Įsigijo apleistą butą mediniame name
Butą sename mediniame name Kauno centre Monika ir Vytautas nusipirko prieš porą metų. Kaip abu pripažįsta, labiausiai juos suviliojo faktas, jog jis yra pačioje miesto širdyje, kadangi iki tol gyveno pakraštyje.
„Pagalvojome, kad mažiau naudosime automobilį, be to, mūsų draugai taip pat gyvena centre, – sako M.Autukaitė. – Vis dėlto tai yra laikina mūsų stotelė, kadangi dar neturime namų, kuriuose norėtume gyventi ilgą laiką. Dabar nusprendėme pabandyti, o jeigu ką, visada yra išeitis butą išnuomoti.“
Poros neišgąsdino senas ir apleistas butas, priešingai – jie iš karto turėjo planą iš esmės viską atnaujinti. Be to, Monika su Vytautu jau anksčiau yra remontavę kelis butus, o vėliau juos pardavę, tad ir šį kartą jautėsi ramūs.
„Kadangi ketinome čia gyventi patys, pirkome truputį brangesnes medžiagas, darėme viską sau, norėjome, jog būtų patogu, – pasakoja M.Autukaitė. – Pasisamdėme pradedančiąją dizainerę, kuriai minimaliai mokėjome norėdami pasikonsultuoti. Vis dėlto jau iki tol patys buvome priėmę beveik visus sprendimus.“
Monika neslepia, kad butas iki remonto atrodė tragiškai. Anksčiau ten buvo socialinis būstas, o iki poros gyveno moteris, kuri visiškai neprižiūrėjo namų.
„Ten buvo sukrauta lova ant lovos, iš spintos išmetėme 6-7 maišus drabužių, palikti indai, primesta butelių, viskas neplauta, netvarkyta... Reikėjo išnešti visas šiukšles, kiek pavyko, surūšiavome, – prisimena M.Autukaitė.
– Pasisamdėme kelis vaikinukus, kurie išvežė nereikalingus daiktus. Iš pradžių buvo pasakę, kad reikės sumokėti 100 eurų, bet padirbę visą dieną, paprašė, jog sumokėtume daugiau. Mes patys matėme, kiek daug reikėjo įdėti darbo.“
Dar prieš pradedant remonto darbus, pora kelis mėnesius svarstė, ką tiksliai reikės padaryti, rinko informaciją ir galvojo, kaip viskas turės atrodyti.
„Svarbu turėti planą, ką nori daryti. Žmonės dažnai daro klaidą, kai pradeda remontą aiškiai neapsibrėžę tikslų“, – pastebi Vytautas.
„Nebūtina kreiptis į profesionalus, galima planą nusibraižyti su ranka. Patarčiau paklausti net aplinkinių nuomonės, kartais jie padeda savo patarimais, nukreipia tinkama linkme“, – priduria Monika.
„Turėdami planą, pamažu ėmėmės darbų. Didžiąją jų dalį atlikome savo rankomis, o šiek tiek padėjo ir specialistai“, – pasakoja V.Bendoraitis, pridurdamas, kad profesionalus samdė tam, kad šie uždėtų tinką ir suklijuotų plyteles.
Pats Vytautas dirba statybų sektoriuje ir nors jo specializacija nėra susijusi su apdaila, vyras galėjo panaudoti dalį savo žinių. Be to, porai padėjo ne tik „Google“, bet ir tėvai.
„Man atrodo, mūsų tėvai, kurie yra vyresnės kartos, nemažai žino apie statybas, kadangi patys daug visko remontuodavo. Todėl mes pasikvietėme Vytauto tėtį, pasiklausinėjome, kaip būtų geriau daryti“, – sako M.Autukaitė.
Priėmė nestandartinius sprendimus
Monikos ir Vytauto butas yra apie 30 kv. m, todėl tam, kad visi reikalingi daiktai atrodytų gražiai bei tvarkingai, reikėjo nemenkai pagalvoti, kaip suplanuoti baldų išdėstymą. Dėl to porai teko priimti nestandartinių sprendimų – pavyzdžiui, jų lova yra išskleidžiama, o ją suskleidus, per projektorių galima žiūrėti filmus.
„Atrodo, kai butas nedidelis, išlaidos turėtų būti mažesnės, tačiau iš tiesų yra kitaip. Darant nestandartinę virtuvę, kaštai didesni dėl kitokių baldų. Pavyzdžiui, mūsų lova tuo metu kainavo tūkstantį eurų, bet dabar, kai kainos pakilusios, ji atsieitų 1,5–1,7 tūkst. eurų, – aiškina M.Autukaitė.
– Buvo ganėtinai sunku rasti specialistų, kurie dirbtų su beržo faniera, iš kurios darėme virtuvinius baldus, nors Skandinavijoje tai yra labai populiaru. Dėl to buvo padarytų kliurkų, kurias reikėjo taisyti, nes darbininkai ne ten išpjovė skyles.
Įrenginėdami butą, Monika su Vytautu ne tik pirko naujus baldus, bet stengėsi išsaugoti senus – pavyzdžiui, stalas ir dvi kėdės buvo rasti kaime.
„Turėjome seną rusišką stalą su storomis kojomis. Jas pakeitėme naujomis, stalą atnaujinome ir dabar naudojame darbui, lyginimui, galime jį pernešti prie sofos-lovos. Rastas senas kėdes pervilkome nauju audiniu“, – pasakoja M.Autukaitė.
Naujai įrengtame bute vietos nerado tik orkaitė, kurios Monika labai norėjo, tačiau teko šios minties atsisakyti, kadangi liktų dar mažiau vietos. Vis dėlto pora rado išeitį ir dabar gamindama naudoja wok keptuvę.
„Kadangi turime mažą šaldytuvą, sumažėjo maisto vartojimas. Anksčiau, kai turėdavome didesnį, prikraudavome uogienių, būdavo, kad sugenda maistas, tuomet reikėdavo išmesti. O dabar, ką turime, sunaudojame, ir tik tada einame į parduotuvę“, – džiaugiasi M.Autukaitė.
Poros bute išskirtinė yra ne tik išskleidžiama lova, bet ir radiatoriai su Wi-Fi (belaidžio ryšio) funkcija. Monika juokdamasi pripažįsta, kad iki tol net nežinojo, jog tokie egzistuoja, o juos surado būtent Vytautas.
„Mes domimės šia sritimi, todėl idėjos kyla natūraliai. Suremontuojame vieną butą, lieka neįgyvendintų minčių, surenki informacijos, o kai ateina laikas, jas prisimeni“, – teigia V.Bendoraitis.
Mes domimės šia sritimi, todėl idėjos kyla natūraliai
Kadangi butas nedidelis, Monikos nuomone, labai svarbu, kad visi daiktai turėtų savo vietas – kitaip namai gali atrodyti netvarkingi.
„Viską dedame į spinteles, nelaikome ant stalviršių, – sako M.Autukaitė. – Mūsų skalbimo mašina yra su džiovinimo funkcija tam, kad nereikėtų džiauti skalbinių bute. Kiek teko domėtis, du viename nėra labai gerai, bet įsigijome papildomą garantiją, kad, jei sugestų, ją sutvarkytų.“
Idėjų sėmėsi iš interneto
Iki remonto butas buvo šildomas malkomis, neturėjo karšto vandens ir dušo, todėl įrenginėjant kone viską nuo nulio, porai tai atsiėjo apie 18 tūkst. eurų. Monika su Vytautu neslepia, kad pasinaudojus visomis dizainerės siūlytomis idėjomis, būtų galima išleisti ir gerokai daugiau.
„Patys idėjų sėmėmės iš interneto, žiūrėjome „Pinterest“, – pasakoja M.Autukaitė. – Pavyzdžiui, dizainerė siūlė daryti komodą palei du langus. Nors būtų daugiau vietos susidėti daiktams, kainuotų žymiai brangiau, todėl nusprendėme taip nedaryti. Ji rekomenduodavo gražesnių variantų, tačiau mes norėjome sutaupyti.“
Pora į suremontuotą butą įsikėlė po beveik metų laiko, tačiau Monika pastebi, kad būtų galėję persikraustyti ir anksčiau. Vis dėlto ji dar labai norėjo sutvarkyti namo laiptinę, kuri mirguliavo nuo įvairiausių spalvų.
„Norėjau, kad ji būtų jauki, todėl per mėnesį nudažėme sienas, turėklus, įsukome lemputes, – teigia M.Autukaitė. – Kaimynai išeidavo, paklausdavo, ar reikia pagalbos, šiek tiek atsilygino pinigais. Taip su visais susipažinome – net vyną gėrėme kartu susėdę, per Kalėdas apsikeitėme dovanomis. Smagu.“
Kaip didžiausią iššūkį Monika išskiria tai, kad ji pati turi tvirtą nuomonę, todėl ne kartą teko susiginčyti su Vytautu dėl įvairių sprendimų.
„Kartais tiesiog tekdavo mesti žirkles, popierių, šulinį (žaidimas rankomis – aut. past.) tam, kad nuspręstume, kaip dažyti sienas“, – juokiasi M.Autukaitė.
Dabar net kaimynai džiaugiasi, kad viskas pasikeitė
Savo pasiektu rezultatu pora yra itin patenkinta, nors neslepia, kad tikslų įgyvendinimas pareikalavo nemažai sunkumų.
„Labai didžiuojamės savo darbu, – šypsosi Monika. – Remonto metu nukentėjo laikas su draugais, šeima, tekdavo paaukoti laisvus vakarus, o vėliau ir savaitgalius. Tačiau dabar net kaimynai džiaugiasi, kad viskas pasikeitė, nes ankstesnis žmogus neprižiūrėjo namų, sklisdavo prastas kvapas.“
Kitiems žmonėms, kurie taip pat svarsto patys daryti namų remontą, pora pataria pirmiausia susirinkti kaip įmanoma daugiau informacijos.
„Be to, reikėtų nuspręsti, ar ten gyvensite patys, ar vėliau nuomosite, ar iš karto tą darysite. Nuo to priklauso kai kurie sprendimai“, – pastebi M.Autukaitė.
