Škvalas ir kruša dalį Lietuvos nusiaubė pirmadienį. Didžiulių nuostolių patyrė netoli sienos su Latvija esanti Žagarė, kur užvirtus medžiui žuvo moteris.
Tačiau ne ką mažesnė audra praslinko ir kitoje Lietuvos pusėje – Širvintų rajone. Čia įsikūrusių nedidelių ūkių savininkai iki šiol tvarko stichijos padarinius ir bando susivokti, ką daryti toliau. Kai kuriems ūkiams jų veikla buvo vienintelis pajamų šaltinis.
„Viskas buvo sumalta ir išdaužyta“
Pasak E.Mikolaitytė, prasiautęs škvalas ir po jo sekęs stiprus šaltas lietus sunaikino visą antžeminį derlių. „Išliko tik tai, kas buvo po žeme – bulvės, morkos, burokėliai. Visos jautriausios daržovės, kuriomis didžiavomės, – cukinijos, jų žiedai, valgomos gėlės, tomatilai, pomidorai, salotos – viskas, kas buvo lauke, buvo sunaikinta“, – apie pirmadienį dalyje Lietuvos praūžusios stichijos padarinius portalui 15min pasakojo Širvintų rajone esančio ūkio šeimininkė.
Išliko tik tai, kas buvo po žeme – bulvės, morkos, burokėliai.
Tuo metu, pasak pašnekovės, ji pati buvo Vilniuje, kur dirba.
„Vyras paskambino ir pasakė, kad ateina stichija ir tuoj bus šakės viskam. Tai pradžioje, kas vyksta, mačiau tik iš nuotraukų ir filmuotos medžiagos. Bet netrukus pradėjo siųsti kaimynai vaizdus. O savo akimis pamačiau tik vakare, atvažiavusi – viskas buvo sumalta, išdaužyta krušos. Maža to, visą dieną lijo šaltas ir nuožmus lietus, kuris dar pridėjo svorio, augalų sužalojimus pagilino. Iš esmės viena diena sugadino beveik visą derlių“, – neslėpė E.Mikolaitytė.
Šis metas ūkyje – pats intensyviausias: kasdien ji su vyru skindavo vasaros derlių ir išvežiodavo užsakymus. Iš „Sofos ūkininkų“ daržo įvairios šviežios daržovės pasklisdavo po daugelį vietų – be jokios chemijos auginamus augalus vertino ne tik privatūs pirkėjai, bet ir restoranai, kavinės.
„Teko viską atšaukti, klientus perspėti, kurie labiausiai laukė cukinijų žiedų, valgomų gėlių, kitų daržovių. Teko stabdyti, kol susivoksime, ką daryti toliau. Bandome prisitaikyti prie situacijos – prekiausime šakninėmis daržovėmis, kurios išliko. Na ir, aišku, susitvarkę, apsivalę laukus bandysime sėti rudeniniam derliui žalumynų“, – apie artimiausius planus pasakojo daržininkė.
Išgyvena gedulą
E.Mikolaitytė atvira – nors jų ūkis smarkiai nukentėjo, didžiausia netektis – ne finansinė. „Mes abu su vyru dirbame, todėl tai nėra vienintelis mūsų pajamų šaltinis. Pajamos iš ūkio buvo skirtos mūsų šeimos atostogoms, kelionėms, žodžiu, malonumams. Tai turbūt didžiausia netektis ir yra ne finansinė, bet tas supratimas, kad visko netekome per penkias minutes“, – sakė pašnekovė.
Ūkyje auginamos daržovės nebuvo apdraustos. Pasak E.Mikolaitytė, Lietuvoje draudimo sąlygos nėra palankios mažiems ūkiams.
„Kiek man teko domėtis, sąlygos yra pritaikytos dideliems ūkiams, įmokų našta didelė. Mes nebuvome apsidraudę, nes ūkis nėra didelis. Tik pastatus apsidraudę, tai tikimės, kad nors dalis žalos bus atlyginta“, – kalbėjo ūkininkė, papasakojusi, kad kruša apdaužė namo sieną, terasos stogas taip pat buvo suvarpytas.
„Šalnų, sausrų ir liūčių jau esame išbandyti. Sakykime, pernai mus merkė iki birželio pabaigos – žinome, ką daryti. Šiemet nuo pavasario iki dabar nelijo – buvom pasiruošę sausrai, laistėme viską dirbtiniu būdu. Su tais reiškiniais esame kažkiek susipažinę ir išmokę su jais gyventi. O toks išpuolis... Net nėra būdų, kaip ateityje apsisaugoti. Čia tokia stichija, kad nieko nepadarysi – nei uždengsi stogu, nei kokiom apsaugom“, – kalbėjo portalo pašnekovė.
„Jausmas – lyg netekties. Esame nusivylę, liūdni – jausmai sumišę. Iš tiesų tai, ko netekome, yra labai dideli moraliniai nuostoliai, nes viskas, ką nuo vasario darėme, galima sakyti, per 5 minutes buvo nušluota. Gal didesniuose ūkiuose, kuriuose daugiau mechanizuotų procesų, viskas kitaip. O mūsų veikla yra iš jausmo, patikimo, hobio. Pas mus daug rankų darbo – patys pasodiname kiekvieną augalą, išglostom, išmyluojam, ieškom geriausios vietos, stebim, kad augalas nedžiūtų ir t.t. Po to žinome, kur ir kokiam klientui iškeliaus. Todėl toks ir jausmas – gedulas”, – neslėpė E.Mikolaitytė.
„Auginti gėles Lietuvoje – kaip žaisti pokerį”
Panašiomis nuotaikomis gyvena ir ūkis „Gėlių upė“. „Nelabai dar žinome, ką darysime. Tiesiog stengiamės susitvarkyti, išvalyti laukus, taisyti stogus, dirbti toliau. Esame skinamų gėlių ūkis, tokio tipo ūkiams draudimas netaikomas. Kiek žinau, tik pasėliai, javai gali būti draudžiami. Šiltnamiai turi būti registruoti kaip statiniai – tik tada juos galima apdrausti. Bet mes tiesiog nespėjome to padaryti – tik ką baigėme statyti šiltnamį. Pastatai (namai) yra drausti – laukiame atsakymo iš draudimo įmonės, kiek čia paskaičiuos <…>”, – pasakojo gėlių ūkio, įsikūrusio Širvintų rajone, savininkė Angelina Kurauskienė.
Gėlininkyste ji užsiima ne pirmus metus, todėl, sako, nuostolių patiria tikrai ne pirmą kartą. „Tai nėra pirmas nuostolis, bet šis kartas – visiškai netikėtas, nuo jo nieko nepasimokysi, ateičiai nepasiruoši. Pernai buvo labai ankstyvos šalnos – rugsėjo 1 d. nušalo gėlės. Be to, pernai ir užpernai buvo labai šalti pavasariai su potvyniais. Dėl ko laiku negalėjome pasodinti gėlių. O pasodinus jos išmirko. Dėl to praradome dalį pinigų. Aišku, padarėme išvadas: šiemet jau sodinome augalus ant paaukštintų lysvių, nusipirkome šiltnamį dėl tos pačios priežasties. O audra jį sudaužė. Tai tokie dalykai vyksta žemės ūkyje“, – ironizavo nedidelio gėlių ūkio atstovė.
Ji neslėpė, kad dvejus metus dirbo „iš idėjos“ – pajamos buvo nulinės. Šiemet buvo geresni metai, gėlininkai džiaugėsi, kad pavyko įveikti nuostolius. „Bet tikriausiai kad dabar pelnas šiais metais bus minimalus. Ką darysim? Labai daug skaičiuosime. Žiūrėsim, kaip paskirstyti rizikas. Dėl to auginame daug daugiamečių augalų, skirtingų jų rūšių, kurių vieni atsparūs sausrai, kiti – vandeniui. Žinot, auginti gėles Lietuvoje – kaip žaisti pokerį. Bet, kai nutinka tokia stichija, kokia buvo prieš kelias dienas, tai nieko tu neapsaugosi, niekaip tam nepasiruoši“, – kalbėjo gėlininkė.