Iš pradžių labai norėjusi mažo balto pūkuoto špiciuko, Julija kartu su vyru nusprendė auginti didelį šunį. Dar labiau šią idėją paskatino Palangoje pamatytas gražuolis samojedas: „Pasakiau sau, kad noriu šito šuns“, – prisimena Julija.
Meilus, aktyvus ir labai protingas
„Mūsų draugystė su samojedais prasidėjo nuo to, kad pirmiausia pradėjome domėtis, kokia čia veislė, kokios charakterio savybės jai būdingos, kiek kainuoja samojedai, kas svarbu juos auginant ir taip toliau“, – prisimena pašnekovė. Taip besidomėdama pora atrado samojedų klubą Lietuvoje, o vėliau užpildė anketą, kad paskirtų veislyną, kuris artimiausiu metu turės vadą. Julija labai džiaugėsi, kad augintinis į jų namus atkeliavo gana greitai – jų kelionė samojedo link prasidėjo prieš pirmą karantiną, o iš veislyno „Mažoji lokė“ pora parsivežė šuniuką jau prieš antrąjį karantiną. Taip prasidėjo visos šeimos draugystė!
„Mums labiausiai rūpėjo, kad tai būtų draugiškas, neagresyvus, puikiai su vaikais sutariantis šuo, nes turime dukterėčią, kuri labai bijo šuniukų, tačiau su mūsų samojedu ji jau bando žaisti ir šunų bijo vis mažiau. Samojedai apskritai yra meilūs ir geri šunys, tačiau kaip sakau, gyvename ne su privalumais, bet su trūkumais“, – juokauja Julija. Ji priduria, kad samojedams reikalingas labai didelis fizinis krūvis. Kadangi Julija kartu su vyru yra mėgėjai keliauti ir vaikščioti, tame jie nematė trūkumo.
„Dar vienas mūsų pastebėjimas – šie šuniukai yra labai balsingi ir jeigu jiems trūksta dėmesio, jie iškart reaguoja ir loja. Jie nenori būti vieni ir, mūsų atveju, mes labai vargstame su išsiskyrimo nerimu. Samojedai labai prisiriša prie žmonių – tai galima traktuoti ir kaip pliusą, ir kaip minusą“, – savo patirtimi dalijasi pašnekovė.
Ji priduria, kad samojedai tikrai išsiskiria savo išvaizda ir grožiu, o jų lūpų kampučiai atrodo pakilę ir tai sukuria įspūdį, kad jie visada šypsosi. „Už jų išdaigas tikrai neišeina pykti, nes jie meilūs, geri ir labai protingi, o jų intelektas prilygsta net kelių metų vaikui“, – teigia Julija.
Žvaigždė iš pirmo žvilgsnio
Pašnekovė, paklausta, kokia buvo pati pradžia tik parsivežus naują augintinį, sako, kad susidraugauti su šuniuku nebuvo sunku – namuose jis jautėsi gerai, be to pirmomis dienomis beveik visą laiką miegojo ir buvo ramus. „Paskui, kai pradėjome mokyti reikalus atlikti lauke, teko šiek tiek pavargti, bet viskas išmokstama. Tiesa, pirmomis naktimis jautėmės lyg turėdami naujagimį ir keldavomės kelis kartus per naktį, vesdavome į lauką ir pan. Be to, dresūra, kuria užsiimame, tikrai padeda sukurti ryšį.
Šuniukas buvo socializuotas, tad nebijojo nei žmonių, nei vaikų, nei triukšmo, kadangi veislyne, kuriame augo, visada būdavo lankytojų. Kokosas buvo tikras individualistas, tačiau samojedai yra šunys, kurie priklausomi nuo šeimininko. Po pusmečio juokėmės, kad jis labiausiai orientuotas į žmogų šuo ir nenori būti vienas – jam reikia „auklės“. Net ir miegodamas jis miega taip, kad pakėlęs galvą matytų mus“, – sako Julija.
Kokosas yra tikrai smagus kompanionas, mėgsta bendrauti, o Kretingoje, kur gyvena Julija kartu su antrąja puse, šios veislės šuniukų nėra daug, tad nieko keisto, kad pirmomis dienomis Kokosas sulaukė daug dėmesio ir noro nusifotografuoti. „Jo gyvenimo akimirkas mes atskleidžiame specialiai jam sukurtoje paskyroje instagrame – baltas kamuoliukas tikri visus sužavi iš pirmo žvilgsnio“, – juokiasi Julija.
Aktyvumas ir dresūra
Ar su samojedais reikia labai aktyviai užsiimti? Pasak Julijos, būna dienų, kai visą dieną šuo pramiega, o kartais nuėjus šešis ar daugiau kilometrų, jis galėtų dar kartą pakartoti savo pasivaikščiojimą. Per dieną Julija stengiasi bent pusantros valandos jį vedžioti, tačiau išvykus, tris keturias valandas jis laksto ir pats.
„Karantino metu važiavome į artimesnius objektus, dabar plečiame ribas ir keliaujame toliau. Sakyčiau, kad samojedui reikia vidutiniškai dviejų valandų per dieną krūvio. Taip pat būtina protinė veikla, kadangi jos negavus, jie tikrai nugriaus visus namus! Jiems labai patinka dėlionės su maistu, ir kiti panašūs žaidimai. Mums labai pasisekė, kadangi Kokosas sugraužė gal vieną laidą, bet žinome kitų žmonių patirčių, pavyzdžiui, visiškai sugadintos grindys... Tad veikla būtina“, – pabrėžia Julija.
Kadangi samojedą šeima parsivežė prieš pat karantiną, o dresūra rekomenduojama nuo keturių mėnesių, ji vyko nuotoliniu būdu. Kokosui sekėsi gerai, tačiau kol kas jis mėgsta tampyti pavadėlį, kadangi tai yra jo prigimtis (samojedai tempia roges), tad Julija tikisi, kad ilgainiui šią bėdą pavyks įveikti ir Kokosas gražiai ir paklusniai vaikščios.
Mityba ir kailio priežiūra
Tokio šuns kailio priežiūra turi būti kruopšti. Kaip sako pašnekovė, ji Kokosą šukuoja kartą per savaitę, o mažus šuniukus patariama šukuoti kasdien, kad jie priprastų. „Kailis tikrai reikalauja daug šukavimo, bet mažai maudymo. Pavyzdžiui, pažaidus sniege, mes leidžiame kailiui išdžiūti, jis prasivalo savaime, iššukuojame ir vėl atrodo kaip naujas. Maudyti samojedus galima keletą kartų per metus“, – sako J.Andrijauskaitė.
Kalbėdama apie mityba ji priduria, kad šie šunys nėra linkę į išrankumą, tad jeigu nėra alergijos, valgo viską. Kokosas ėda žalią mėsą, kuri jam puikiai tinka, o tai turi teigiamą įtaką ir jo išvaizdai – iškrenta mažiau kailio.
„Aš nesu tas žmogus, kuris matytų kiekvieną dulkę ant žemės, bet kambarius plaunu kas dvi tris dienas, tad to kailio tikrai yra visur, ant sofos, grindų, drabužių, tad ir makaronuose, ir kavos puodelyje. Mes jų nebepastebime, jeigu jie nelimpa ant veidų, o kava juk skaniausia su samojedo plaukais“, – juokiasi Julija.
Labai mylimas šeimos narys
Labai dažnai augintiniai dalyvauja ir parodose. Ką apie tai mano Julija? Ji sako, kad apie negalvoja, nes Kokosas jų šeimos narys ir norisi jam skirti visą dėmesį, o ateityje įsigyti ir dar vieną draugą. „Kai parsivežėme namo Kokosą, turėjome problemų su narvu, tad pasitarę su veislynų parsivežėme auklę – suaugusįjį 8 metų samojedą. Būtent tada supratau, kad tikrai norėsiu antro – tikiu, kad ateityje taip ir bus!
Kokosas yra nuostabus – jis nuolatos šypsosi. Kai būna pikta, liūdna, jis atsisėda šalia, išsišiepia kaip laimingiausias vaikas pasaulyje ir tada galvoju, ar tikrai tai, kas nutiko yra taip blogai? Mes dėkingi už tai, kad jis yra su mumis, toks protingas, viską mokantis, kuriantis planus, ištikimas ir visada paguodžiantis. Įsimintinų akimirkų kartu yra labai daug – jis įrodė, jog gali įveikti viską, net didelę baimę, kad galėtų būti su savo šeimininku – tai, manau, tik dar kartą patvirtina, kad šuns ir žmogaus draugystė yra tikra ir tvirta“, – sako Julija.
PetCity klinikos veterinarijos gydytojos Daivos Jankauskaitės komentaras
„Samojedų veislė laikoma gana sveika šunų veisle tačiau, kaip ir dauguma šunų veislių, turi veislei būdingų sveikatos problemų.
Ligos būdingos šiai veislei: klubų ir alkūnių sąnarių displazija, akių ligos (progresuojanti tinklainės atrofija, katarakta), širdies problemos (paveldima subaortinė stenozė arba pulmoninė stenozė), diabetas ir hipotiroidizmas. Šiomis ligomis gali sirgti visi šunys, tačiau samojedai turi didesnę tikimybę susirgti, palyginti su visų veislių vidurkiu. Sąnarių displazija yra būdinga visoms didelėms šunų veislėms. Displazija pasireiškia sąnario ir jį formuojančių kaulų anatominiais pakitimais, dėl kurių šuo gali šlubuoti ir jausti skausmingumą judant. Samojedų veislei taip pat yra nustatyta paveldima inkstų liga – samojedų glomerulopatija, kuri pažeidžia inkstus ir gali sukelti inkstų nepakankamumą“, – sako specialistė.
Gydytoja rekomenduoja šuniuką pirkti tik iš patikimų veisėjų, su kilmės dokumentais. Perkant šunį su kilmės dokumentais užtikrinama, kad šuniuko tėvams yra atlikti reikiami sveikatos tyrimai ir kai kurių ligų (pavyzdžiui, būdingų akių ligų ir sąnarių displazijų) susirgimo tikimybė yra daug mažesnė.)
„Įsigijus augintinį, taip pat svarbu reguliariai, bent 1-2 į metus atlikti profilaktinę gyvūno apžiūrą, kurios metu gydytojas įvertina bendrąją gyvūno sveikatos būklę. Tokio tipo apžiūra padeda nustatyti ligą pačioje pradžioje, todėl galima suteikti kvalifikuotą gydymą laiku ir sustabdyti ligos progresavimą. Ypatingai svarbu atlikti profilaktinę apžiūrą vyresnio amžiaus augintiniams. Profilaktinė apžiūra yra geriausias būdas išsaugoti jūsų augintinio sveikatą“, – sako gydytoja.
D.Jankauskaitė taip pat primena, kad „PetCity“ veterinarijos klinikose Vilniuje ir Klaipėdoje pirmoji profilaktinė apžiūra yra visada nemokama, tad tai puiki proga ne tik patikrinti gyvūno sveikatą, bet ir socializuoti augintinį, supažindinant jį su nauja aplinka bei jo veterinarijos gydytoju.
