Anksčiau šokiruoti mėgęs Gytautas dabar sako esąs ten, kur turi būti ir jaučiasi savo vėžėse – dar labiau tobulina savo išskirtinę techniką, savaip interpretuoja pasaulį paveiksluose ir nepaliaudamas kuria. Pastaruoju metu jo akiratyje atsidūrė Benediktas Vanagas – išskirtinė asmenybė, kuria G.Balkevičius žavisi ir negaili laiko įprasmindamas paveiksluose.
Kaip sako Gytautas, reikia piešti gyvus žmones. Ir vertinti gyvus menininkus. Štai kodėl artimiausiu metu spalvingiausią Kauno namą turėtų papuošti lentelė su užrašu, kad jame gyvena ir kuria garsus menininkas Gytautas Balkevičius.
Spalvingiausiame name yra įkurta jo studija, kurioje gausu menininko darbų. „Čia praleidžiu didžiąją savo gyvenimo dalį. Paveikslai atsiranda ne iš dangaus, juos reikia sukurti, daug darbo įdėti“, – sako menininkas, anksčiau garsėjęs netradicinėmis parodomis ir išskirtinėmis draugystėmis su politikais, pavyzdžiui, Vytautu Šustausku. Jo akiratyje keisčiausi ir ekscentriškiausi projektai, bendradarbystė su įdomiais menininkais, tarkime, kartu su Jasperu Joffe sinagogoje pristatyta garsių žydų paroda.
Vienu metu Gytautas buvo surengęs savo asmeninę parodą ir laiptinėje – savo gimtadienio proga ir net Velykų proga ridenęs molines politikų galvas vietoj margučių.
Gytautas buvo surengęs savo asmeninę parodą ir laiptinėje – savo gimtadienio proga ir net Velykų proga ridenęs molines politikų galvas vietoj margučių.
Ypatingo dėmesio sulaukė jo įspūdingas visomis prasmėmis – tiek dydžiu, tiek istorija – magistrinis darbas „Prezidentas“, kuriame pavaizduoti įvairūs politikai, tuo metu siekę prezidento posto, nuo mums žinomų žmonių iki marginalų.
Jie buvo pavaizduoti labai įvairiai – nuogi, įgavę moteriškas formas. „Šie žmonės, politikai, matė save prezidentais, įsivaizdavo save rimtais ir solidžiais, o aš pabandžiau išryškinti tamsiąsias puses“, – kalbėjo Gytautas.
Labiausiai traukia enkaustika
„Dabar aš labiausiai domiuosi enkaustika – seniausia tapymo technika pasaulyje, kuriai pasitelkiu vaškines kreideles. Ir pagalvojau, ką čia galime naujo sukurti, kai viskas jau žinoma ir atsibodę? Juk portretas šiuolaikinėje visuomenėje irgi primirštas, visi sulindę į kompiuterius...“ – sako Gytautas, jau nuo 12 metų pasukęs menininko keliu.
Vaikystėje jis ir pats piešdavo vaškinėmis kreidelėmis, tačiau kad taip išvystys šią techniką net nesapnavo. „Lydytomis vaškinėmis kreidelėmis tapymas primena tapymą aliejiniais dažais. Tačiau tapau ne tik portretus, esu save išbandęs daugelyje sričių – tai batalinės politikų scenos, nuogas Valinskas ir daug kitų stilių, formų, įprasmintų žmonių, asmenybių, įvykių.
Seku pasaulio tendencijas ir nerandu, kad dar kas naudotų tokią techniką kaip aš.
Galiu dirbti pačiomis įvairiausiomis technikomis – akvarele, pastele, guašu, tušu... O dabar ieškau naujų estetinių formų, noriu kitaip pažvelgti ir pateikti enkaustiką, – sako menininkas. – Štai sena technika, niekam neįdomus portretas, o juk viską galima parodyti ir atskleisti kitu kampu. Seku pasaulio tendencijas ir nerandu, kad dar kas naudotų tokią techniką kaip aš.“
Portrete svarbiausia – akys
„Žmonės labai susvetimėję, daugiau žiūri į telefono ekraną nei į žmogų. O akys portrete yra labai svarbu – man tai šiuo metu yra aktualiausias dalykas – žmogus ir jo akys, ir pažiūrėjęs galiu labai daug informacijos nuskaityti.
Aš analizuoju žmones, labai įsigilinu ir žiūriu nepaviršutiniškai. Ypač, kai piešiu – stebiu, analizuoju požiūrį, gyvenimiškus dalykus, intelektą, psichologinį portretą, mano santykis yra betarpiškas. Visaip papuola piešti – ir iš nuotraukos, ir gyvai, o kartais taip išanalizuoju žmogų, kad net nežiūrėdamas galiu jį nupiešti.
Kai piešiu – stebiu, analizuoju požiūrį, gyvenimiškus dalykus, intelektą, psichologinį portretą, mano santykis yra betarpiškas.
Akys yra akcentas, o jas nutapyti, manau, yra sunku. Nemanau, kad visi menininkai moka tai padaryti. Pastebiu, jog daugelis menininkų yra egocentriški, įsigilinę tik į save, o kurti negalima tik sau ir apie save, – teigia menininkas tuo pačiu atmetantis mintį, kad visi menininkai vėjavaikiai. – Apie menininkus girdime labai daug stereotipų, tačiau taip nėra.
Koks esu, ne man spręsti. Kiekvienas sau esame -iausi: gražiausi, protingiausi, nuostabiausi, talentingiausi, išmintingiausias (šypsosi). Kiek galima pasakyti apie žmogų gražių žodžių, visus pritaikyčiau sau (juokiasi).“
Paklaustas, kas daro didžiausią įtaką jo kūrybai, Gytautas sako, kad meną inspiruoja ši diena, tai, kas vyksta aplinkui, ekonominiai, socialiniai dalykai.
„Aš neturiu nei pirmutinio nei paskutinio darbo, nors darau kažką naujo, kuriu, dažnai sugrįžtu ir prie senų darbų, juos atnaujinu, nes atsiranda naujų pastebėjimų, juos naujai pamatau, patobulinu.
P.Picasso yra pasakęs: „Baigtas paveikslas yra miręs paveikslas.“ Aš savo darbų nepaleidžiu. Jeigu galiu kažką naujo padaryti, Signatarų ir kituose paveiksluose, taip ir darau.“
Akys yra akcentas, o jas nutapyti, manau, yra sunku. Nemanau, kad visi menininkai moka tai padaryti.
Realybės šou ir realus gyvenimas
„Esu dalyvavęs įvairiuose realybės šou, laidose. Anksčiau buvau didesnis maištininkas, daugiau turėjau energijos kitiems dalykams. O dabar esu labiau koncentruotas, mano darbai darosi tikslingi. Kodėl dalyvavau? Ten susipažįstu su naujais žmonėmis, nes aš ir mene kiekvieną kartą ieškau naujo potyrio.
Kūryba ir yra mano gyvenimas. Nesistengiu nieko kopijuoti – viską kuriu pats. Aš žmonių neskirstau, man ne gėda su elgeta pasisveikinti. Yra tokių, kurie labai pasipūtę, aš tokių nesuprantu ir neklijuoju etikečių – dažniau man jas klijuoja.
Tačiau už mane kalba mano darbai, mano nueitas kelias. Manau, kad esu kažką sukūręs ir turiu potencialo sukurti daugiau. Esu susikoncentravęs į vaškinius paveikslus ir manau, kad galima išvystyti kažką didingo“, – sako Gytautas.
Kolekcionavimo manija
G.Balkevičius juokauja, kad jeigu pamato kitus kolekcininkus bei jų kolekcijas, ir jam prireikia, pradeda kolekcionuoti vienus ar kitus daiktus.
„Kolekcionuoju senovines ir tarybinių laikų nuotraukas, sidabrinius indus, knygas, ypač apie meną. Kai mokiausi, neturėjau galimybės tų knygų įsigyti, o dabar jų turiu tūkstančius.
Aš esu įsikūręs prie Kauno funikulieriaus, todėl jeigu kas turi nuotraukų, labai laukčiau, kad pasidalytų – esu pasiruošęs jas įsigyti. Tai man labai brangi vieta, aš čia mokiausi, augau ir gyvenu, todėl nuotraukas norėčiau turėti savo kolekcijoje“, – sako menininkas.
Kaip ir priklauso, menininko studija įsikūrusi išskirtinėje vietoje. Visi Kaune žino, kur yra spalvingiausias miesto namas.
Kaip namas, kuriame gyveno ir tarpukario biliardo čempionas, tapo spalvotas? „Mano kolegos menininkai pastebėjo, kad šitas namas apleistas, apgriuvęs, tad festivalio „Nykoka“ metu jis buvo labai gražiai „nuspalvintas“. Dabar, kai pasakau, kur reikia susitikti, adreso net nereikia minėti, nes visi žino, kur yra spalvotas namas“, – juokiasi Gytautas, labiausiai susižavėjęs vaizdu pro spalvingojo namo langus.
Spalvinga asmenybė – tai straipsnių ciklas apie įdomius ir aistringus žmones. Pažįstate tokių, kurie užsiima kokia veikla, yra ką nors įdomaus sukūrę, stebina aplinkinius? Siūlykite el. paštu gyvenimas@15min.lt.
