Nėra iš metusi nė vieno skėčio
Pirkinių krepšelių siuvimą iš sulūžusių skėčių audinių L.Mereckienė vadina savo pomėgiu, tačiau svarbiu akcentu čia laiko mažesnį vartojimą tausojant gamtą.
„Nuo vaikystės mėgau ir tebemėgstu visokius rankdarbius. Dabar, kai vaikai užaugo ir išėjo, turiu daugiau laiko, tad daug kuo ir užsiimu: ir daiktus atnaujinu, ir dėžutes (žemiau esančioje nuotraukų galerijoje – aut.) kuriu, ir namelius iš gofruoto kartono dėžių darau, ir pirkinių krepšelius iš skėčių siuvu, ir daug kitų dalykų. Darau tai dėl to, kad mažiau daiktų tektų išmesti, mažiau šiukšlinti, kad gamta būtų labiau tausojama“, – sako pašnekovė.
Pirkinių krepšelius iš sulūžusių skėčių ponia Laima sako siuvanti jau seniai. „Kiek atsimenu, nesu išmetusi skėčio. Anksčiau išvis nebuvo tokių krepšelių, tad sau ir pasisiūdavau. Vėliau pasiuvau vaikams, bendradarbiams – visiems patiko“, – pasakoja L.Mereckienė.
Tvirtas ir užima mažai vietos rankinėje
Paklausta, kodėl siuva būtent iš skėčių audinio, pašnekovė sako, kad šis labai tvirtas, o toks krepšelis užima mažai vietos rankinėje:
„Tie krepšeliai išeina labai tvirti, labai gerai skalbiasi. Pasiuvu ne tik pirkinių krepšelį, bet ir mažą maišiuką, į kurį jis susideda. Labai patogu nešiotis rankinėje, o svarbiausia, kad toks gumuliukas užima labai mažai vietos, nei, tarkime, užimtų kad ir medvilninis maišelis. Visada jį nešiojuosi rankinėje, labai patogu, be to, kas kartą nereikia pirkti vienkartinių maišelių.“
Labai patogu nešiotis rankinėje, o svarbiausia, kad toks gumuliukas užima labai mažai vietos.
Pasiteiravus, iš kur gauna skėčių ir pajuokavus, ar turimi taip greit lūžta, pašnekovė sako, kad sau pasisiūtus krepšelius naudoja jau seniai, o jei paprašo kiti, jie tuos skėčius ir atneša:
„Man vienai daug tų krepšelių ir nereikia. Tarnauja tie, kurie jau seniai pasiūti. O, kai paprašo kiti, pasiuvu jiems iš jų skėčių. Štai vaikams sulūžo skėtis, sakiau, neišmeskite, duokite man – pasiuvau maišelį.“
Kaip pasiūti pirkinių krepšelį?
L.Mereckienės teigimu, pradedant sulūžusio skėčio išardymu, baigiant krepšelio pasiuvimu prireikia keleto valandų.
„Kai jau žinau, kaip daryti, to darbo nėra daug, – sako pašnekovė ir pasidalija, kaip siuva tokį krepšelį.
– Pirmiausia išardau sulūžusį skėtį – britvute (skutimosi peiliukas – aut.) nupjaunu siūlus, kurie laiko metalinę skėčio konstrukciją, nuimu ją, lieka audinio apskritimas iš aštuonių trikampių.
Kiekvieną skėčio audinio trikampiuką, naudodama britvutę, išardau, išimu siūliukus, išplaunu. Kai audinys išdžiūsta, pasitiesiu tuos trikampėlius ant stalo ir dėlioju – prie platesnės vieno trikampio dalies dedu kito trikampio siauresnę dalį ir atvirkščiai – prie vieno siauresnės guldau kito platesnę.
Kiekvieną skėčio audinio trikampiuką, naudodama britvutę, išardau, išimu siūliukus, išplaunu.
Taip visus juos sudedu, išeina tokia ilgesnė juosta, ją perlenkiu per pusę. Visus trikampius sujungiu – susiuvu dviguba siūle, kad būtų tvirta, neiširtų. Kai juos susiuvu, išeina toks lyg maišas be dugno.
Tada naudodama tiesią juostą užsiuvu dugną dviguba siūle, iš blogosios pusės įlenkiu kampukus, nusiuvu, kad dugnas įsirėmintų.
Paskui gražiai užlenkiu viršų, apsiuvu, iš likusio nuo skėčio audinio pasiuvu rankenas – į jų vidų įdedu stiprią sintetinę juostelę, ją apgaubiu skėčio audiniu, ir jas prisiuvu.
Iš likusių audinio skiaučių pasiuvu mažą keturkampį maišiuką, atlenkiu viršų, įveriu virvutę ir dedu fiksatorių, kad maišelį būtų galima sutraukti. Šį mažą maišelį prisiuvu pirkinių krepšelio viršuje, kad būtų patogų pirkinių krepšelį išimti ir panaudojus sukišti atgal.“
Paklausta, gal siuvamus pirkinių krepšelius ir parduoda, ponia Laima sako, kad daro tai savo malonumui ir iš to užsidirbti neplanuoja.
„Siuvu juos ne taip ir dažnai, ir tik savo malonumui, o siūti pardavimui neplanuoju, neturėčiau tam ir laiko“, – sako kelias dešimtis pirkinių krepšelių pasiuvusi pašnekovė.
