„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2019 05 20

Psichologas J.Burkauskas: su internetu susijusios priklausomybės, apie kurias greičiausiai dar negirdėjote

Šiandien internetas jau tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Jo atsiradimas mums labai palengvino informacijos paieškas, susisiekimą ir bendravimą su kitais. Taigi gyvename tikrai patogiau. Tad kodėl specialistai prakalbo apie probleminį interneto naudojimą ir mato šioje srityje didžiules grėsmes? Apie tai 15min GYVENIMAS kalbasi su probleminio interneto naudojimo tinklo Europoje atstovu, psichologu Juliumi Burkausku.
Moteris dirba kompiuteriu
Moteris dirba kompiuteriu / Vida Press nuotr.

Iš kur atsirado poreikis kaupti informaciją

Pasak specialisto, apie tokias problemas, kaip žaidimai ir lošimai internete, kalbama jau seniai. Artimiausiu metu į tarptautinę ligų klasifikaciją pernelyg didelį įsitraukimą ir kontrolės praradimą dėl internetinių žaidimų planuojama įtraukti kaip vieną iš psichikos sutrikimų formų. Tačiau šiandien atsiranda ir kur kas keistesnių priklausomybių, susijusių su internetu.

„Viena iš problemų – kaupimas internete. Žmogus siunčiasi įvairius failus, juos rūšiuoja, deda į skirtingus aplankus ir perkrauna savo kompiuterį informacija. Anksčiau kai kurie žmonės kaupdavo įvairius daiktus sandėliukuose, dabar tai vyksta internete.

Tai susiję su baime, kad gali pritrūkti informacijos, nors iš tiesų net nėra kada ją visą perskaityti. Tačiau dėl to žmogus praleidžia prie kompiuterio labai daug laiko, kurį galėtų panaudoti daug prasmingiau, ir net jaučia nerimą, jeigu negali to daryti. Kas nors jį kviečia pasivaikščioti, o jis sako – ne, aš dar pasėdėsiu“, – aiškino pašnekovas.

Anksčiau žmonės kaupdavo daiktus sandėliukuose, dabar tai vyksta internete.

Pasak jo, poreikis turėti informacijos siekia pirmykščius laikus – žmogui būdavo svarbu surinkti kuo daugiau informacijos apie aplinką, nes nuo to priklausė jo išlikimas.

Taigi žmogaus savybė domėtis ir kaupti informaciją yra labai stipri, tačiau informacijos gausa, kurią mums gali pasiūlyti internetas, yra tokia didelė, kad kartais susiformuoja toks ydingas ratas: atrodo, kad jeigu aš neįsitrauksiu į turinį, kažką praleisiu. Visi apie kažką kalbės, o aš nežinosiu, kas nutiko. Tai probleminio interneto naudojimo forma, kuri pasireiškia baime kažkam nepriklausyti.

Pasak jo, socialinis bendravimas, kurį palaikome socialiniuose tinkluose, elektroniniu paštu, žinutėmis, nėra žalingas, jeigu jis yra realus, t. y. vyksta su pažįstamais žmonėmis. Problema prasideda tuomet, kai dėl to nukenčia žmogaus asmeninis gyvenimas, darbas, mokslai, kai žmogus valandą gali skrolinti jam bereikšmes nepažįstamų žmonių žinutes ar kitokią informaciją, o jeigu nėra interneto ryšio, kyla didžiulis nerimas – tarsi jis būtų praleidęs kažką svarbaus.

Asmeninio albumo nuotr./Julius Burkauskas
Asmeninio albumo nuotr./Julius Burkauskas

„Buvo netgi registruotas atvejis, kai vaikai, važiuodami į stovyklą, kurioje buvo neleidžiama turėti savo telefonų, juos atidavė draugams, kad šie už juos rašytų socialiniuose tinkluose žinutes, t. y. palaikytų jų bendravimą internete ir jie ten atrodytų kaip esantys online“, – pasakojo J.Burkauskas.

Psichologo teigimu, probleminio interneto naudojimas labai susijęs su mūsų nerimo problemomis, liūdesiu, depresija ir pan., bei gali pagilinti šias problemas.

Apie kiberchondriją ir kitas problemas

Nauja problema, pasak specialisto, yra internetinės patyčios, kai internete tyčiojamasi komentarais ar asmeninėmis žinutėmis. Pasak jo, tai vyksta ir žinių portaluose po straipsniais, ir socialiniuose tinkluose.

„Anonimiškumas, kuriuo prisidengia komentatoriai, įgalina sukurti į vieną žmogų labai orientuotas patyčias, o žmogus neturi galimybės apsiginti. Anksčiau, jeigu kažkas ant sienos mokykloje palikdavo kokią nors patyčios žinutę, būdavo rengiamas susirinkimas, randamas kaltininkas, aptariamos tokio elgesio pasekmės, neretai pedagogų grupėje randamas koks nors sprendimas, kad toks elgesys nesikartotų. Internete žmogus gali pasislėpti.

Be to, nors internetas, atrodytų, labai vieša erdvė, ji leidžia labai stipriai paveikti žmogų per tam tikras grupes. Pavyzdžiui, kokia nors žinutė nusiunčiama vaiko draugų ratui, o mokytojai ir tėvai apie ją net nežino“, – pasakojo J.Burkauskas.

Taip pat su interneto naudojimu atsirado naujas terminas – kiberchondrija. Tai būsena, kai žmonės internete ieško informacijos apie ligas, simptomus, prisitaiko juos sau ir nerimauja ar net užsiima neteisinga savigyda. Anksčiau klausti informacijos žmonės eidavo pas gydytoją, dabar jie lindi internete ir ieško informacijos čia.

Be to, kai kurios šalys jau susirūpino dėl to, kaip sumaniai žmonių įsitraukimu į internetą naudojasi verslas, skatindamas žmones pirkti impulsyviai daiktus, kurių jiems nereikia, ir išleisti kuo daugiau pinigų internetinėse parduotuvėse.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Darbas kompiuteriu
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Darbas kompiuteriu

„Tinklapiai, vystantys tinklinės internetinės prekybos strategijas, samdo specialistus, kurie kuria smegenų veikla paremtus algoritmus, kad vartotojas pasiliktų kuo ilgiau ir kuo daugiau nusipirktų. Tai daroma kuriant malonumo jausmą. Ir visa tai labai individualizuota – pasiūlymai teikiami pagal tai, ko tu ieškai“, – aiškino pašnekovas.

Kodėl miegamajame neturi būti mobilaus telefono

„Dauguma žmonių turi miego problemų, nes jų mobilieji telefonai padėti ten, kur jie miega.

Prieš keletą savaičių Palangoje, Neuromokslų instituto Palangos klinikoje vykusioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje, skirtoje naujosioms elgesio priklausomybėms, buvo pristatytas tyrimas apie tai, kad vien telefono turėjimas prie savo lovos reikšmingai padidino šansą, kad žmonės, pildydami klausimyną apie miegą, pasakys, kad miega blogai.

Viena vertus, kai šalia pasidedame telefoną ir išgirstame žinutės garsą, labai dažnai ją perskaitome, o ryški šviesa tamsoje – priešingybė miegui. Ji skatina smegenis išlikti aktyviomis.

Be to, vienas tyrimas parodė, kad net jeigu, pasigirdus žinutės garsui, neleidžiama žiūrėti į telefoną, žmogaus širdies ritmas rodo streso reakciją – stebimas fiziologinis nerimas. „O gal šefas parašė? Gal kažkas atsitiko?“ Mūsų automatinės mintys iš karto mums siūlo – pasižiūrėk, juk tai užtruks tik keletą sekundžių. Tačiau dėl to mes esame nuolatiniame nerime“, – aiškino pašnekovas.

Tyrimas parodė, kad net jeigu, pasigirdus žinutės garsui, nežiūrima į telefoną, širdies ritmas rodo streso reakciją.

Konferencijoje dalyvavę užsienio ekspertai pažymėjo, kad iš tiesų šiuolaikiniai žmonės susiduria su įvairaus pobūdžio probleminiu naudojimu – nuo lošimo iki impulsyvaus pirkimo, taip pat nereikėtų pamiršti tokių formų, kaip besaikis videoturinio peržiūrinėjimas, pornografija, įsitraukimas į socialinius tinklus.

Pasak specialistų, interneto naudojimo problemiškumą atspindi keletas pagrindinių kriterijų: negebėjimas kontroliuoti internetinėje veikloje praleisto laiko, internete leidžiamas laikas tampa prioritetiniu, t. y. svarbesniu nei anksčiau buvę pomėgiai ar užsiėmimai, negalėjimas atsitraukti nuo internetinės veiklos, net jei tai ir sukelia negatyvių pasekmių.

Galiausiai internetinė veikla pažeidžia žmogaus funkcionavimą, sukeldama problemų asmeninėje, šeimos, socialinėje, ar darbinėje srityse – prarandami draugai, nukenčia darbas ar studijos.

Kokie sprendimo būdai?

Pasak psichologo, Europos probleminio interneto naudojimo tinklo COST programos vienijami pasaulio mokslininkai, kurie gilinasi į šią problemą, ieško būdų, kaip padėti žmonėms, kurie patiria sunkumų, susidurdami su interneto naudojimu, tačiau kol kas yra tik vienas patarimas – laiko ir įpročių kontrolė.

„Tiesiog reikia būti sąmoningiems ir apriboti laiką, kurį praleidžiame internete, sugalvoti kitokių veiklų, kurios būtų prasmingos. Paklauskite savęs, ar man patinka, kad valandą laiko praleidžiu internete skrolindamas bevertę informaciją? Gal aš tą valandą ar bent pusvalandį galėčiau skirti prasmingesnei veiklai? Gal geriau kažkam paskambinti? Aš irgi naudosiu telefoną, bet tai jau bus realus ryšys.

Galima užsistatyti žadintuvą, kuris primintų, kad laikas atsitraukti nuo kompiuterio, be to, egzistuoja programėlės, kurios fiksuoja tavo praleistą laiką internete.

Taigi mano patarimas – dažniau atsigręžti į tai, kas yra šalia mūsų. Stovime eilėje? Užkalbinkime žmogų, paklauskime, kaip jam sekasi.

Pavyzdžiui, Azijos šalyse žaidžiant kompiuterinį žaidimą per ilgai, herojus ima silpti ir darosi sudėtinga žaisti toliau. Dabar jau tapo įprasta – neturiu ką veikti, griebiu savo išmanųjį telefoną.

Mano siūlymas iš šio autopiloto režimo pereiti į buvimo režimą ir dėmesį perkelti į tai, ką aš jaučiu, ką patiriu, kas yra aplink mane. Kai smegenys būna čia ir dabar, tai mažina nerimą.

Taigi mano patarimas – dažniau atsigręžti į tai, kas yra šalia mūsų. Stovime eilėje? Užkalbinkime žmogų, paklauskime, kaip jam sekasi, pasikalbėkime. Bendravimo internete mes jau neišvengsime, tai tampa natūraliu gyvenimo aspektu, tačiau tai neturėtų sumenkinti bendravimo čia ir dabar vertės“, – svarstė pašnekovas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs