Teigiama, kad šios veislės šaknys prasidėjo Persijoje (dabartiniame Irane). Europiečiai tyrinėtojai persų kates iš ten gabeno kontrabanda kartu su prieskoniais ir brangakmeniais.
Didžiagalvės, trumpanosės persų katės išvaizda primena Tibeto ir Pekino rūmų šuniukus (pekinus), bet nėra jokių istorijos faktų, leidžiančių pagrįsti arba paneigti kiniškąjį persų kilmės variantą. Kaip bebūtų, ši veislė buvo privilegijuota – ilgą laiką persų katės puošdavo aristokratų rūmus Prancūzijoje, Italijoje, Anglijoje. Šios katės, nuo pat jų atsiradimo Europoje, buvo dovanojamos kilmingiems žmonėms ir tapo aristokratiškumo simboliu.
Anot augintojų, persų katės yra ramios, valandų valandas gali ilsėtis mėgstamoje vietoje, taikios, todėl puikiai sugyvena su kitomis katėmis ir šunimis.
Įdomus faktas – kai kurie žmonės jų kailį kerpa dėl siūlų, iš kurių vėliau mezga, pavyzdžiui, rankines.
Plačiau apie šią veislę – įraše.