Dviratininko apranga – ne tik profesionalams
Tinkamas pasiruošimas pradėti važinėtis dviračiu prasideda nuo aprangos.
„Vyrauja įsitikinimas, kad specifinė apranga, pavyzdžiui, dviratininko šortai su paminkštinimu, reikalingi tik rimtai sportuojant ant dviračio. Tačiau tiesa ta, jog, priklausomai nuo žmogaus fiziologijos, diskomfortas ant sėdynės gali aplankyti ir trumpesnių pasivažinėjimų metu. Tokiu atveju paminkštinti dviratininko šortai – išsigelbėjimas, leidžiantis sėkmingai minti dviratį kiekvieną dieną be jokių skausmų ar trynimo“, – sako V.Kaupas.
Dviratininko apranga taip pat sukurta taip, kad nemalonių pojūčių nekeltų prakaitas – specialūs audiniai jį išgarina, o tinkamas aprangos sluoksniavimas padeda neperšalti staiga sustojus.
„Jei mindami suprakaitavote, o tuomet sustojote ilgesniam laikui, dėl sudrėkusių drabužių gali pasidaryti vėsu ir nemalonu. Dviratininkai šios problemos išvengia vilkėdami apatinį marškinėlių sluoksnį, pašalinantį prakaitą nuo kūno. Ant jo vilkimas kitas drėgmei pralaidus sluoksnis – trumparankoviai ar ilgarankoviai marškinėliai“, – komentuoja V.Kaupas.
Galiausiai, V.Kaupas primena, jog įsigijus dviratį, reikia nepamiršti šalmo – nelaimingo atsitikimo atveju jis tampa svarbiausia aprangos detale. Kartą nuvirtus, šalmą būtina pakeisti, nes mikroįskilimai gali sumažinti jo apsaugą kito smūgio metu.
Kaip patogiai atsisėsti ant dviračio?
V.Kaupo teigimu, savo patogumu taip pat pasirūpinti galima skiriant laiko savo sėdėsenos ant dviračio sureguliavimui. Pirmasis ir svarbiausias žingsnis – sėdynės aukščio nustatymas.
„Jei ilgiau pamynus dviratį jaučiamas diskomfortas keliuose ar nugaroje, reiškia, jog ant balnelio sėdite per aukštai arba per žemai. Paprasčiausias būdas tai patikrinti – užsidėti batus, kuriuos avite važinėdami dviračiu, ir atsisėsti ant dviračio prisilaikant į sieną ar paprašius, kad prilaikytų artimasis. Tuomet reikia kulnus pastatyti ant pedalų ir, minant atbulai, sėdynę leisti ar kelti tol, kol minant kulnais koja išsities pilnai. Svarbu patikrinti, kad minant įprastai (pėdų pagalvėlėmis) koja pilnai neišsitiestų – tai žalos jūsų kelius“ – pataria V.Kaupas.
Ekspertas taip pat rekomenduoja koreguoti vairo aukštį taip, kad minant nesinorėtų susikūprinti, o rankos liktų šiek tiek sulenktos per alkūnes – taip sumažės įtampa kakle ir viršutinėje nugaroje.
Papildoma motyvacija
Patogiai apsirengus ir sureguliavus dviratį savo poreikiams, belieka išlaikyti motyvaciją reguliariai minti dviratį. V. Kaupas sako, kad nusiteikimui neišblėsti padės išsikelti tikslai.
„Dabar populiaru sekti per dieną surinktų žingsnių kiekį, tad, važinėjant dviračiu sportiniais tikslais ar dėl sveikatos, taip pat galite save motyvuoti duomenimis. Numintų kilometrų skaičių sekti galite telefonu arba GPS kompiuteriu – savo naudojamą prietaisą specialiu laikikliu pritvirtinę ant vairo, matysite numintų kilometrų skaičių, greitį ir kitus duomenis. Numatykite, kiek kilometrų norėsite pasiekti per savaitę, ir pamažu artėkite link savo tikslo – svarbu fizinį krūvį didinti pamažu ir sekti savo savijautą“, – sako buvęs dviračių sporto profesionalas.
