Sveikas, vadinasi, jaunas
Gyvenimo būdas suskirsto žmones į grupes daug ryškiau nei amžius: jauni, bet įnikę į žalingus įpročius, nesportuojantys ir nutukę jaunuoliai labiau panėši į praeitų dešimtmečių pensininkus, negu šiandienos aktyvūs, keliaujantys, viskuo besidomintys garbaus amžiaus žmonės. Sveika gyvensena ir fizinė sveikata atveria panašių galimybių ir studentams, ir jų tėvams.
Garsi aktorė Penelope Cruz, kuriai dabar 42-eji, neslepia savo amžiaus ir yra pareiškusi: „Gimtadieniai man nėra baisūs tol, kol esu sveika. Nebijau pasenti, gyvenime baiminuosi visai kitų dalykų.“ Jos žodžiai iliustruoja, kad laikas imamas suvokti kaip vertybė, kurią kažin ar prasminga švaistyti stengiantis padaryti įspūdį svetimiems žmonėms.
Nuostata, kad privalu atrodyti kiek įmanoma jauniau, šiandien yra pasenusi.
Nuostata, kad privalu atrodyti kiek įmanoma jauniau, šiandien yra pasenusi. Net Holivudo olimpe seksualias mergaitiško amžiaus žvaigždes keičia į šeimos židinį besigręžiančios ir triukšmingus vakarėlius į pasivaikščiojimus su vaikais išmainančios naujosios kartos įžymybės (jų neištinka panikos priepuolis, jei koks paparacas jas pričiumpa be makiažo). Jos nesigėdija raukšlių ar nestandartinio grožio ir keičia stereotipinį laimės suvokimą, kuriame iki tol dominavo amžinos jaunystės ir grožio kultas, o amžius po trisdešimties reiškė atsisveikinimą su naujomis galimybėmis.
Daugėja suprantančių apie sveikatos ir pagarbos savo kūnui ryšį. Taisyklinga mityba, sportas, grožio procedūros, poilsis darosi populiarūs visose visuomenės grupėse. Sveiki žmonės gražiai atrodo, kokio amžiaus jie bebūtų.
Ne atrodyti, o jaustis
Nors žmonės vis dažniau kreipiasi pagalbos į plastinės chirurgijos specialistus, o jų paslaugos yra prieinamos vis platesniam norinčių pasigražinti ratui, klientų pageidavimai keičiasi. Mažėja silikoninių krūtų ir lūpų gerbėjų, bet daugėja besirenkančių subtilias procedūras, kai pakeliami pavargę akių vokai, palyginamos raukšlės. Imperatyvas atitikti matmenis 90-60-90 jau praeitis. Kiekvienas gali rinktis, kaip senti. Medicinos pasiekimai ir jų prieinamumas suteikia tokią galimybę.
Pasikeitė ir grožio suvokimas – jis nebėra standartizuotas. Net lėlė Barbė pakeitė formas ir parduotuvių lentynose atsirado kelių skirtingų tipų nedidukių, apvaliais klubais senosios ilgakojės gražuolės draugių. Aktualu ne atrodyti, o jaustis.
Veikla pagal pomėgius, o ne amžių
Dar prieš porą dešimtmečių buvo įprasta, kad amžius diktavo žmogaus veiklą ir lėmė jo statusą visuomenėje, nusakė, kas tinka, o kas jau nebe: jei studijavai, vadinasi, tau buvo kiek per dvidešimt, jei planavai vaikus, turėjai suskubti iki trisdešimties, o jei pretendavai į aukštesnes pareigas, jų galėjai tikėtis, kai tau per keturiasdešimt. Vienišiams, įžengusiems į ketvirtą dešimtį, klijuotos senmergių ar senbernių etiketės kaip mažiau vertingiems visuomenės nariams. Tie, kurie išdrįsdavo elgtis „ne pagal amžių“, sulaukdavo tylios paniekos ar garsaus nepritarimo.
Dinamiška darbo rinka diktuoja poreikį mokytis visą gyvenimą, todėl į auditorijas grįžta brandžios asmenybės.
Šiandien naujos profesijos ir specialybės iškelia jaunus žmones į vadovaujamas pozicijas, dinamiška darbo rinka diktuoja poreikį mokytis visą gyvenimą, todėl į auditorijas grįžta brandžios asmenybės. 25–55 metų žmonės vadinami tais, kuriems amžius neturi jokios reikšmės. Kelių kartų atstovai dažnai eina lygiavertes pareigas, o dėl vėlesnio vedybinio amžiaus, pakartotinių santuokų susiduria su panašiais šeimyniniais rūpesčiais. Todėl natūralu, kad tarp jų mezgasi draugystė ar kolegiški santykiai.
Metai bėga daug greičiau, nei spėjame su jais senti. Todėl amžius vis dažniau tėra biografijos faktas, o ne nuoroda, kaip gyventi.
Iš stereotipų nelaisvės
Su skirtingais amžiaus tarpsniais siejami įvairūs stereotipai vis mažiau aktualūs. Pavyzdžiui, neva dvidešimtmetės – nepatenkintos, nepasitikinčios savimi ir dažnai nežinančios, ko nori iš gyvenimo. O štai trisdešimtmetės – žydinčios, profesines aukštumas šturmuojančios ir asmeniniu gyvenimu besimėgaujančios moterys. Keturiasdešimtmetėms priskiriamas pasitikėjimas savimi, penkiasdešimtmetėms – stabilumas, o šešiasdešimtmetėms – rimtis.
Jau niekam nekelia nuostabos jaunatviškos, kasdienybe besidžiaugiančios penkiasdešimtmetės, kurios laiką leidžia labai aktyviai: keliauja, sportuoja, domisi mada ar imasi įgyvendinti jaunystės svajones, pavyzdžiui, mokosi šokti ar tapyti. Kai kurios iš jų augina mažus vaikus ir susiduria su panašiais rūpesčiais, kaip ir dešimtmečiu ar dviem jaunesnės jų vaikų draugų mamos.Tokios nuostatos yra pasenusios ir neatitinka laikmečio dvasios, nes tikrų žmonių gyvenime pasireiškia vis rečiau.
Tarp įvairaus amžiaus moterų sutinkamos ir emocijoms, nuotaikai pasiduodančios nebrandžios asmenybės, kurios vis dar ieško savojo kelio. Yra ir nemažai tikslo siekiančių, tvirtą vertybinį pagrindą turinčių dvidešimtmetį perkopusių merginų, kurios studijuoja tai, kas joms įdomu, pasitiki savimi, mėgaujasi jaunystės teikiamais džiaugsmais ir visomis subrendusio žmogaus galimybėmis, nejausdamos jokių dvasinių krizių ar nepasitenkinimo savimi.
Harmonija su savimi
Moterys, kurios pasitiki savimi ir vadovaujasi pozityviomis nuostatomis, bėgant metams atranda grožį šeimos santykiuose, darbe, kasdieniame gyvenime. Jos nesigraužia, kad kam nors dar per anksti, o kam nors jau per vėlu, jos tiesiog džiaugiasi buvimu „čia ir dabar“. Tokia dvasine pusiausvyra dauguma mėgaujasi iš dalies ir todėl, kad mes labiau pažįstame save nei ankstesnės kartos. Psichologijos mokslas ir jo pasiekimai yra populiarinami ir prieinami ne tik siauram specialistų ratui, bet ir kiekvienam besidominčiam. Daugelis nesigėdydami, jei tik reikia, praveria specialistų duris. Todėl įvairios hormonų audros, amžiaus vidurio krizės, santuokos, skyrybos ar tuščio lizdo sindromas neužgriūva kaip nepažįstamų jausmų uraganas.
Mada taip pat moterų neįkalina amžiaus gniaužtuose, neprimeta diktato, kaip privalu atrodyti esant tam tikro amžiaus, ji itin demokratiška ir pati taikosi prie asmenybės. Kai vartydamos šeimos albumus matome savo mamas, kurios peržengusios trisdešimtmetį virsdavo tikromis tetomis su „cheminiais“ ir bjauriais akinių rėmais, netikėtai prieiname išvadą, kad dabar, po 20–30 metų, jos atrodo gerokai moderniau ir gražiau. Ir ne tik dėl įvaizdžių pokyčių – žmonės tiesiog laisvesni.
Vyras moterį vis dažniau domina kaip partneris, draugas, bet ne būtinybė, galinti padėti įtvirtinti socialinį statusą ar pakelti savivertę.
Net šeiminė padėtis nediktuoja, kas tinka, o kas ne. Šiandienos moterys yra laisvos išmėginti įvairius gyvenimo būdus ar tiesiog gyventi taip, kaip joms patinka. Vyras jas vis dažniau domina kaip partneris, draugas, bet ne būtinybė, galinti padėti įtvirtinti socialinį statusą ar pakelti savivertę. Šiandien menopauzė moterims nereiškia seksualinio gyvenimo pabaigos. Net ir šiuo laikotarpiu jos turi daug galimybių puoselėti savo grožį, žavesį, aktyviai reikštis ir asmeniniame, ir visuomeniniame gyvenime.
Jaunatviškos išliekame mokėdamos senti – kai savo senas negatyvias nuostatas, baimes, stereotipus pakeičiame išmintimi ir gyvenimo džiaugsmu. Svarbiausia, kad suprasdamos, jog gyvenimas yra nuolatinis kitimas, neįstringame kuriame nors jo etape.
