Paauglių psichologė, „Šviesos“ išleistų knygų „Vaikas pokyčių kelyje“ ir „Ypatingas vaikas: vienas ar kiekvienas?“ bendraautorė Asta Blandė pranešime žiniasklaidai sako, kad savo aplinkoje galime sutikti žmonių, kurie į bet kokį, net ir mažiausią stresą, pavyzdžiui, netikėtumą, nekomfortišką situaciją arba situaciją, kuri turi daug nežinomųjų, reaguoja neadekvačiai stipriai. Tai lemia tiek prigimtinės žmogaus savybės, tiek šeimos auklėjimas, tiek jo gyvenimiška patirtis.
Anot jos, praktika rodo, kad jautriai į egzaminus reaguoja tie, kurie mano, jog būtent ši situacija nulems tolesnį jo gyvenimą. Taip pat tie, kuriems būdingas didesnis perfekcionizmas, noras pasirodyti tobulai visose situacijose, tie, kurie jaučia labai stiprų spaudimą iš aplinkos ar mano, kad tik įvertinimas parodys, koks buvai mokinys ir kiek daug mokeisi.
Paprašykite jūsų nespausti
A.Blandė pažymi, kad stresui valdyti egzaminų laikotarpiu labai svarbu, ką ir kaip mes mąstome: „Egzaminai yra stotelė, po kurios ir toliau vyks gyvenimas. Jie yra svarbūs, tačiau, patikėkite, jie nėra tokios svarbos, kad nulemtų visą likusį jūsų gyvenimą. Net ir nepasisekus, galima rasti kitų kelių savo svajonei pasiekti ir realybėje man tenka sutikti nemažai žmonių, kurie tai įrodo savo pavyzdžiu“.
Psichologė išvardina penkis esminius patarimus egzaminus laikantiems jaunuoliams arba jų tėvams.
- Paprašykite savo artimiausios aplinkos jūsų nespausti ir apie egzaminus kalbėti pozityviai arba nekalbėti išvis.
- Prašykite pasitikėti jumis ir jūsų galimybėmis.
- Pasakykite savo artimiesiems, jog palaikytų ir padrąsintų, o ne savo norais darytų jums spaudimą.
- Nesilyginkite su draugais – jie eina savo keliu ir kuris kelias atneš laimę – pamatysite tik vėliau.
- Pailsėkite bent dieną prieš egzaminą, o dar geriau – kelias. Taip pasirodysite kur kas geriau.
Ruoštis paskutinę minutę – klaida
A.Blandė perspėja, kad viena iš dažniausių klaidų – ruošimasis paskutinėmis paromis, atsisakant poilsio. Tokiu būdu informacija „sugrūdama“ į trumpalaikę atmintį, o išsekęs organizmas neretai trukdo susikaupti ir lemtingąją dieną parodyti geriausią savo pusę.
„Tenka sutikti jaunuolių, kurie prieš egzaminą pirmą kartą savarankiškai pasirenka preparatus, kurie streso ar nerimo iškankintą organizmą paveikia kiek kitaip, nei jie tikėjosi. Tad egzamino dieną jie būna mieguisti, lėtesnės reakcijos arba atvirkščiai – ypatingo jautrumo, dirglumo“ – sako psichologė.
Yra dar viena kategorija jaunuolių, kurie, pasak A.Blandės dirba „sekliais“ ir nuolat seka informaciją, tikėdamiesi rasti būsimo egzamino klausimus, temas ar atsakymus. Tai taip pat sukelia nemažai sumaišties ir kartu didžiulę viltį (arba, neradus nieko, atvirkščiai – neviltį), kuri kartais egzamino dieną subliūkšta, o su tomis emocijomis susitvarkyti užtrunka laiko ir pareikalauja nemažai energijos.
Perka daugiau vitaminų
Vaistininkai pastebi, kad egzaminų laikotarpiu padaugėja perkančiųjų vitaminus ir papildus, gerinančius smegenų veiklą, stiprinančius atmintį ir nervinę sistemą, ypač populiarūs – B grupės vitaminai.
Daugiau kaip 35 metų patirtį turintis „BENU vaistinės“ vaistininkas Gintaras Verbus teigia, kad egzaminai jaunuolių organizmą užklumpa dar neatsigavusį po žiemos. Todėl kad ir kaip intensyviai besiruoštumėte egzaminams, būtina rasti laiko miegui, kartais – net mokslo sąskaita, minimaliam fiziniam aktyvumui, taip pat reikia rinktis maistą, turintį daug vitaminų ir mikroelementų.
„Nepaisant patarimų, norėdami kuo daugiau išmoti dauguma jaunuolių neranda laiko pasigaminti visaverčio maisto, todėl užkandžiauja nesveikais užkandžiais, kurie sunkina virškinimą ir taip trukdo sutelkti jėgas protiniam darbui, stokoja reikiamų maistinių medžiagų, vitaminų ir mikroelementų“, – sako G.Verbus.
Vaistininkas pastebi, kad besimokantiems moksleiviams ir studentams paprastai labiausiai reikia magnio ir B grupės vitaminų. Be to, daug skaitantiems ar kompiuteriu dirbantiems jaunuoliams reikia gauti pakankamai vitamino A, karotino, liuteino.
G.Verbus sako, kad smegenų veiklą gerina ginkmedžio preparatai, aminorūgštys, o atmintį – omega-3 rūgštys, kurių galima gauti su žuvimi, lapinėmis daržovėmis ar moliūgų sėklomis. Labai svarbu aktyviai mokantis neperdozuoti kofeino ir gerti kuo daugiau skysčių – žolelių arbatos, vandens, sulčių.
Pasak vaistininko, svarbiausia abiturientams ar sesiją belaikantiems studentams neduoti spiritinių tinktūrų arba ne jiems skirtų receptinių raminamųjų vaistų, nes jaunuolis gali pernelyg atsipalaiduoti, jo mąstymas, psichologinė būsena sutrikti, o jis pats egzamino metu net ir užmigti.
Prisiminkite savo ritualus
Stresui per egzaminus mažinti psichologė pataria prisiminti nusiraminimo ritualus. Tai gali būti ypatingų minčių skrynelė, dienoraščio rašymas, muzika, kūno mankšta, pasibuvimas su draugais, aptariant baimes ir galimybes. Be to, stiklinė vandens, rytinis dušas suteikia žvalumo, švaros ir didesnės koncentracijos.
„Žinokite, kad einate pasigalynėti su pačiu savimi: egzaminas yra ne klausimai, o tai, kaip jūs gebate susitvarkyti su ypatinga situacija. Tokių situacijų gyvenime bus nemažai, tad parodykite savo gabumus čia.
Ir būtinai prisiminkite, kad jūs – žmogus ir turite ne tik galių, bet ir silpnybių, trūkumų, kurie jus riboja. Neteiskite savęs už tai. Tobulybės egzaminų nelaiko, jų tiesiog tarp mūsų nėra“, – apibendrina psichologė A.Blandė.
