Trakų rajono policijos viršininkas Sigitas Šemis, beveik 20 metų pradirbęs ir sostinėje, per savo profesinį kelią spėjo sukaupti gausybę istorijų – nuo keisčiausių matytų įsilaužimų iki to, kaip žmonėms jų pavyko išvengti ar demaskuoti įsilaužėlį.
Podkaste „Laimė jaustis saugiai“ jis pripažįsta per tą laiką netgi spėjęs suprasti, kaip identifikuoti vagį vien iš jo elgsenos. Pasirodo, kad nusikaltimui kelią galima užkirsti ir pamačius įtartinai besielgiantį asmenį.
Ar vagystės turi sezoniškumą? Kokių daiktų kieme geriau nepalikti? Kas būna, kai prekybos centre susiduria užsimaskavusio policininko ir vagies žvilgsniai? Šios ir dar daugiau įdomių detalių – podkaste „Laimė jaustis saugiai“.
Kišenvagius atpažinti lengviausia
„Šiuos požymius nusikaltėliams, ypač kišenvagiams, paslėpti labai sunku: jų akys visada laksto į šonus, rankos per šalčius niekada negali būti sušalusios, todėl visada būna kišenėse, pirštai būna apšilę. Juk įsėdęs į troleibusą ar autobusą šaltais pirštai iš kišenės jis negali ištraukti piniginės“, – A.Ramanauskui pasakoja jis.
Išskirtinai elgiasi ir ilgai kalėjimo institucijose prabuvę asmenys. S.Šemio teigimu, jie mėgsta rūkyti kampuose pritūpę, taip pat žingsniuoja ypač tankiais žingsniais.
„Kodėl? Dėl to, kad kai jie kali, arba dėl vietos stygiaus tankiai žingsniuoja, arba tupi kampe ir rūko. Tokie įpročiai susiformuoja kalint ir išėjus į laisvę yra nevalingai kartojami“, – pasakoja Trakų r. policijos viršininkas.
Vagys geresnio gyvenimo ieško svetur
Paklaustas, kaip keitėsi situacija su vagystėmis Lietuvoje, S.Šemis dalijasi džiugia statistika – per dešimtmetį gyvenamosios patalpose tokių atvejų sumažėjo kone 4-iais kartais. Tiesa, viena pagrindinių priežasčių, kodėl taip nutiko, yra gana netikėta: vagys… emigravo.
„Iš Norvegijos ir Anglijos grįžę vagys sakydavo, kad pas mus nebeapsimoka vogti – visų pirma pinigine, turtine prasme, visų antra – Lietuvoje didesnė tikimybė, kad įkliūsi ir pakliūsi į kalėjimą. Taip pat tuo metu užsienyje žmonių savisauga buvo mažesnė“, – vardija pašnekovas.
Žinoma, kad prie sumažėjusio tokio pobūdžio nusikalstamumo prisideda ir kokybiškas policijos darbas. S.Šemis pabrėžia, kad gyvenviečių saugumą smarkiai pagerina kaimynystės grupės, kurios tapo policijos prioritetu.
„Pats geriausias apsisaugojimo būdas – kai nedidelė bendruomenė bando apsisaugoti ir turi kontaktą su pareigūnu tam, kad padėtų jų konkrečiai situacijai“, – sako Trakų rajono policijos viršininkas.
Skirtingų tipų vagystės ir būdai apsisaugoti
S.Šemis dažniausiai pasitaikiusias vagystes skiria į dvi kategorijas. Visų pirma – organizuotas, kai iš anksto padaromi „namų darbai“, apžvalga, sekamas žmogus ir išsirenkamas konkretus namas arba butas. Tai – vienetinės vagystės, kuriomis gali būti padaroma ir dešimttūkstantinė žala, ir netgi dar didesnė.
„Taip pat yra asocialūs vagys – nesvarbu, ką reikia pavogti, svarbu tai, kad jie gautų pinigų narkotikams. Jie dažniausiai vagia viską“, – sako pašnekovas. Tokie vagys, anot jo, išsineša daiktų, kurių vertė neviršija 150-ies eurų, nes tai – riba tarp baudžiamosios ir administracinės atsakomybių.
Vis dėlto nuo abiejų šių tipų vagysčių galima apsisaugoti – ne tik draudimu, bet ir paprastais veiksmais. Visų pirma S.Šemis siūlo įsivertinti savo aplinką, vietą, kurioje gyvenate.
„Dažniausia įsibraunama per duris arba langus. Jeigu tai gyvenamasis butas, namas, pirmo-antro aukšto gyventojai turėtų investuoti į langų apsaugą. O ketvirto aukšto gyventojai turi turėti geresnes spynas“, – pataria pašnekovas.
Naktimis, anot jo, vagys yra linkę aplankyti tik prieškambarį, nes bijo būti pastebėti, taigi, reikėtų nepamiršti gerai užrakinti durų ir čia nelaikyti brangių daiktų.
Kokių klaidų geriau nedaryti, norint apsisaugoti nuo vagystės? „Standartinės klaidos yra tokios: kuo daugiau žmonių žino apie jūsų gyvenseną, apie ilgesnį būsto palikimą, tuo didesnė tikimybė, kad būsite apvogtas“, – saugių namų pagrindinę taisyklę cituoja Trakų r. policijos viršininkas.
Jis čia prisimena atvejį, kai žmonės raktą laikė po kilimėliu, nes, matyt, savo aptarnaujančiam personalui nenorėjo dalyti jo kopijų. Apie tokią lokaciją pasklido žodis ir netrukus į namus buvo įsilaužta. Beje, šią istoriją seka įdomi atomazga.
„Nusikaltėlis vogdamas pavartojo alkoholio ir jį užkando apelsinu. Tą apelsiną jis paliko, o mūsų ekspertai jį supakavo, vėliau ištyrė DNR. Pasirodo, šį žmogų jau turėjome duomenų bazėje“, – šypsosi S.Šemis.
