Viešame pareiškime – kaltinimai Seimo pirmininkui
„Mes suprantam, kad šios valdžios moto yra DRAUSTI. Jei galėtumėt, turbūt uždraustumėt viską. Bet ir vėl, panašu, pradedat ne nuo to galo. Mes suprantame, kad jums reikia rinkėjų. Ypač dabar. Bet kokia kaina. Mes suprantam, kas yra reitingai. Bet mes nenorime būti pigiu triuku jūsų reitingams pakelti.
Mes suprantam, kad jūsų karjera su gyvūnais nedaug buvo susijusi. Na, daugiau gal gėlytės, mėšliukas. Jei neskaičiuosime parazitų, žinoma. Bet mes, ne pelno siekianti, savanoriška gyvūnų prieglauda, nesame parazitai. Nustebinom?.. Ir negauname mokesčių mokėtojų pinigų iš biudžeto. Tačiau mus „krečiate“ taip, lyg gautume. Lyg pirktumėte iš mūsų brangią paslaugą. Bet Jūs neperkate. Vietoj to, norite mus tiesiog... UŽDRAUSTI“, – tokiais emocingais žodžiais prieglaudos „Facebook“ paskyroje viešai į Seimo pirmininką kreipėsi įstaigos darbuotojai.
Normalu nesirūpinti, bet nenormalu rūpintis ir padėti?
Gyvūnų globėjai pasipiktino, kad po aukštas pareigas užimančio valdžios atstovo skundo atvyko toks būrys skirtingų institucijų, kaip dar niekada nėra buvę.
„Apskundė mus Viktoras Pranckietis, nes kažkas jam pasakė, kad nuo mūsų smirda. Nors niekada pas mus net nėra užėjęs. Apskundė, nes esame, suprantate, nepatogūs. Mes žinom, Seimo pirmininke! Mes daug kam esam nepatogūs. Bet labiausiai esam nepatogūs SAU. Negi manot, kad dėl smagumo renkam, gydom, reabilituojam, į gyvenimą grąžinam tuos, kurie kitur pagalbos, greičiausiai, nesulauktų? Supraskit, dėl Jūsų valdžios neveiksnumo, nenorėjimo matyti ir nenoro ką nors daryti mes ir esame nepatogūs. Juk tai jūs nesiimate mokyti žmonių atsakomybės, nes bijote, kad varguoliai jūsų nebeišrinks.
Vietoj to, kad imtumėtės spręsti problemas, jūs mokate iš mokesčių mokėtojų kišenės komunalininkams, UAB‘ams kurie tonomis išveža utilizuoti nugaišusius šunis ir kates. Kitaip tariant, mokate pinigus jau tik pasekmių šalinimui. Galbūt jūs nežinote, kaip tai veikia, tačiau pabandysime paaiškinti – tai mes taupome biudžeto lėšas priimdami varguolius, kurie kitu atveju bastytųsi gatvėmis, būtų palikti miške, priduoti tiems patiems UAB‘ams ir galiausiai papildytų utilizuojamųjų gretas. Tačiau tie, utilizuojantys tonomis, išlaikomi iš mokesčių mokėtojų pinigų, yra geri. Tai jie yra pavyzdys.
Maisto ir Veterinarijos tarnybos inspektoriai mums visada primena, kad jie dar niekur tiek daug gyvūnų nematė. Ir jie nuoširdžiai nesupranta, kam gi mums jų tiek REIKIA? Juk galim ir neimti. Jie visada pabrėžia, kad štai miestui paslaugas teikiančio UAB‘o patalpose yra kur kas... erdviau. Reiktų paskaičiuoti, kiek negyvų šuniukų sudarytų kokias, tarkim... penkias tonas. Pasidomėkite statistika, kiek UAB‘ai ir kiti komunalininkai už mūsų visų, mokesčių mokėtojų, pinigus priduoda gaišenų utilizavimui. Skaičiai jus nustebins!“ – toliau savo argumentus dėstė prieglaudos atstovai viešame pasisakyme.
Pradėti reikia nuo šeimininkų atsakomybės
Pasak jų, gera žinia yra ta, kad sulaukiama ne tik skundų. Prieglauda gavo didžiulę dovaną – gabalėlį žemės prie jau esamo pastato. Jau padaryti brėžiniai, kaip atrodys plaunamos šunų vedžiojimo aikštelės, atskiri pastatai šunims.
„Nes iš tiesų mums nepatogu su tiek šunų. Ir jiems nepatogu. Trūksta tik pinigų... Bet galbūt vieną dieną atsiras dar vienas ar keli geri žmonės, kurie mums padės įgyvendinti ir šias svajones. Ir gal tada bus mažiau besiskundžiančių. Atvažiuokit, Seimo pirmininke! Jei norėsit, galėsit ir kokį Margį pavedžioti“, – kvietė gyvūnų globėjai.
Prieglaudos vadovė Agnė Volockytė 15min teigė, kad šioje situacijoje labiausiai skaudina valdžios neveiksnumas spręsti problemą iš esmės.
„Mes nesame veislynas, neveisiame šunų. Mes sprendžiame problemą – šuniukai pas mus atvyksta iš visos Lietuvos. Jeigu mes jų nepriimtume, per TV Žinias turbūt dvigubai padaugėtų reportažų apie jų nepriežiūrą ir marinimą. Normalus veterinaras niekada nemigdys sveiko šuns, taigi juos žmonėms vis tiek reikėtų kažkur dėti. Todėl, mūsų manymu, reikėtų griežtinti įstatymus, kaip yra užsienyje, o ne mus tikrinti ir bausti, kad turime daug šunų“, – svarstė pašnekovė.
Ragina įvesti privalomą sterilizavimą
Pasak jos, toks didelis beglobių šunų skaičius tik rodo žmonių atsakomybės nebuvimą. Kai kalytė atsiveda vadą šuniukų, žmonės ieško, kur juos padėti, užuot būtų sterilizavę savo gyvūnus anksčiau. Užsienyje taip paprastai negali dauginti šunų, yra labai griežtos taisyklės O čia vaikai panorėjo šuniuko, tėvai nuėjo į turgų ir nupirko.
Tai ir skaudina – bandai spręsti problemą, darai gerus darbus, o tave už tai dar nori nubausti, tave baugina.
Kai jų nebereikia, juos pasiima senas tėvas, po kurio laiko jis pasiligoja, ir šuo, kaip koks senas baldas, tampa niekam nebereikalingas. Reikėtų įteisinti prievolę pasirūpinti, kad tavo gyvūnas nepaliktų niekam nereikalingų palikuonių, taip pat prievolę jį ženklinti, kad atradus miške išmestą būtų identifikuotas šeimininkas ir prisiimtų atsakomybę.
Pasak jos, tiek gyvūnų, kiek dabar, prieglaudoje iš tiesų dar nebuvo. Taip yra todėl, kad gyvūnai joje po 14 dienų neužmigdomi ir neatiduodami bet kam, matant, kad jie vėl netrukus atsidurs gatvėje.
„Mes tuos gyvūnus ženkliname, sterilizuojame, gydome, maitiname, mums tikrai neapsimoka jų turėti tiek daug. Tai išlaidos. O iš valstybės mes negauname nieko. Tai ir skaudina – bandai spręsti problemą, darai gerus darbus, o tave už tai dar nori nubausti, tave baugina. Kokios keturios instancijos pas mus atvažiavo – net juokinga darosi. Šiuo aspektu visiškai netaupomi mokesčių mokėtojų pinigai“, – teigė įstaigos atstovė.
Seimo pirmininkas: prieglauda kelia nepatogumų bendruomenei
Seimo pirmininko patarėjas Paulius Žeimys patvirtino, kad Seimo pirmininkas lankėsi Linksmakalnyje, kur vyko susitikimas su seniūnijos gyventojais. Apie susitikimą buvo skelbta iš anksto, jis buvo atviras ir jame tikrai galėjo dalyvauti visi.
Susitikimo metu Linksmakalnio gyventojai ypač skundėsi trimis problemomis, susijusiomis su benamių gyvūnų prieglauda. Visų pirma, buvo pabrėžta kad nuo prieglaudos sklinda labai nemalonus kvapas. Taip pat prieglauda yra aptverta permatoma tvora, dėl to globojami šunys reaguoja į pro šalį einančius žmones ar važiuojančius automobilius, juos nuolat aploja.
Galiausiai vietos gyventojai išreiškė susirūpinimą, jog prieglaudos globotiniai yra vedžiojami be antsnukių. Dėl šių priežasčių Seimo pirmininkas ir kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės merą, Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ir Kauno valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kad apibūdinta situacija būtų ištirta. Anksčiau panašų kreipimąsi buvo parašiusi ir pati Linksmakalnio bendruomenė.
Planuojami griežtesni įstatymai
„Seimo pirmininkas nėra nusiteikęs prieš organizacijas besirūpinančias beglobiais gyvūnais, kaip tai būtų galima suprasti iš viešosios įstaigos „Penkta koja“ išplatinto pranešimo. Pirmininko kreipimaisi buvo išsiųsti stengiantis reaguoti į aplinkinių gyventojų išreikštą susirūpinimą.
Raštuose prašome ištirti situaciją, o ne imtis kokių nors konkrečių priemonių. Ne pelno siekiančios, savanoriškos gyvūnų prieglaudos yra nepamainomos sprendžiant didelę beglobių gyvūnų problemą.
Seimo pirmininkas vertina šios ir kitų organizacijų indėlį ir pasiaukojimą, tačiau visa veikla turi būti organizuojama laikantis nustatytų normų ir reikalavimų, tai negali kelti pavojaus aplink gyvenantiems žmonėms.
Tiesa, Seimo pirmininkas lankęsis viešosios įstaigos „Penkta koja“ patalpose nėra, dėl to kreipimosi raštų tekstuose yra pabrėžiama, kad netinkama gyvūnų priežiūra skundžiasi Linksmakalnio gyventojai, o jis kreipiasi vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 12-tu straipsniu“, – teigiama atsakyme.
V.Pranckiečio patarėjas pabrėžė, kad, Seimo pirmininko nuomone, ilgalaikiams rezultatams pasiekti, sprendžiant gyvūnų nepriežiūros problemą, yra reikalingi teisės aktų pakeitimai, todėl dar šioje Seimo pavasario sesijos darbų programoje yra numatyti trys įstatymo projektai dėl gyvūnų gerovės apsaugos, kurie reglamentuotų gyvūnų globą ir didintų bausmes už jų nepriežiūrą.
Gyventojai skundžiasi prieglauda
Seimo pirmininką užstojo ir vietiniai Linksmakalnio gyventojai. Pasak jų, skundas yra ne prieš prieglaudą, o prieš netvarką joje.
„Prieglauda tikrinama, ar teisingai vykdoma veikla, laikantis įstatymų. Ar ši įstaiga tapusi neliečiama? Juk tikrimai, auditai vykdomi ir mokyklose, ir vaikų namuose. Linksmakalnio kaimo bendruomenė jau senai kovoja su nuolatiniu prieglaudos keliamu triukšmu, smarve ir šunų vedžiojimu, kur papuola. Šios prieglaudos darbuotojai ir savanoriai pažeidinėja gyventojų teisę į ramybę kiekvieną dieną.
Prieglauda yra pačiame kaimo centre, šalia seniūnijos, autobusų stotelės, gyvenamųjų namų, už 200 m yra vaikų darželis. Šiuo metu prieglaudoje yra 200 šunų, jie yra išvedami ir pririšami prie tvoros kiekvieną dieną, lojimas ir cypimas, šlapinimasis tose pačiose vietose nuo 9 val iki 18 val. Seimo pirmininkas sureagavo į kaimo gyventojų prašymą ir skundus“, – tikino kaimo gyventojai.
Pasak gyventojų, įstaigos vadovė ne kartą buvo kviesta į bendruomenės susirinkimus, kad bendrai būtų galima spręsti šią problemą, tačiau ji esą nesiteikia bendrauti su vietiniais gyventojais.
„Kodėl mes kiekvieną dieną privalome kęsti nuolat tvyrančią smarvę (neįmanoma net praeiti šalia VŠĮ „Penkta koja“ pastato esančiomis gatvėmis, laukti stotelėje autobuso ar galiausiai net atsidaryti langą savo namuose), kiekvieną dieną klausyti šunų lojimo. Mes turime vaikščioti ir mūsų vaikai turi žaisti šunų pridergtuose parkuose, gatvėse ir stadione, turime saugotis ir saugoti savo vaikus, kad neįkąstų vedžiojami beglobiai šunys (šunys vedžiojami be antsnukių, pasileidę šunys ne kartą yra išgąsdinę stadione žaidžiančius vaikus, yra užpuolę ne tik gyventojus bet ir jų gyvūnus).
Pagaliau kaip įstaiga galėjo gauti leidimus savo veiklai viduryje gyvenvietės? Kokiose vietose ir kokie atstumai iki gyvenamųjų namų turi būti išlaikyti vykdant beglobių gyvūnų priežiūrą, kad gyventojai galėtų jaustis saugūs bei nebūtų pažeista gyventojų teisė, kad laikomi gyvūnai nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei?“ - piktinosi vietiniai gyventojai.
Jų teigimu, prieglauda pažeidžia visą eilę punktų iš gyvūnų globą reglamentuojančio teisės akto, Tarp pažeidimų minimi: nuolatinis triukšmas ir smarvė, gyvūnai vedžiojami po visą gyvenvietę, parkus, stadioną, nesurenkami ekskrementai, vedžiojami ir sergantys gyvūnai kurie kontaktuoja su kitais sveikais gyvūnais, ir pan.
