Infrastruktūros plėtra
Dviračių infrastruktūra yra skausmingas dalykas: važiuoji važiuoji dviračių
taku ir jis staiga baigiasi ir tenka sukti galvą, ką daryti toliau – važiuoti gatve ar šaligatviu. Marius Bernatonis, „Dviračių akademijos“ įkūrėjas ir treneris, sako, kad Vilniuje yra elementarios problemos su dviračių infrastruktūra. „Vilniuje yra problemos su dviračių eismu: trūksta dviračių takų, jei nori iš vienos gatvės pusės pervažiuoti į kitą, nėra nuvažiavimų. Reikėtų pradėti nuo šių elementariausių dalykų“, – pataria buvęs profesionalus sportininkas.
Tiesa, reikalai po truputį juda – šiemet bus baigta projektuoti daugiau kaip 5 km dviračių takas palei T. Narbuto gatvę, sujungsiantis Pilaitę su Konstitucijos prospektu, taip pat projektuojama Ukmergės gatvėje esančio tako rekonstrukcija bei keliasdešimt kilometrų skirtingų trūkstamų dviračių infrastruktūros atkarpų: Verkiuose, Žvėryne, Balsiuose, Lazdynuose ties Oslo gatve, Trakų kryptimi.
Kitąmet planuojama įgyvendinti dviračių takų įrengimą Naujamiestyje, Šnipiškėse, Žirmūnuose, Linkmenų gatvėje. Lygiagrečiai su Linkmenų gatve Konstitucijos prospekto link einantis dviračių maršrutas drieksis iki pat Upės gatvėje esančio dviračio tako ir sujungs Ozo kvartalą su miesto centru.
Lietuvos dviratininkų bendrijos valdybos narys Frankas Wurftas nurodo konkretų pavyzdį, kaip normalaus dviračių tako atsiradimas prisidėjo prie dviračių populiarumo. „Šiuo metu yra ekstremalu dviračiu važiuoti į darbą. Labai mažai žmonių tai daro, nes dažnai dviračių takas veda į niekur. Normalaus tako prie Neries atsiradimas labai daug prisidėjo, kad žmonės iš Žirmūnų ir Antakalnio nebebijo važiuoti dviračiu iki centro“, – sako F.Wurftas.
Daugiau visuotinių renginių
Ekspertai pabrėžia, kad dviratis turėtų būti labiau matomas – tada ir daugiau žmonių norės persėsti ant jo. „Dviračių akademijos“ įkūrėjas M.Bernatonis pasakoja, kad jis ilgą laiką gyvenęs Belgijoje ir gali palyginti, kaip skiriasi požiūris į dviratininkus.
„Belgijoje kiekvieną savaitę vyksta 7-8 varžybos, miesto gatvės uždaromos varžybų metu ir visiems viskas normalu. Nes jau vaikai pratinami į mokyklas važinėti dviračiais, tą patį daro ir dirbantieji. O pas mus, jei vos uždaromos gatvės dėl renginių, kyla didžiausi pasipiktinimai. Nesuvokiama, kad galima pasiimti dviratį, nuvykti į renginį – arba sudalyvauti jame, arba atsisėdus išgerti kavos ir pasimėgauti renginiu“, – pasakoja M.Bernatonis.
Jis mano, kad jei bus daugiau dviračių populiarinimo renginių, tuomet pavyks po truputi iš sąmonės išstumti automobilį ir pakeisti eilinių miestiečių elgseną. Vienas iš tokių renginių – „Naktinis Vilniaus kriteriumas“. Pernai įvykęs dviračių populiarinimo renginys šiemet atgims iš naujo – birželio 28 d. Vilniaus centre uždaroje kilometro trasoje varžysis geriausi šalies dviratininkai, laukiama ir svečių iš užsienio. Renginys orientuotas ne tik į profesionalius sportininkus, kuriems po renginio prasidės profesionalūs startai. Kviečiami prisijungti ir dviratininkai mėgėjai, o taip pat riedutininkai.
Nemokamos dviračių statymo aikštelės
Nors dviratis ne arklys, tačiau išvažiavęs su dviračiu ne vienas pasijunta būtent taip – nėra kur palikti dviratės transporto priemonės. Nemokamos dviračių statymo aikštelės, kur transporto priemonių saugumu rūpintųsi stebėjimo kameros, būtų didelė paskata planuoti ilgesnes keliones arba suplanuoti išvykas į įstaigas sutvarkyti reikalų dviračiu.
M.Bernatonis net turi konkrečios vietos pasiūlymą – centre prie Neries. „Dabar madingas triatlonas, todėl tokia aikštelė gerokai palengvintų sportuojančių dalią. Atmynus dviračiu, būtų galima jį palikti ir toliau bėgti. Dabar triatlono entuziastai priversti vežtis dviračius automobiliu į Vingio parką, ten pasportuoja ir paskui vėl turi juos grūsti į automobilio bagažinę ir važiuoti namo – tai labai nepatogu“, – dalinasi mintimis pašnekovas.
Lietuvos dviratininkų bendrijos valdybos narys F.Wurftas sako, kad dviratininkai nėra toks masinis reiškinys, kad labai trūktų dviračių statymo vietų – dviračius galima prirakinti prie medžių, kurių Vilniuje nemažai. Visgi, jis nurodo, kad patogi stovų lokacija pakeistų situaciją.
„Kodėl žmonės nesinaudoja esamais stovais – nes jie yra ne ten, kur jų reikia. Todėl reikia daug mažų stovų įvairiose vietose, o ne vieno kito didelio. Tuomet situacija pasikeistų“, – aiškina jis.
Kombinuotos transporto jungtys
Prieš kelis metus Klaipėdoje startavęs kombinuotų transporto jungčių projektas galėtų rasti pasisekimą ir Vilniuje. Tokio projekto idėja paprasta – automobiliu ar dviračiu iki stotelės atvykęs žmogus, transporto priemonę galėtų palikti saugioje aikštelėje, o toliau vykti visuomeniniu transportu.
„Dviračių akademijos“ treneris nurodo, kad tokie sprendimai Vakaruose – kasdienybė. „Belgijoje nemažai žmonių dirba ir gyvena skirtinguose miestuose. Todėl jie iki traukinių stoties važiuoja dviračiu, jį palieka saugiai ir į darbą vyksta traukiniu. Vakare atkartoja kelionę ir važiuoja namo dviračiu. Ši patikrinta sistema galėtų būti ir Vilniuje, tik su viešojo transporto stotelėmis“, – dėsto jis.
Kadangi Vilniaus miestas yra išsidėstęs plačiai, tai prie miesto pakraščiuose esančių viešojo stotelių galėtų būti įrengtos dviračių saugojimo aikštelės. Gyventojai galėtų atvažiuoti su dviračiu iki stotelės, o toliau vykti viešuoju transportu. Taip gyventojai būtų pratinami dažniau naudotis dviračiais.
Dviračių entuziastas F.Wurftas sako, kad tokie dalykai yra populiarūs Vakaruose, tačiau tam, kad jie veiktų Lietuvoje reikia didesnių atstumų. „Jei žmogui užtruks automobiliu nuo transporto jungties iki objekto nuvažiuoti tris minutes, jis niekur nepersės. Reikia bent 15-20 minučių atstumo dviračiu. Tada tai veiks ir žmonės naudosis transporto jungtimis“, – sako F.Wurftas.
Dviratininkams pritaikytos kavinės
„Kava ir dviratis yra neatsiejami dalykai. Jei negeri kavos, nesi dviratininkas. Kai važiuojame į treniruotę, pirmas klausimas būna – kada stosime kavos“, – apie kavos kultūros paplitimą tarp dviratininkų pasakoja M.Bernatonis.
Jis sako, kad kavinių ir dviratininkų sinergija padėtų burti dviratininkų bendruomenes, kaip tai yra Ispanijoje. Čia dviratininkai gali pavalgyti, išgerti kavos ar proteinų kokteilį, taip pat išsinuomoti dviratį ar susiremontuoti savo, jiems padaromas kūno masažas. Tiesa, Lietuvoje dviratininkų sezonas trumpas, tad nereikėtų tikėtis, kad atsiras specializuotų kavinių, tačiau jei daugiau kavinių būtų draugiškoms dviratininkams, tai prisidėtų prie dviračių plėtros.
