Vienu metu šeimoje augo net keturi rotveileriai, du bokseriai, katė, dekoratyvinės žiurkės, Žako papūga, o vėliau jos namų svečiais tapo ir egzotiniai gyvūnai, ropliai ar net skraidantys šunys (šikšnosparnių rūšis).
„Nepaisant tokio gyvūnų skaičiaus, mano, mažos mergaitės, didžiausia svajonė buvo „šuniukas su kaspinėliu“. Mano troškimas išsipildė praėjus tikriausiai keliems metams – į namus atkeliavo pirmasis čihuahua (taip pat ir vienas pirmųjų šalyje) vardu Judžinas“, – prisimena Karolina, šiuo metu laikanti išvis šešis čihuahua ir sakanti, kad nėra jokio vargo juos prižiūrėti – tik vienas malonumas.
Neišskiriama draugystė ir veislyno pradžia
„Su šuneliu buvome tiesiog neišskiriami. Pamenu, kaip kiekvieną vakarą su broliu pešdavomės, pas kurį Judžikas miegos Deja, apie 2000 metus, įvykus skaudžiai nelaimei, Judžikas žuvo. Tai buvo baisi tragedija šeimoje, o ypač mums, vaikams. Maniau, kad kito šuns šitaip negalėsiu pamilti, ir nors mama tuo metu aktyviai dalyvavo kinologinėje veikloje (teisėjavo parodose), aš padėdavau tik tiek, kiek reikėdavo namuose, o parodos ar kinologija apskritai manęs nedomino“, – pasakoja Karolina.
Visgi, praėjus nemažai metų, 2008-aisiais viskas staiga apsivertė aukštyn kojomis, kai į namus iš Suomijos atkeliavo čihuahua vardu Stafis. Jis grąžino tą ypatingą jausmą, kurį Karolina prisiminė dar iš vaikystės su Judžiku.
„Pamilau ir pradėjau gilintis į pačią veislę, kilmės linijas, domėtis ir dalyvauti parodose, o dar po metų į namus atkeliavo mano pirmoji kalytė Dela, kuri vėliau tapo mano veislyno pradininke. Čihuahua – maži meksikietiški čili pipiriukai, didelė asmenybė mažame kūne. Tai budrus, drąsus, smalsus ir temperamentingas šuniukas.
Čihuahua yra vidutiniškai aktyvus šuniukas, kuris prisitaiko prie šeimininko – mėgsta pasivaikščiojimus ir žaidimus, o esant tingiai nuotaikai, namuose gali snausti kad ir visą dieną. Tai nors ir gana aktyvūs šuniukai, vis tik jie nemėgsta per didelio fizinio krūvio, tad labiau tinka sėslesniems žmonėms“, – sako Karolina.
Ji priduria, kad šeimoms su mažais vaikais dažniausiai nerekomenduojama auginti šios veislės augintinio, nes šuniuką dėl jo dydžio lengva užgauti, sužeisti. Čihuahua, kaip ir kitų veislių šunis, būtina socializuoti ir dresuoti. Neretai klystama, manant, jog mažų šuniukų auklėti nereikia arba juos auklėjant daroma meškos paslauga taikant platesnes tolerancijos ribas, nei didelių veislių šunims.
„Situacijose, kuriose didelis šuo jau būtų sudrausmintas, dažnai pažiūrima pro pirštus, juk tai daro mažas šunytis, argi ne miela? Rezultatas toks, kad turime gajų stereotipą, jog maži šunys – triukšmingi, agresyvūs lojikai. O juk dresuotas, socialus čihuahua yra nuostabus kompanionas“, – Karolina siūlo būti atsakingiems šeimininkams ir skirti pakankamai dėmesio augintinių auklėjimui.
Karolina prisimena ir vienas įsimintiniausių nutikimų, sukėlusį nemažai išgąsčio visai šeimai: „Turėjome 3 mėnesių mažylį Harvį, kuris vieną popietę tiesiog dingo. Kelias valandas ieškojome visuose namuose, tikrinome kiekvieną kampelį, kol galiausiai radome jį jaukiai įsisukusį, miegantį spintoje. Šis nutikimas kiekvieną kartą prisiminus sukelia šypseną“, – sako pašnekovė ir priduria, kad nors ir 2019-aisiais metais dėl laiko stokos nusprendė kinologinės veiklos nebetęsti, savo gyvenimo be čihuahua šeima neįsivaizduoja. „Su šia nuostabia veisle užaugau aš, tikiu, užaugs ir mūsų sūnus“, – sako K.Kunigėlytė-Labutienė.
Priežiūra ir mityba
„Ši veislė nereikalauja ypatingos priežiūros – ilgaplaukių kailiukas yra švelnus ir nelinkęs veltis, kartą į kelias savaites, kerpant nagučius, pakanka pašukuoti, maudyti pagal poreikį. Čihuahua iš esmės yra sveika, ilgaamžė veislė, vidutiniškai gyvenanti 14-17 metų. Tiesa, silpnoji vieta – dantys, jie gali pareikalauti papildomos priežiūros, nes linkusios kauptis apnašos, o nepavykstant nuvalyti patiems, patartina apsilankyti pas veterinarą.
Kita pasitaikanti problema, su kuria gali susidurti ši veislė – kelio girnelių išnirimas. Nors neretai tai gali būti traumos pasekmė, vis tik manoma, kad didžioji dalis atvejų yra paveldėti. Siekiant maksimaliai sumažinti riziką, prieš veisiant visi čihuahua šunys privalo būti patikrinti veterinaro, o šunis, kurie turi ll, lll ir lV laipsnio kelio girnelės išnirimus – veisti draudžiama. Nors veislė nėra linkusi į alergijas, rekomenduojama šerti super premium klasės sausu maistu, arba, prieš tai pasidomėjus, raw mityba“, – pataria Karolina.
Petcity klinikos veterinarijos gydytoja Viltė Liaugminaitė: „Silpniausia čihuahua vieta – dantys“
„Šių nykštukinės veislės atstovų silpnoji vieta – dantys. Jei neatliekamos profilaktinės procedūros, tokios kaip: reguliarus dantų valymas su šepetėliu ir pasta, gyvūnas nekramto „kramtalų“, jau pirmaisiais gyvenimo metais gali tekti atlikti pirmąjį apnašų valymą su ultragarsiniu skaleriu, o vėliau net rauti dantis.
Kita problema – tai trachėjos kolapsas. Trachėja sudaryta iš kremzlinių žiedų. Dėl genetinių priežasčių, šie žiedai gali susiaurėti, dėl ko gyvūnui tampa sunkiau kvėpuoti, pasireiškia sausas kosulys. Gali būti skiriamas simptominis gydymas.
Taip pat svarbu paminėti ir kelio girnelės išnirimą. Gali išnirti tiek vienos galinės kojos kelio girnelė, tiek ir abiejų. Gyvūnui tai gali sukelti diskomfortą, skausmingumą judant. Dažniausiai skiriamas chirurginis gydymas“, – sako gydytoja.
Ji taip pat priduria, kad čihuahua veislės šuneliai yra genetiškai linkę į hidrocefaliją, kuomet cerebrospinalinis (smegenų) skystis kaupiasi ir taip sukelia spaudimą smegenyse. Gyvūnas jaučia lėtinį galvos skausmą bei gali sutrikti smegenų funkcija. Įprastai liga pasireiškia ankstyvame amžiuje bei su laiku progresuoja.
Veterinarijos gydytoja sako, kad itin svarbu pasirūpinti ir tinkama mityba – pašaras turėtų būti kokybiškas, super premium klasės, parinktas ir pritaikytas pagal gyvūno amžių. „Svarbu augantį gyvūną šerti dažnai, kadangi, šuniukų, ypač jaunų, metabolizmas yra greitas, todėl jei gyvūno organizmas ilgą laiką negaus maistinių medžiagų, gali pasireikšti hipoglikemija (sumažėjęs gliukozės kiekis kraujyje), o tokia būsena yra pavojinga gyvūno gyvybei.
Priežiūra yra įprasta kaip ir kitų mažų veislių atstovų: reguliarūs apsilankymai pas veterinarijos gydytoją, kasdienė dantų priežiūra, reguliari dehelmintizacija. Su suaugusiu gyvūnu pas veterinarą reikėtų pasirodyti kartą metuose profilaktinei apžiūrai bei profilaktiniams tyrimams bei, žinoma, kiekvieną kartą gyvūnui sunegalavus“, – sako specialistė.
