fizinį pajėgumą.
„Kurtsharai – tai nemažai fizinio krūvio reikalaujantys šunys, kurie privalo turėti galimybę išsilakstyti, taip pat būtina nepamiršti apie jų intelektualinį tobulėjimą. Todėl, neturint patirties šunų auginime, įsigijus šuniuką, verta apsilankyti pas dresūros specialistus. Šie šunys gerai prisitaiko prie aktyvaus gyvenimo būdo, puikiai tinka kanikroso, agility, fristailo rungtims. Jie nėra sunkiai prižiūrimi, bet kaip ir dauguma trumpaplaukių šunų, šeriasi gan gausiai, ypač metų sezonų kaitos metu, dėl ko rekomenduojamas jų dažnas šukavimas minkštomis šukomis, padedančiomis iššukuoti krentantį plauką arba periodinės nukailinimo procedūros.
„Silpna vieta šiai veislei priskirčiau jų aktyvumą ir mokėjimą „negirdėti“ komandų. Tai gan užsispyrę ir savo siekiantys šunys. Jiems labai reikia žmogaus kontakto ir dėmesio, bet tuo pačiu nepraleidžia progos patenkinti savo smalsumo vejantis pamatytą stirną, išgirdus kažkur lojantį šunį ar radus kokį neaiškų skanėstą. Tačiau jie yra labai imlūs taisyklingai dresūrai ir mėgsta įvairias lavinančias veiklas ir užduotis (ieškojimo, uostymo, agility ir pan.)“, – sako veterinarijos gydytoja.
Ji pabrėžia, kad kaip ir bet kurios veislės atstovų, mityba yra labai individualus dalykas. Kas tinka vienam kurtsharui, ne visada tinka kitam. „Pirmiausia pasiimant šuniuką į namus, pasikonsultuokite su veisėju, kuo buvo šeriama šuniuko motina, kuo šuniukas buvo šeriamas iki atvykimo pas jus. Dažnai paliekant to pačio pobūdžio mitybą su kuria šuniukas gimė ir augo, netenka susidurti su maisto netoleravimo rūpesčiais. Esant poreikiui keisti maistą, rekomenduojama pasikonsultuoti su veterinarijos gydytojais, mitybos specialistais. Bet kokiu atveju viena taisyklė galioja visiems – žmonių maistas lai lieka ant stalo, bet ne šuns burnoje“, – teigia I.Geraskina.
