Pirmasis Jungtinėje karalystėje arklys-vedlys beveik pasiruošęs pradėti tarnybą Londono metro. Asistuoti silpnaregei Helenai ponis Digby treniravosi Niukaslo metro sistemoje, kur turėjo galimybę pažinti metro stočių, bilietų vartų ir keltuvų vaizdus bei skleidžiamus garsus.
Digby mokymus kruopščiai koordinavo metro darbuotojai. Jis dėvėjo pakinktus, „kelnaites“, kad nevietoje neužkluptų fiziologiniai poreikiai, ir batelius, saugančius kanopas.
Vos su juo susipažinusi supratau, kad jis yra ypatingas ir turi viską, ko reikia tapti vedliu.
H.Hird rinkosi arklį-vedlį, o ne šunį, kas labiau įprasta, mat arkliai gyvena ilgiau – net 45 metus.
Digby iš pradžių dresavo Katy Smith, vadovaujanti ponių terapijai Šiaurės Jorkšyre.
„Norėjau, kad jis pajustų, ką reiškia būti šurmuliuojančiose metro stotyse, įprastų prie to šalto oro gūsio, sukeliamo artėjančio traukinio“, – aiškino ji.
Ponis traukinyje nustebino ne vieną metro keleivį, tačiau jis visada sulaukdavo šiltų keleivių reakcijų.
„Jis toks mielas mažas arklys, – šypsojosi K.Smith. – Vos su juo susipažinusi supratau, kad jis yra ypatingas ir turi viską, ko reikia tapti vedliu. Jis puikiai vykdo visas komandas – visai kaip šuo-vedlys.“
Džiaugiamės tapę tokios nuostabios ir širdį šildančios istorijos dalimi.
Metro paslaugų direktorius Chrisas Carsonas sakė: „Mes buvome sujaudinti galimybės padėti arkliui-vedliui treniruotis. Džiaugiamės tapę tokios nuostabios ir širdį šildančios istorijos dalimi. Ir mūsų klientai jautėsi sužavėti. Dažnai dalyvaujame šunų-vedlių mokymuose, tačiau su arkliu-vedliu niekada nebuvome susidūrę. Tai praskaidrindavo kiekvieno iš mūsų dieną.“
C.Carsonas tikisi, kad Digby mokymai Niukaslo metro sistemoje buvo vertingi ir naudingi prieš didįjį persikraustymą į Londoną.
