Avarijos diena atminty neišliko
Lemtingą dieną A.Jasikonis prisimena miglotai, todėl nupasakoti, kas tiksliai nutiko avarijos metu, jis negali. Apie padarytas klaidas spręsti jis gali tik iš vaizdo įrašo, kuriame matosi, kaip, nusileidęs nuo tramplino, Arminas persisveria į priekį ir griūva.
„Savaitę iki avarijos prisimenu neryškiai, tam tikromis atkarpomis. Jeigu labai susikaupčiau, gal pavyktų vieną dieną prisiminti, – prisipažįsta jis. – Tačiau kaip viskas atrodė avarijos dieną, žinau. Žiūrėjau vaizdo įrašą. Ten matyti, kad nepadariau didelių klaidų, tiesiog taip išėjo. Prie vertimosi prisidėjo ir iš karto prasidėjęs kitas tramplinas.“
Sužinojęs, kad yra vaizdo įrašas, kuriame matosi griuvimas, Arminas iškart panoro jį pamatyti. Sportininkas tikina nė kiek nesibaiminęs pamatyti savo paties avariją.
„Pirmą ar antrą dieną, dar gulėdamas ligoninėje, rašiau bosui teiraudamasis, ar yra vaizdo įrašas. Jis klausė, ar tikrai noriu jį pamatyti. Man nebuvo jokių problemų, galiu žiūrėti kiekvieną dieną. Griuvimas kaip griuvimas, taip atsitiko, kad kritau smūgiu, kuris mane išjungė“, – teigia A.Jasikonis.
Žiūrėkite vaizdo įrašą, kuriame matyti Armino klaida:
Atgabenus Arminą į ligoninę, gydytojai nenorėdami leisti tinti jo smegenims, sportininkui sukėlė dirbtinę komą, kurioje jis išbuvo tris dienas. Nors buvo manoma, kad iš jos A.Jasikonis turėtų pabusti dar po kelių dienų, tačiau jo kūnas rodė tokį didelį norą gyventi, jog ėmė pats busti anksčiau.
„Iš pradžių buvo šokas, nes paskutinis vaizdas, kurį prisimena mano smegenys, buvo trasoje, o tada, nieko nesuprasdamas, pabudau ligoninėje. Žinau, kad pabudęs stengiausi išlipti iš lovos, galvojau, jog reikia pabėgti iš ligoninės. Daktarai greitai atbėgo, paguldė, vėliau, kad negalėčiau per daug judėti, šiek tiek surišo rankas. Man turėjo papasakoti, kas įvyko, nes nežinojau, kodėl atsidūriau ligoninėje, tačiau su laiku viską supratau“, – pasakoja Arminas.
Iš pradžių buvo šokas, nes paskutinis vaizdas, kurį prisimena mano smegenys, buvo trasoje, o tada, nieko nesuprasdamas, pabudau ligoninėje
Neįtikėtinai greitai sveiksta
A.Jasikonis savo artimųjų niekada neklausė, ką gydytojai, pamatę jo būklę, prognozavo. Vis dėlto, anot Armino, kai traumos būna itin rimtos, medikai retai gali tiksliai pasakyti, kokia tikimybė pasveikti.
„Yra 50/50 tikimybė, kaip būklė gali pakrypti: neaišku, ar tu apskritai pabusi iš komos, o galbūt pabūdęs nieko nesuvoksi, nemokėsi kalbėti, vaikščioti. Gydytojai patys to nežino. Netgi dabar, kai atlieku reabilitaciją, jie negali pasakyti, kada visiškai pasveiksiu. Viskas eina palaipsniui, laiptelis po laiptelio. Jie niekada neprisiima pasakyti, kad, pavyzdžiui, po 3 mėnesių jau viskas bus gerai“, – aiškina A.Jasikonis.
Armino manymu, pabudimui iš komos įtakos turėjo gerėjanti sveikatos būklė ir didžiulis noras gyventi. Pasak jo, šiuo metu Lietuvos medikai daromu progresu itin džiaugiasi.
„Jie sako, kad tokių atvejų kaip mano nepamatysi kiekvieną dieną. Aš po dviejų savaičių jau vaikščiojau, kalbėjau, o įprastai, gavus tokią traumą, kiti ilgą laiką praleidžia gulėdami lovoje. Tikrai atsigavau pakankamai greitai ir efektyviai. Žinoma, įtakos turi tai, jog esu sportininkas, prieš traumą buvau geros formos, fiziškai stiprus. Tai, kad esu sportininkas, šioje situacijoje daug padėjo“, – teigia A.Jasikonis.
Nerimavo, ar pavyks sugrįžti į profesionalų sportą
Arminas sako, kad pabudus iš komos, reikėjo nemažai laiko, kol suvokė, kas įvyko. Tuo metu jis nesuprato, kokią rimtą traumą išgyveno, tačiau šiandien jau įvertina, ką jam teko patirti, ir džiaugiasi, kad yra gyvas.
„Pabudau ligoninėje, nei man skaudėjo ką nors, nei ką... Turbūt niekada iki galo nesuprasiu, kas įvyko. Esu žmogus, kuris tiesiog pabudo iš miego. Kiti žmonės turėjo viską išgyventi, jie suprato, kas atsitiko. O aš tik pabudau“, – sako A.Jasikonis.
Pirmomis savaitėmis Arminui buvo sutrikusi atmintis ir regėjimas – tai yra natūralios traumos pasekmės, kurias jis šiek tiek jaučia dar ir šiandien. Vis dėlto į tai A.Jasikonis reagavo ramiai, tikindamas, kad tokie sutrikimai gyventi jam netrukdo.
„Matymas jau beveik atsistatęs, trūksta apie 10 proc. Šiek tiek paveikta trumpoji atmintis, tačiau man netrukdo, nedirbu darbo, kur reikėtų daug įsiminti. Dar reikės laiko, per porą mėnesių viskas nesusitvarko. Dabar nuolat lyginu, kaip jaučiausi prieš traumą, atrodo, kūnas reaguoja kitaip, iš naujo pažindinuosi su savimi“, – pasakoja Arminas.
Po savaitės ligoninėje, A.Jasikonis grįžo į Lietuvą, kurioje pradėjo reabilitaciją. Nors iš pradžių ketinta grįžti lėktuvu, Arminui buvo plyšęs plautis, tad dėl saugumo gydytojai patarė važiuoti automobiliu.
„Šiuo metu vis dar tęsiu reabilitaciją, tačiau pamažu bandau sugrįžti į sportą. Nesu dar visiškai atsigavęs, toliau atlieku pratimus, treniruojuosi, stengiuosi smegenims duoti iššūkių, nes viskas, ką darau, joms yra lyg nauja. Keistas jausmas. Atrodo žinai, kaip reikia atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau smegenys vis vien tai priima šiek tiek kitaip“, – sako A.Jasikonis.
Stengiuosi smegenims duoti iššūkių, nes viskas, ką darau, joms yra lyg nauja. Keistas jausmas.
Kaip vieną didžiausių sunkumų sveikimo metu Arminas išskiria pažeistą balansą ir jaustą nerimą, kad ištisas dienas nieko neveikia, produktyviai savęs neišnaudoja. Vis dėlto labiausiai kamavo klausimas, ar pavyks sugrįžti į profesionalų sportą.
„Buvo streso, galvojau, ar man išeis važiuoti motociklu. Tai yra mano gyvenimas, sportu užsiimu nuo mažens, iš to pragyvenu... Jei būtų nepavykę, reikėtų iš naujo pradėti savo gyvenimą, rasti kitą veiklą. Tačiau po truputį atėjo laikas, kai pamačiau, kad sugrįžimas yra įmanomas“, – prisimena A.Jasikonis.
Užplūdus neramioms mintims, Arminas stengiasi nuteikti save pozityviai, nestresuoti ir treniruotis tiek, kiek išeina. Mažais žingsneliais, kantriai atlikdamas reabilitaciją, šiandien A.Jasikonis apie sugrįžimą į sportą kalba jau kur kas drąsiau bei užtikrinčiau.
„Viskas po truputį sugrįžta taip, kaip buvo iki avarijos. Kiekvieną dieną jaučiuosi geriau, labai tikiu ir turiu planą grįžti į pasaulinį lygį. Esu toks žmogus – jeigu ko nors siekiu, tą noriu padaryti tikrai aukštu lygiu“, – teigia Arminas.
Po avarijos sėsti ant motociklo nebijojo
Sunkiu periodu A.Jasikonį itin palaikė artimieji, tačiau sveikti jam padėjo ir noras įrodyti sau bei kitiems, kad viskas yra įmanoma. Jis visą laiką stengėsi susikoncentruoti į savo sveikimą ir negalvojo apie avarijos metu padarytas klaidas.
„Reikia turėti didelį norą ir dirbti 100 proc. Dabar, kai vėl treniruojuosi, žinau, kad reikia vengti tokių klaidų, kurias padariau, tačiau šiame sporte jų pasitaiko“, – sako Arminas.
A.Jasikonio avarija įrodo, kad net ir mažiausia klaida gali būti lemtinga. Jis teigia tą žinojęs nuo pat mažens, kai pradėjo važinėti motociklu, kadangi motokrosas yra itin sudėtingas sportas.
„Visą laiką važiuoji maksimaliai, pulsas yra aukštas, jauti adrenaliną, be to, ne viskas nuo tavęs priklauso, nes lenktyniauji su kitais sportininkais. Jeigu jie padarytų blogą žingsnį, tu gali kristi kartu. Tai yra rimtas, didelės rizikos sportas. Aš žinojau, koks jis pavojingas“, – pripažįsta Arminas.
Dar būdamas ligoninėje, A.Jasikonis pamažu pradėjo svarstyti apie grįžimą į sportą, o tokį jo norą tėvai suprato – tėtis pasakė, kad jeigu Arminas tikrai nori vėl sportuoti, jis sprendimą palaiko. Pirmą kartą po traumos sėsdamas ant motociklo, A.Jasikonis nebijojo, tačiau svarstė, kaip seksis važiuoti.
„Galbūt aš nebuvau labai paveiktas traumos... Visą gyvenimą lenktyniavau, todėl nemačiau priežasties, kodėl negalėčiau sugrįžti į sportą. Kai atsisėdau ant motociklo ir pradėjau važiuoti, iš karto supratau, kad sekasi visai neblogai“, – prisimena Arminas.
Šiandien A.Jasikonis dar negali tiksliai pasakyti, kada numatomas jo sugrįžimas. Arminas kasdien dirba ir stengiasi judėti į priekį, todėl yra įsitikinęs, kad atsistatyti turėtų pilnai, o forma galbūt bus net geresnė nei iki avarijos.
„Mes nesame nusibrėžę, kad tam tikrose varžybose jau turėčiau dalyvauti. Nežinome, gal reikės trijų mėnesių, o gal penkių. Man komanda kol kas laiko duoda ir esu labai dėkingas, kad ji supranta situaciją ir mane saugo. Bus diena, kai gydytojai pasakys, jog esu pasiruošęs, o mūsų tikslas yra kiekvieną dieną tobulėti“, – sako A.Jasikonis.
