„Pastebime, kad kinkinių sportas ėmė labai populiarėti: į varžybas tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje susirenka vis daugiau šio sporto aistruolių. Deja, klaipėdiečiai nėra tokie aktyvūs. Pernai dar susirinkdavo keliolika Sibiro haskių ir jų šeimininkų kartu pasitreniruoti, o šiemet belikę vos pora, kurie šiuo sportu užsiima rimtai“, – apgailestavo iš Klaipėdos į netoli Palangos esančius Vydmantus dėl šunų išsikėlusi, veislyną „Velnio malūnas“ turinti I.Bieliauskaitė.
Moteris šunų kinkymo sportu susidomėjo prieš šešerius metus, kai įsigijo pirmąji Sibiro haskių veislės šunį. Pradžioje buvęs tik hobis, haskių treniravimas ir dalyvavimas parodose tapo neatsiejama aktyvios moters gyvenimo dalimi. Tiesa, varžybose su kinkiniu ji dalyvavo tik kartą, dabar tai jos brolio Renaldo Bieliausko pagrindinis užsiėmimas, o parodos – jos sritis.
Moteris sodyboje augina septynis Sibiro haskius, iš kurių vyriausiajai Taigai – jau šešeri. I.Bieliauskaitė pasvarsto ir apie komercinę šio hobio pusę – planuoja kinkiniais vėžinti to pageidaujančius turistus, tačiau rimtai dar to nesiėmė.
„Būna, kad pas mus atvažiuoja pasitreniruoti Sibiro haskių augintojai iš kitų miestų: prašo paskolinti specialias roges ar triratį, o mano brolis Renaldas šunis treniruoja veltui. Patys šunų šeimininkai nėra suinteresuoti treniruoti šunų ar įsigyti priemonių, kurios nemažai kainuoja – nori gauti veltui“, – stebėjosi haskių šeimininkė.
Irmos Ozturhan/15min.lt nuotr./Ingrida Bieliauskaitė ir jos brolis Renaldas Bieliauskas stengiasi nepraleisti nei vienų šunų kinkinių sporto varžybų. |
Gyvendama atokiau nuo miesto šurmulio, miškų apsuptyje I.Bieliauskaitė kartu su trylikamete dukra Monika ir broliu Renaldu savo augintiniams skiria daug laiko. Nuo vienerių metų treniruojami haskiai mokomi komandų „lėčiau“, „greičiau“, „kairėn“, o į kinkinį statomi vieni kitus pažįstantys šunys.
Laimingas haskis – pavargęs haskis
R.Bieliauskas pasakojo, kad šunims būtinos nuolatinės treniruotės, tad pagal tam tikrą grafiką ir trasos atstumą R.Bieliauskas tarsi vėjas švilpia su kinkiniu Kretingos rajono laukais. Dažniausiai dvi dienas treniruojasi, dvi ilsisi. „Kai užpusto kelius, tik su kinkiniu ir pasiekiu parduotuvę“, – juokėsi pašnekovas. Pasak jo, haskiams bėgti kinkinyje – didžiulė pramoga.
Sibiro haskiai yra gimę bėgti. Haskiui reikia ne mėsos, o sporto, adrenalino, nes jie mėgsta tarpusavyje varžytis, lenktyniauti.Tuo buvo nesunku įsitikinti apsilankius sodyboje ir išvydus įvairiais balsais kaukiančius ir vietoje nenustygstančius šunis. Vos sulaukę, kol bus pakinkyti, šunys šoko į priekį. I.Bieliauskaitės teigimu, esant gerai trasai, keturių šunų kinkinyje haskis gali bėgti 25–35 kilometrų per valandą greičiu. „Laimingas haskis – pavargęs haskis. Tokia šios veislės specifika. Juk haskiai yra gimę bėgti. Su jais sportuoti ne tik galima, bet ir reikia“, – skeptikų nuomonę, esą įkinkyti šunys tiesiog kankinami, paneigė R.Bieliauskas.
Sodyboje – 30 šunų
R.Bieliausko nuomonei pritarė ir klubo „Top Dogz“ įkūrėja, Lietuvos šunų kinkinių sporto federacijos viceprezidentė Indrė Daujotienė, kuri, kartu su vyru ir gausiais pagalbininkais neseniai Kernavėje organizavo šunų kinkinių varžybas. Pasak I.Daujotienės, gyvenančios vienkiemyje ir siūlančios pasivėžinti šunų kinkiniais, iš prigimties haskiai gimę bėgti.
„Jie galėtų tempti ir vienus ratus, be žmogaus“, – sakė federacijos viceprezidentė. Tačiau, jos teigimu, vienas iš dešimties haskių vados šuniukų nenori bėgti. „Taip kartais atsitinka. Tokiu atveju netaikoma jokios prievartos. Jei šuniui kinkymas taps prievole ar kančia, jis nenorės bėgti, bus traumuotas“, – teigė pašnekovė.
Šiuo metu I.Daujotienė sodyboje laiko 30 šunų: 12 Sibiro haskių, tiek pat eurodogų (specialiai išvesta kinkinių sportui šunų veislė – red.), o likusieji – įvairių veislių ar beveisliai. Pasak moters, kinkinių sportas išties labai populiarėja, o žiema – pats tinkamiausias sezonas. Tiesa, pasikinkyti šunis galima ir kitais sezonais, tam naudojami specialūs paspirtukai, triračiai ar dviračiai. Į rogių kinkinį galima kinkyti 4, 6 ar 8 šunis. „Sunku pasakyti, kiek šunų mažiausiai reikia kinkiniui – viskas priklauso nuo kiekvieno šuns fizinės formos ir pasirengimo“, – sakė pašnekovė.
Specialisto komentaras
Komentuoja Lietuvos kinologų draugijos narė, kinologė-ekspertė Svetlana Postarnakova: „Šunų kinkinių sportas sparčiai populiarėja, o dažniausiai kinkomi šunys – Sibiro haskiai. Šios veislės šunims reikia kuo daugiau būti lauke. Jie turėtų gyventi ne butuose, kuriuose yra centrinis šildymas, o lauke, voljeruose. Tuomet susiformuoja povilnis. Daugiausia laiko kambaryje praleidžiantiems Sibiro haskiams toks povilnis nesusiformuoja, tad šuo gali net peršalti.
Klaidinga manyti, kad kinkinių sportas kenkia šuniui. Anaiptol – Sibiro haskiai yra gimę bėgti. Haskiui reikia ne mėsos, o sporto, adrenalino, nes jie mėgsta tarpusavyje varžytis, lenktyniauti. Kinkiniams naudojama speciali įranga: petnešos, lynai, pritaikyti šios veislės šunims. Žmonės, auginantys šunis kinkiniams, išmano šią veiklą, o žinių reikia tikrai daug. Džiaugiuosi, kad per mano praktiką nepasitaikė sutikti nualinto šio sporto ar netinkamo paruošimo šuns.“