– Papasakokite, prieš kiek laiko ir kaip atsirado idėja įkurti augintinių krematoriumą?
– Mintis gimė mano vyrui Vitalijui. Maždaug prieš penkerius metus buvo atvykę jo kolegos iš užsienio ir pasidalino patirtimi, kaip jų šalyje puikiai veikia augintinių krematoriumai. Ir mano vyrą ši mintis sužavėjo. Nors pradžioje tai buvo vyro užmanymas, bet kartu pradėjome rūpintis reikiamais dokumentais, tad tai tapo šeimos verslu.
– Kaip idėja virto realybe?
– Pirmiausia reikėjo susitvarkyti dokumentus. O jų išties nemažai: aplinkosaugos vertinimai, sanitarinės zonos nustatymas, maisto ir veterinarijos tarnybos leidimas. Nuo dokumentacijos tvarkymo iki atidarymo prireikė dvejų metų.
– Įsikūrėte Tauragės rajone. Kodėl būtent ten?
– Vieta pasirinkta neatsitiktinai. Mano vyras yra kilęs iš Tauragės rajono, Žygaičių kaimo. O netoli jų yra ir Zoliškiai. Turėjome žemės sklypą, kuris atitiko krematoriumui atitiko keliamus reikalavimus.
– Kaip vyksta kremavimo procesas?
– Augintinio kremavimui naudojame amerikiečių gamybos kremavimo aparatą, kurį įsigijome Anglijoje. Jis yra sertifikuotas ir turi leidimus. Kremavimo aparato pajėgumas 50 kilogramų per valandą.
Siūlome tris galimybes, kaip atsisveikinti su augintiniu. Pirmoji – augintinių krematoriumas yra sudaręs bendradarbiavimo sutartis su maždaug 70 Lietuvoje veikiančių veterinarijos klinikų. Augintinio šeimininkai gali tuose klinikose palikti nugaišusį gyvūną, o mes atvažiuojame patys pasiimti, supildome visus reikiamus dokumentus, išsivežame jį, kremuojame ir standartinėje ar pasirinktoje iš katalogo urnoje pristatome augintinio pelenus į tą pačią veterinarijos kliniką.
Antrasis būdas – šeimininkai iš anksto susitarę, patys atvažiuoja, atsisveikina su gyvūnėliu krematoriume ir iškeliauja su urna. Krematoriume įrengtas stebėjimo kambarys, todėl šeimininkai gali atsisveikinti, paskutinį kartą pabūti kartu su gyvūnu. Žinoma, kremavimas užtrunka. Jei augintinis nedidelis, reikia palaukti apie valandą, o jei sveria daugiau, tai ir tris valandas.
Na, ir trečias variantas – atvykstame nugaišusį gyvūnėlį paimti iš namų, o kremavus jį grąžiname urnoje šeimininkams.
Paslaugų kainos yra įvairios, priklauso nuo to, kokį variantą šeimininkai pasirinks, taip pat nuo augintinio svorio bei urnos. Kainos paskelbtos mūsų augintinių krematoriumo internetinėje svetainėje.
– Minėjote, jog mirusio gyvūno šeimininkai gali dalyvauti kremuojant augintinį. Ar dažnai pasirenkamas šis būdas?
– Taip, gali. Šiek tiek mažiau nei pusę šeimininkų, kurie kremavo savo augintinį, pageidavo dalyvauti. Atvyksta atsisveikinti, pažiūrėti, kaip atrodo kremavimo procesas. Augintinių šeimininkams kyla daug klausimų, ar tikrai bus kremuotas tik jų gyvūnas, ar bus į urną įdėti tik jų augintinio pelenai, kaip viskas veikia. Visada, jei tik yra galimybė, kviečiu rinktis tokį atsisveikinimą.
– Kiek daugiausiai per vieną dieną teko kremuoti augintinių?
– Labai įvairiai. Mūsų veiklos principas yra toks, kad dažniausiai pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais važiuojame į veterinarijos klinikas pasiimti paliktų mirusių augintinių, o kitą dieną juos kremuojame.
Vieną mėnesį atrodo, jog kremuojame vien tik nedidelius augintinius, o kitą mėnesį priešingai. Tad statistikos, kokie augintiniai kremuojami daugiausiai, pateikti negaliu. Bet galiu pasakyti, kad daugiau kremuojami šunys, nei katinėliai.
Reikia dar laiko, kad žmonės susigyventų su tokia mintimi.
Antplūdžio nėra ir nedirbame dar visu pajėgumu. Tikiu, kad reikia ne vienerių metų, jog žmonės suprastų, pažintų šį atsisveikinimo būdą. Važinėdama po veterinarijos klinikas ir veterinarijos specialistams pristatydama augintinių kremavimą sulaukiu įvairių reakcijų.
– Internetiniame krematoriumo puslapyje skelbiama, jog kremuojami šunys ir katės. Ar yra galimybė kremuoti kitą naminį gyvūną?
– Taip, galimybė yra. Turėjome vieną atvejį, kremavome jūrų kiaulytę. Kremuoti galime visus gyvūnus, sveriančius iki 100 kilogramų.
– Esate kol kas vieninteliai, kurie teikia augintinių kremavimo paslaugas Lietuvoje. Ar domėjotės, matėte, kaip ši niša veikia užsienyje?
– Kartu su vyru vykome į Angliją, stebėjome, kaip vyksta kremavimas, iš arti apžiūrėjome, kaip atrodo ir yra įrengti augintinių krematoriumai, apsilankėme gamyklose, stengiamės, kuo daugiau sužinoti ir pamatyti, kaip atrodo visu pajėgumu veikiantys augintinių krematoriumai.
Ši verslo niša Lietuvoje nauja, bet užsienyje ji labai populiari. Pavyzdžiui, Anglijoje didžioji dalis augintinių yra kremuojami. O iki mums įsikuriant, lietuviai augintinius kremuoti veždavo į kaimynines šalis – Latviją arba Lenkiją.
– Kokių sulaukiate atsiliepimų?
– Kreipiasi žmonės, kurie labai myli savo gyvūnus, tad atsiliepimai tikrai geri. Pasitaiko šeimininkų skambučių, kurie dar ir neturėdamo problemos nori viską išsiaiškinti. Jie dėkoja, kad atsiradome, džiaugiasi, kad pagaliau ir Lietuvoje yra galimybė gražiai atsisveikinti su savo gyvūnu. Taip pat žmonės galvoja ir apie ekologiją.
Žmonės nežino, nepasitiki, bijo, todėl stengiamės ne tik nuolat atsakyti į visus rūpimus klausimus, bet ir parodyti vizualiai. Veikla, paslauga yra nauja, o tema – jautri. Greitu metu ruošiame filmuotą medžiagą apie mūsų veiklą, kremavimo procesą. Siekiame informuoti apie save ne tik internetu, bet ir per veterinarijos specialistus, nes dažniausiai jie susiduria su gyvūnų šeimininkais.
Jau visai netrukus suteiksime galimybę stebėti kremavimo procesą nuotoliniu būdu šeimininkams, kurie dėl tam tikrų aplinkybių negali atvykti į krematoriumą.
Norime parodyti, jog egzistuoja ne vien utilizacija Rietave, kapinės, bet yra ir toks atsisveikinimo būdas – ekologiškas, etiškas, orus.
Turime mintį įrengti ir gyvūnų kolumbariumą, bet kol kas tai tik mūsų mintyse.
