Kai veikiame tai, ką norime, o ne tai, ką reikia
„Laikas sau – tai pasirūpinimo savimi laikas, kai aš sau suteikiu psichologinį arba fizinį komfortą. O tiksliau, kuomet aš renkuosi veikti labiau tai, ką noriu, nei tai, ką reikia“, – sako psichologas, lektorius, trijų vaikų tėvas P.Rakštikas.
Psichologo teigimu, nors laikas sau svarbus visiems, jis ypač aktualus tiems, kurie dirba su kitais žmonėmis, gyvena didmiesčiuose ir nuolat patiria didžiulį tempą. Tačiau pašnekovas išskiria kelias ypatingas grupes – tai žmonės, auginantys vaikus ar besirūpinantys kitais artimaisiais.
Pasirūpindami savimi – pasirūpiname kitais
Vaikai yra ta aplinkybė, kuri apsunkina galimybę rasti laiko sau. Tai įvardino IKEA tyrime dalyvavę ir vaikus auginantys apklaustieji, tam visiškai pritaria ir tris vaikus turintis lektorius.
„Žmonės, kurie rūpinasi kitais, tai daryti turi psichologiškai ir fiziškai pasirengę. Kai mes pavargstame, išsenkame, tuomet negalime pasiūlyti pilnavertiškos pagalbos kitiems. Todėl svarbu suprasti, kad pasirūpindami savimi, mes tuo pačiu rūpinamės ir kitais“, – teigia P. Rakštikas.
Kai kūnas primena, kad reikia laiko sau
Kas nutinka, kai neskiriame sau pakankamai laiko? Anot psichologo, kūnas, norėdamas mus apsaugoti nuo įtampos, ima siųsti įvairius signalus.
„Tai gali būti nugaros, pilvo, galvos skausmai, kuomet jiems tarsi nėra pagrindo. Taip pat nemigos potyriai ar padidėjęs mieguistumas, perdegimo jausmas, kad „nieko neaprėpiu ar nespėju“. Valgymo sutrikimai taip pat gali būti vienas iš požymių, kuomet valgome per daug emociškai arba apetito iš viso nėra“, – vardija specialistas.
Sau skiriamo laiko trūkumas gali turėti ilgalaikės neigiamos įtakos ir mūsų emocinei būsenai. P.Rakštikas pastebi, kad tuomet žmonės įvardija, kad jų nedžiugina tai, kad džiugino anksčiau, o tarpusavio santykiai su artimaisiais tampa dirglesni.
Kaip prašant sau laiko neįžeisti artimųjų?
Signalai, kurie atskleidžia, kad laiko sau trūksta mūsų namiškiui, gali būti įvairūs. Tačiau kai kuriuos iš jų psichologas ragina vertinti atidžiau.
„Tai gali būti paprastas susierzinimas, pyktis, nuolatiniai barniai. Tai gali būti atsiribojimas nuo aplinkinių, tarsi buvimas namuose, bet ir ne namuose. Tai gali būti netgi vengimas grįžti namo laiku“, – sako psichologas.
O kiek privatumas yra svarbus jums? Kviečiame atlikti testą: https://lifeathome.ikea.com/lt/
