Papirko ir mane tos gintarinės akys, didelės ausys, sportiškas sudėjimas. Vižlai pasirodė idealūs, todėl, kai atėjo laikas, didelių klausimų, kokią veislę pasirinkti, nebebuvo“, – pasakoja vengrų vižlo patelę auginanti Salomėja Galdikaitė (24).
Nuo lauko fobijos – iki pasivaikščiojimų bet kokiomis oro sąlygomis
Donnos šeimininkės teigimu, per vienerius gyvenimo metus augintiniui pasiekti pavyko labai daug. Labai prieraiši, bet ne mažiau žaisminga keturkojė perprato komandas, klusniau elgiasi viešose vietose, supranta daugiau žodžių ir su šeimininkais mezga vis stipresnį ryšį.
„Dabar Donna yra tikrai daug protingesnė, visgi aktyvumas bei gera nuotaika nuolat nedingo niekur. Neslėpsiu, kartais jos žaismingumas ir supermielumas primena tą trijų mėnesių mažą šuniuką, kurį parsivežėme“, – prisimena S.Galdikaitė.
Papirko ir mane tos gintarinės akys, didelės ausys, sportiškas sudėjimas. Vižlai pasirodė idealūs.
Kadangi į naujuosius namus Vilniuje Donna atsikraustė žiemą, kai lauke trumpakailiams gyvūnams gana vėsu, o ir įgūdžių nebuvo, pradžioje pasivaikščiojimai buvo daugiau kančia negu pramoga.
„Tik po kelių mėnesių ji suprato, kokius privalumus teikia laukas. Ilgą kelią praėjome, kol pavyko šunį išmokyti 100 proc. reikalų atlikti lauke. Manau, mums pakišo koją palutės. Nebekartočiau šitos praktikos: šuo pripranta prie palučių, ir jomis tampa visi kilimai, sofos bei lovos.
Patarčiau mažą šuniuką į lauką vedžioti kad ir dešimt kartų per dieną: pavalgius, pamiegojus, pažaidus – vėl ir vėl į lauką. O keturkojui pavykus lauke atlikti reikalus – skleisti teigiamas emocijas: pagirti, apdovanoti skaniukais, glostyti“, – pataria S.Galdikaitė.
Savo „Instagram“ profilį turinti keturkojė darbo dienomis su šeimininkais į lauką vaikšto tris kartus per dieną – ryte, šiems sugrįžus iš darbų ir vėlyvą vakarą.
„Daugiausia laiko šuniui skiriame išsyk sugrįžę po darbų – nepriklausomai nuo oro sąlygų, stengiamės lauke kartu praleisti mažiausiai valandą. Rytinis išėjimas trunka apie pusvalandį, trečiasis skirtas tik greitiems gamtiniams reikalams“, – vengrų vižlo rutiną apibūdina S.Galdikaitė.
Geriausia žmonių ir keturkojų draugė
Savaitgaliais kompanija keliauja ten, kur, pasak S.Galdikaitės, keturkojė visiškai atsigauna – į miškus:
„Ji niekur nėra laimingesnė kaip kad būdama miške. Ten juk kitų šunų susitinka: ar jorkšyras, ar senbernaras – visi jai draugai. Tik ne visi tokia pačia gera drauge laiko Donną, matyt, dėl jos aktyvumo ir nutrūktgalviškumo.
Katės jai irgi kelia susižavėjimą, o su paukščiais santykis įdomus. Vižlai priskiriami paukštšunių šunų grupei – puikiai geba užuosti, atrasti ir atnešti sumedžiotą laimikį. Mieste Donna ramiai nepraeina pro balandžius, bando sėlinti, bet agresijos iš jos pusės nesu mačiusi – tie paukščiukai kol kas tiesiog įdomūs.“
Patarčiau mažą šuniuką į lauką vedžioti kad ir dešimt kartų per dieną: pavalgius, pamiegojus, pažaidus – vėl ir vėl į lauką.
Įdomiausi sutiktieji, be abejo, kiti vengrų vižlo veislės šunys. S.Galdikaitės teigimu, šios veislės atstovai, iš esmės, yra panašūs: aktyvūs, linksmi, dievinantys miškus ir kitų šunų draugiją.
„Faktas, kad kiekvienas šuo turi savitumo: vieni būna šiek tiek ramesni, kiti gal kartais ko nors labiau prisibijo, treti – ypatingai prieraišūs. Nepaisant menkų skirtumų, susitikus miške, pasimato, kad vižlai vienodai išprotėję. Gerąja prasme, žinoma“, – pabrėžia vilnietė S.Galdikaitė.
Vienas labiausiai 15min pašnekovę džiuginančių Donnos charakterio bruožų – meilė bet kokio amžiaus vaikams.
„Man atrodo, tai labai didelis privalumas, jeigu šeima, turinti vaikų, įsigyja vižlą, nes vieniems su kitais laiką leisti labai patinka. Vižlai iš savęs draugiški, bet, žinoma, socializacija ir dresūra yra ypatingai svarbu.
Mes Donną nuo mažens vedėmės į kavines, svečius, kad ji įprastų būti tarp žmonių. Draugai netgi juokiasi, kad Donna yra pilnavertė kompanijos narė, nes vežamės ją visur – prie ežerų, stovyklauti ir net plaukiame baidarėmis“, – pastebi Donnos šeimininkė Salomėja.
Nenustygstanti kojinių vagilė
Neįtikėtinai meili, lengvai dresuojama, draugiška žmonėms ir gyvūnams Donna, kaip ir kiekvienas geriausias draugas, turi ir netobulumų rinkinį.
S.Galdikaitės augintinio atveju, tai – gausus šėrimasis, atkaklumas įgyvendinant savo valiūkiškas idėjas ir nuolatinės kojinių vagystės.
„Velniukai jos akyse laksto nuolat: tai kojinę, tai šlepetę, tai kokį makiažo šepetėlį pačiumpa. Maisto ant stalo irgi geriau nepalikti – Donna yra aukšto lygio vagis. Tvarkos šis šuo mus tikrai išmokė: ne vietoje padėti daiktai vienareikšmiškai atsiduria jos burnoje. Vis tik Donna praktiškai nieko nėra sugraužusi, tik tokias smulkmenas kaip kilimėlio kampas, virtuvinė šluostė, vienas kitas drabužis.
Pagrindinė priežastis, kodėl mums pavyko išvengti nuostolių – didelis narvas. Sistemingai ją pratinome nuo pirmos dienos mūsų namuose. Narve – jos miegojimo erdvė su šiek tiek graužalų ir žaislų tol, kol mes darbe. Neslėpsiu – kelias link šio įpročio nebuvo nelengvas, bet šiandien džiaugiuosi pasiektu rezultatu. Visgi kas žino, galbūt greitu metu narvo atsisakysime, kai matysime, jog Donna 100 proc. nebesikėsina nieko graužti.
Stipriai gyvenimą lengvina ir „Kong“ žaislai, kuriuose užšaldome skanumynus, o Donna visaip kaip stengiasi juos iškrapštyti. Situacijose, kai, tarkime, man virtualiai reikia atsiskaityti darbą universitetui, „Kong“ yra išsigelbėjimas. Kitu atveju, darbus pristatinėtumėme kartu su Donna“, – patirtimi dalijasi S.Galdikaitė.
Velniukai jos akyse laksto nuolat: tai kojinę, tai šlepetę, tai kokį makiažo šepetėlį pačiumpa. Maisto ant stalo irgi geriau nepalikti – Donna yra aukšto lygio vagis.
Vengrų vižlo išlaikymas nereikalauja milžiniškų finansų, jeigu šuo sveikas. Tokiu atveju super premium klasės sausas maistas, skanėstai, reikiamas kraitelis atsieina apie 70–80 eurų per mėnesį.
„Pagalvoti apie kitos veislės šunį paraginčiau tuos, kurie nemėgsta gamtos, miškų. Mano manymu, šiam medžiokliniam šuniui svarbu turėti galimybę pabėgioti be pavadėlio. Taip pat vižlo nerekomenduoju nemėgstantiems artimo kontakto: jis šalia visur ir visada, domisi, ką šeimininkai veikia, netgi iki tualeto sekioja.
Bent jau Donna tikrai pasižymi itin dideliu meilumu: glaudžiasi, lenda po pleduku, įsitaiso šalia kojų“, – akcentuoja Donnos šeimininkė Salomėja.
Po beveik vienerių metų šunybių vengrų vižlai S.Galdikaitei vis dar atrodo tobuli šunys. 15min pašnekovė tikina, kad, turėdama galimybę laiką atsukti atgal, visą kelionę mielai kartotų iš naujo:
„Šie metai man buvo ypatingi. Visų pirma, iš naujo atradau gamtą: su aktyviu šunimi kasdien stebiu besikeičiantį mišką, vakarais pakeliu akis į dangų, užuodžiu pušynų kvapą. Taip pat Donna mane išmokė didelės kantrybės, empatijos, savikontrolės, atradau nuostabių žmonių.
Tačiau svarbiausia – tai, kad šuniui reikia žmogaus. Mes turime savo gyvenimus, susidedančius iš darbo, laisvalaikio, draugų, santykių, kelionių, mokslų ir t. t. Šunys turi tik mus. Mes jiems esame viskas: jų laisvalaikis, kelionės, geriausi draugai, šeima, artimieji. Stengiuosi niekada to nepamiršti.“
Šunys turi tik mus. Mes jiems esame viskas: jų laisvalaikis, kelionės, geriausi draugai, šeima, artimieji. Stengiuosi niekada to nepamiršti.
Veterinarė: vižlų aktyvumas padidina traumų tikimybę
„PetCity“ klinikos veterinarijos gydytojos Laimos Naugžemienės teigimu, vengrų vižlai yra labai aktyvūs šunys, todėl rizikuoja patirti traumas.
Nesuteikiant pakankamai iškrovos kūnui ir protui, galimos vižlo psichologinės problemos.
Šie šunys turi trumpą kailį, kuris neapsaugo nuo šaltos oro temperatūros, tad pasivaikščiojimai tinkamai neapvilkus keturkojo gali baigtis peršalimu.
„Kaip ir daugeliui kitų veislių, vižlams yra būdingi virškinamojo trakto sutrikimai, maistinės netolerancijos ir (ar) alergijos, dantų, periodonto ligos. Kelią dantų akmenų kaupimuisi bei dantenų infekcijoms užkerta reguliariai valomi dantys.
Šunis svarbu šerti kokybišku maistu ir vadovautis porcijų normomis, nes nutukimas gali sukelti sąnarių, metabolines ar virškinimo problemas. Vižlai yra imlūs bakterinėms ir virusinėms infekcijoms, todėl svarbu laiku atlikti vakcinaciją“, – pabrėžia „PetCity“ klinikos veterinarijos gydytoja L.Naugžemienė.
Iš esmės, vižlai yra gana sveiki gyvūnai, tik kaip ir kitos veislės turi būdingų genetinių ligų. Tai – klubų displazija, skydliaukės ar akių sutrikimai, autoimuninės kraujo ligos.
Svarbu šunį įsigyti iš patikimų veisėjų, kur jo tėvams atliekami genetiniai tyrimai dėl tam tikrų ligų bei yra rūpinamasi šunų sveikata bei gerove. Taip pat laiku atlikta kastracija užkerta kelią daugeliui ligų ateityje.
