Atostogoms – kišenpinigiai
„Ruošdamiesi atostogoms, nepamirškite ir kišenpinigių. Paskaičiuokite, kiek kasdien pinigų galėtų gauti jūsų vaikas ir pirmąją atostogų dieną pristatykite savo idėją. Duokite savo atžalai tam tikrą sumą kišenpinigių pabrėždami, kad už šiuos pinigus jam kasdien atostogų metu pavyks nusipirkti ledų porciją, tačiau neįpareigodami, kad šie pinigai skirti būtent ledams“, – pirmaisiais patarimais dalinasi psichologė, „Psichologinės gerovės centro“ vadovė Ina Kalvanienė.
Tokiu būdu vaiką supažindinsite su pinigų taupymu. Juk jeigu jis kasdien pirks ledus, didesnio pirkinio per atostogas jam įsigyti nepavyks. Tačiau, jei kelias dienas ledų nuspręs nepirkti, sutaupytus pinigus galės išleisti 10 min. pašokinėjimui ant pripučiamo batuto ar kitam savo norui.
Tačiau psichologė perspėja: jeigu vaikas išleis savo kišenpinigius greičiau, nei jūs planavote, parduotuvėje turėtumėte nenusileisti jo manipuliacijai ir trokštamo daikto iš savo kišenės nepirkti. Tik taip mažylis supras pinigų vertę ir įvyks mokymosi procesas.
Anot skolinimo internetu bendrovės „4finance“ vadovės Giedrės Štuopės, suvokti, jog didesniems pirkiniams reikia atsakingo finansų valdymo, svarbu dar nuo mažens: „Todėl toks kišenpinigių valdymo būdas leidžia vaikui savarankiškai įvertinti ir pasirinkti – ar ledai kas dieną, ar žaislas po poros savaičių. Tuomet šie dar vaikystėje išugdyti įgūdžiai bus taikomi ir suaugus, pavyzdžiui, apsilankymus baruose su draugais iškeičiant į taupymą naujam automobiliui ar virtuvės atnaujinimui“.
Į mokymąsi įtraukite žaidimus
Pasak psichologės, klaidinga manyti, jog mokyti vaikus, kaip planuoti savo finansus, vertėtų pradėti nuo mokyklinio amžiaus. 3–4 metų vaikus jau reikėtų pradėti supažindinti su pinigais. Ne paslaptis, jog maži vaikai geriausiai informaciją įsisavina žaisdami. Todėl nuvykę į paplūdimį atidarykite pajūrio krautuvėlę.
„Parduotuvei paplūdimyje jums prireiks iš anksto sukarpytų popieriaus skiautelių, tušinuko, jūsų pačių sukurtų pinigų arba dar geriau – tikrų banknotų ir monetų, – pasakoja Ina Kalvanienė. – Tegu jūsų vaikas „prikepa“ smėlio pyragėlių ir tuomet kartu nustatykite, kokia galėtų būti šių pyragėlių kaina. Ant popieriaus skiautelių surašykite kainas ir pradėkite „apsipirkimą“. Taip vienu šūviu nušausite kelis zuikius – žaisite įdomų žaidimą, vaiką mokysite aritmetikos ir supažindinsite mažylį su pinigų verte“.
Vertėtų nepamiršti, kad pinigų nereikėtų mokėti už darbus, kuriuos ir taip privalo atlikti šeimos nariai.
Darbas, arba iš kur atsiranda pinigai
Jei finansinio raštingumo mokote vyresnius vaikus, juos galima įtraukti į kai kurių smulkių darbų atlikimą ir už tai atžaloms sumokėti „atlyginimą“. Taip vaikai geriau supras, jog pinigai gaunami ne šiaip sau, o uždirbami.
„Vis tik vertėtų nepamiršti, kad pinigų nereikėtų mokėti už darbus, kuriuos ir taip privalo atlikti šeimos nariai: indų plovimą, lovos tvarkymą, šiukšlių išnešimą ar kitas namų ruošos veiklas. Vaikui užsidirbti galima leisti iš tų darbų, už kuriuos ir taip mokėtumėte pinigus. Pavyzdžiui, automobilio plovimą ar būsto langų nuvalymą. Finansų valdymas ir pareigos – turėtų būti jau nuo vaikystės svarbios sąvokos, padėsiančios ir suaugusiųjų gyvenime“, – pataria G.Štuopė.
Žaidimus perkelkite į realybę
„Kai vaikai vyresni, „parduotuvės“ žaidimus iš smėlio dėžės perkelkite į realybę. Pasiūlykite vaikams, kad šiandien parduotuvėje maistą išrinktų ir nupirktų jie. Leiskite vaikams „žaisti“ ir patiems rinktis patiekalus, produktus bei jų kiekius. Žinoma, pirmiausia visi drauge aptarkite „žaidimo“ taisykles: nurodykite tam tikrą sumą pinigų, kurią vaikai gali išleisti šio apsipirkimo metu, bei kiek patiekalų reikės pagaminti iš nupirktų produktų. Taip pat nepamirškite apsibrėžti, kokių produktų pirkti tikrai negalima – kitaip tikėtina, jog jūsų pirkinių krepšelyje atsidurtų vien sausi pusryčiai, guminukai ir šokoladų plytelės“, – skatina psichologė.
Tokiu būdu ugdysite ne tik supratimą apie pinigus, supažindinsite vaikus su realiomis maisto produktų kainomis, bet ir leisite pasireikšti jų kūrybingumui sprendžiant, ką šeima turėtų valgyti. Be to, kai vaikai maistą išsirinks patys, tikriausiai nesusidursite su nevalgymo problemomis.
Ar tikrai reikia naujos kuprinės?
Paskutinį vasaros mėnesį daugelis tėvų su vaikais apsilanko prekių mugėse, kuriose įsigyja prekių naujiems mokslo metams. Tačiau psichologė pastebi tendenciją, jog dažnai tėvai atžaloms kartu perka ir daiktus, kurių kasmet atnaujinti nebūtina, pavyzdžiui, mokyklines kuprines.
„Dažniausiai per vienerius mokslo metus vaikai kuprinių nenudėvi tiek, kad jas reikėtų keisti naujomis. Tačiau mažyliai vis vien kasmet tėvų prašo naujų mokyklinių krepšių su jų tuo metu mėgstamiausiais animacinių filmukų herojais ar kitais madingais atributais. Todėl, prieš apsilankydami tokiose mugėse, iš anksto pakalbėkite su vaikais – nusistatykite apsipirkimo biudžetą ir sudarykite įsigyjamų daiktų sąrašą. Tokiu būdu išvengsite nereikalingų pirkinių“, – sako I.Kalvanienė.
Anot G.Štuopės, normalu, jog savo vaikams visuomet norime duoti viską, kas geriausia. Tačiau tik nuo mūsų pačių priklauso, kaip vaikai vertins pinigus. Todėl, turėdami tikslų pirkinių biudžetą ir sudarę daiktų sąrašą mokyklinei mugei, jį suskirstykite į kelias skiltis: būtinosios prekės ir norai.
„Vaikams paaiškinkite, kad, jeigu įsigijus būtinąsias prekes liks pinigų iš numatyto pradinio biudžeto, jie galės būti išleisti norams patenkinti. Atvykę į mugę, leiskite vaikams patiems rinktis prekes – taip atžalos pradės žiūrėti ne tik į daiktus, bet ir vertinti jų kainas bei galvoti, kaip sutaupyti, jog būtų galima įsigyti papildomų prekių, kurių nebūtinai reikia, bet labai norisi“.
