Kultūrinė veja ne savaime žaliuojanti laukinė pieva, jos dekoratyvumas tiesiogiai proporcingas nuo įdėtų pastangų. Prieš sėją svarbu apsispręsti, kokią veją norite turėti – paprastą dekoratyvinę ar reprezentacinę? Nuo to priklausys, kiek laiko ir pastangų turėsite skirti vejos priežiūrai. „Grožis reikalauja aukų“, – sako „Agrochemos“ agronomas–konsultantas Andrej Lenart.
Pasirinkite tinkamą sėklų veislę
Vejų veislių yra labai daug – vienos auga greičiau ir užauga aukštesnės, kitos žemesnės, auga lėčiau. Skiriasi ir veislių paskirtis – paprastos dekoratyvinės, reprezentacinės ar sportinės vejos. Prie nuosavų namų dažniausiai sėjami dekoratyvinių vejų mišiniai – tokią žolę galima pjauti aukštesnę, jos priežiūra paprastesnė. Reprezentacinės vejos reikalauja pedantiškos priežiūros, turi būti įrengta laistymo sistema.
Pasak Andrej Lenart, nors vejų veislių mišinių yra daug, žmonės dažniausiai tuo nesidomi, jei planuoja 5–10 arų veją prie savo namo: „Pasirenka tokią veją, kuri atrodo graži. Tačiau jei norite puoselėti tankią reprezentacinę veją, nepamirškite, kad reikės skirti daugiau priežiūros, dažniau tręši, geriau sutvarkyti dirvožemį prieš sėją, užpilti storesnį juodžemio sluoksnį. Be to, reikia išberti pakankamai sėklų į vieną arą pagal rekomenduojamas normas.“
Svarbu, renkantis sėklas išsiaiškinti veislės savybes ir veją tinkamai prižiūrėti. Agronomas sako, kad nusipirkus brangias golfo aikštynams skirtas vejų sėklas reikia laikytis ir profesionalių sėjos bei priežiūros technologijų: „Jei to nedarysite, turėsite paprastą veją, tik brangiai sumokėsite už sėklas.“
Sėti geriausia pavasarį
Sėti veją galima visą sezoną – nuo pavasario iki rudens. Pasak agronomo, sėklos sėkmingai sudygsta, kai pakanka šilumos – dirvožemio temperatūra siekia daugiau nei 5 laipsnius, vidutinė paros oro temperatūra – mažiausiai 10 laipsnių. Taip pat turi užtekti ir drėgmės, jei žemė per sausa, vietomis sėklos nesudygsta, žūsta. „Taip dažniausiai nutinka vasarą, kai tęsiasi ilgi sausros periodai, o papildomai laistyti nėra galimybių – su laistytuvu palaistysite kelis kvadratinius metrus, bet ne keletą arų. Dažniausiai veja sėjama pavasarį, kai dirvožemyje yra pakankamai daug drėgmės“, – sako A.Lenart.
Veją galima sėti ir rudenį, tačiau iki pirmųjų šalnų sėklos turi sudygti, kad žolė sėkmingai peržiemotų. Pavasarį pamatysime rezultatus – jei veja silpna, atsiranda rudi lopai, po sniegu iššunta.
Problemos gilesniame dirvožemio sluoksnyje
Prieš sėjant reikia tinkamai paruošti dirvožemį, išvalyti nuo piktžolių. Jei po namo statybų liko molis ar žvyras, reikia užpilti storą juodžemio sluoksnį. „Jei norite užauginti tankią, dekoratyvią veją, reikia arba derlingo dirvožemio arba aprūpinti maisto medžiagomis – trąšomis“, – teigia agronomas.
Jei veja auga netolygiai, atsiranda šviesesni lopai, skiriasi žolės tankumas, problema glūdi gilesniame dirvožemio sluoksnyje. „Netolygiai paskirsčius juodžemio sluoksnį, vejoje išryškėja lopai – vienur auga intensyviau, kitus – prasčiau“, – sako A.Lenart.
Norint išspręsti šią problemą, reikia skirti daugiau priežiūros prasčiau augančioms vietoms – daugiau patręšti, dažniau palaistyti. Jei apatiniame sluoksnyje daugiau žvyro ar smėlio, tose vietose dirvožemis greičiau išdžiūsta, todėl reikia daugiau vandens. O molingame sluoksnyje, priešingai, vanduo užsistovi, tai irgi kenkia vejai.
„Giluminio dirvožemio problemos išsisprendžia, tačiau turi praeiti nemažai laiko. Po maždaug penkerių metų dirvožemis, tinkamai prižiūrint, susivienodina“, – teigia agronomas.
Išravėti piktžoles ne visada pavyks
Nuo pat ankstyvo pavasario pradeda želti ne tik veja, bet ir dėl vietos po saule kovoja nepageidaujamos piktžolės. Kovoti su jomis galima įvairiais būdais – apsiginkluoti kastuvėliu arba purkšti herbicidus. Pasak agronomo, jei plotas nedidelis ir pradeda žydėti pienės, galima jas tiesiog išravėti – specialiu pailgu kastuvėliu giliai nukirsti šaknis. „Kitų plačialapių piktžolių taip lengvai neišravėsite, nes jos želia kartu su veja. Jas išnaikinti yra tik vienas būdas – naudoti herbicidus“ – pataria A.Lenart.
„Agrochema“ rekomenduoja du preparatus, tinkamus naudoti mėgėjų soduose: „MCPA“ ir „Banvel“. Tai selektyvinio veikimo herbicidai, kurie naikina plačialapes piktžoles, bet nepažeidžia vejos. Šie herbicidai padės išnaikinti ne tik vienmetes ar dvimetes piktžoles, pavyzdžiui, trikertę žvaginę, balandą, žvirbliarūtę, dilgėles, bet ir daugiamečius kiečius, usnis, gysločius, vijoklius, kiaulpienes. „Svarbu laikytis saugumo reikalavimų ir rekomenduojamų normų. Jei dozę padidinsite, veja gali patirti stresą. Preparatą reikia purkšti atsargiai – jei šalia vejos auga gėlės, dekoratyviniai krūmai ar medžiai, papūtęs vėjas ant jų gali nunešti herbicido dulksną, augalai gali būti pažeisti, o jei gaus didesnę dozę, ir žūti“, – perspėja specialistas.
Vejai reikia maisto medžiagų
Veja atrodys dekoratyvi, jei pakankamai tręšite – didžiausias kiekis trąšų išbarstomas pavasarį, kad žolė pradėtų vegetuoti. Vėliau atliekami papildomi tręšimai.
Agronomas rekomenduoja po kiekvieno vejos pjovimo papildomai patręšti, išbarstyti 0,5–1 kg trąšų vienam arui: „Tačiau nepamirškite, kad kuo daugiau tręšite, tuo sparčiau augs žolė ir reikės dažniau pjauti. Bent jau kartą per mėnesį reikia papildomai patręšti, ypač jei norite išlaikyti tankią veją. Be papildomų maisto medžiagų ji neatrodys dekoratyvi.“
Tręšimui naudokite specialias „Agrochemos“ trąšas „Vejoms“, kurios yra sukurtos būtent vejų ir įvairių žolynų tręšimui pavasarį ir vasarą. Šiose trąšose optimaliai subalansuotos maisto medžiagos užtikrina vešlų vejų ir žolynų augimą, palaiko sodriai žalią jų spalvą, nuo pat ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, didina atsparumą sausrai. Trąšose „Vejoms“ esantis boras stiprina šaknis, saugo žolynus nuo pašaknio ligų ir išnykimo, o geležis įtakoja žolyno spalvos intensyvumą bei saugo nuo chlorozės (balkšvumo).
Jeigu veją apniko samanos rekomenduojama naudoti „Samanotų vejų trąšas“, kurios ne tik pamaitina veją. Trąšos išbarstomos samanotose vietose, o jų norma priklauso nuo samanotumo laipsnio – paprastai užtenka apie 1 kg trąšų vienam arui vejos.
Šaknims trūksta oro
Dar vienas vejos priežiūros darbas – aeravimas, kuris skirtas tam, kad daugiau oro gautų žolės šaknys. „Vaikščiojant ant vejos, žemė susispaudžia, šaknys negauna oro ir tiesiog uždūsta – atsiranda geltonos dėmės, veja praranda tankumą, estetinę išvaizdą“, – sako A.Lenart.
Taip pat ir velėna sutankėja kaip kilimas, nepraleidžia oro, pradeda plisti samanos, prasideda anaerobiniai procesai – žolė negauna deguonies. Aeravimas išpurena dirvožemį, padeda išlaikyti sveiką veją, atsiranda geresnis pralaidumas vandeniui.
Agronomas pataria specialiu prietaisu aeruoti veją vieną kartą per metus.
Veja žaliuos daug metų
Kaip ir kiekvienas augalas, veja turi savo amžių. Ji gali augti ilgai, vidutiniškai apie 8 metus, gerai prižiūrima iki 10–15 metų. „Jei atsiranda daug piktžolių, ypač varpučių, herbicidais jų neišnaikinsite, belieka vienas būdas – atnaujinti veją. Jei problemų atsiranda tik atskirose vietose, ten galima atsėti“, – pataria specialistas.
Sodininkai dažnai padaro klaidą – nupirkę sėklas, išmeta pakuotę. „Bent jau etiketę pasilikite, kad žinotumėte, kokios mišinys pasėtas. Kai reikės atsėti, pirkite tokį patį mišinį, nes pasėjus kitą veislę, vejoje vizualiai matysis skirtumas“, – atkreipia dėmesį A.Lenart.
Vanduo turi pasiekti šaknis
Vejai reikia pakankamai drėgmės, be vandens ji pradeda geltonuoti, praranda žalią spalvą, atrodo nedekoratyvi. Jei vejos plotas didelis, reikia įrengti laistymo sistemą.
Reikėtų priminti ir tai, kokiu paros metu geriausia laistyti. „Nėra prasmės laistyti viduryje dienos per karšius, nes vanduo greičiau išgaruoja, nei pasiekia šaknis. Geriausias laikas – laistyti anksti ryte arba vakare. Galima ir du kartus –pagrindinis laistymas vakare, kad per naktį augalai spėtų pasisavinti vandenį ir papildomai ryte“, – pataria agronomas.
Jei palaisčius vizualiai atrodo, kad žolė sušlapo, tai dar nieko nereiškia. Patikrinkite, ar tikrai dirvožemis pakankamai sudrėko? „Kastuvėliu praskleiskite dirvožemį ir pažiūrėkite, gal žemė sušlapo tik kelis centimetrus, o šaknys yra 5–10 cm gylyje. Vanduo turėtų pasiekti bent iki 5–7 cm“, – rekomenduoja A.Lenart.
Veja neturi virsti pieva
Jei vejos pakraščių nepasiekiate nupjauti vejapjove, reikia naudoti papildomus įrankius ar tiesiog nukarpyti žirklėmis. „Nieko nepadarysi, grožis reikalauja aukų. Jei nenupjausite, pakraščiuose veja užaugs aukšta, pradės auginti sėklas – jas subrandina net ir dekoratyvinė veja. Tuomet vietoj dekoratyvinės vejos atsiras žemaūgė pieva“, – sako A.Lenart.
Taip pat prie gėlynų, dekoratyvinių krūmų ar medžių vejos pakraščių velėną reikia nupjauti, nes šaknys plečiasi į laisvus plotus ir veja neatrodo estetiškai.
Agronomijos specialistas pataria atkreipti dėmesį ir į vejapjovių kokybę – peiliai turi būti aštrūs, sureguliuotas tinkamas kampas ir sukimosi greitis. „Jei vejapjovė nekokybiška, veja ne nupjaunama, o nuraunama, pirmas požymis – žolės galiukai pradeda ruduoti“, – teigia A.Lenart.
