„Pandemija tik dar stipriau parodė, jog žmogus planuoja, bet kas bus rytoj ar tolimesnėje ateityje – nė vienas nežinome. Tad ši situacija mus moko būti dabartyje, o dėl ateities padaryti tai, ką gali, ir susitaikyti su tuo, kad neapibrėžtumas egzistuoja.
Kitu atveju žmogus gali jausti nuolatinę įtampą, nerimą, stresą. Ypač šiuo pandemijos laikotarpiu, kai žmonės neteko darbų, dalies pajamų, buvo priversti sustabdyti savo veiklas, kurios nešdavo pelną ar pergalvoti savo išlaidas bei pajamas“, – sako psichologė Ugnė Juodytė.
Kaip ir bet koks kitas, finansinių atsakomybių keliamas stresas gali rimtai paveikti žmogaus emocinę ir net fizinę sveikatą, santykius su artimaisiais ir viso gyvenimo kokybę. Tad ką reikėtų daryti ir kaip kuo labiau sumažinti finansinių atsakomybių keliamą stresą bei nerimą?
Išmokite kalbėti apie savo problemas
Daugeliui žmonių, ypač šiuo laikotarpiu, sunku susitvarkyti su užgriuvusiomis problemomis dėl to, jog lietuviai nėra linkę daug atvirauti ir dalintis rūpesčiais. O ypač nepriimtina kalbėti apie finansines problemas. Todėl žmonės užsisklendžia ir bijo prašyti pagalbos ar patarimo, bijodami pasirodyti silpni ar neatsakingi.
„Finansai labai dažnai atsiduria toje kategorijoje temų, kurios laikomos tabu ir apie kurias kalbėti nėra mandagu. Taip pat dažnai dedamas lygybės ženklas tarp turimų finansų ir sėkmės, įtakos kitiems, pasitikėjimo žmogumi, tačiau žiūrint iš psichologinės pusės galima drąsiai teigti, jog toli gražu ne visada taip yra“, – sako psichologė.
Kalbėtis apie finansinius sunkumus, baimes ar nerimą – būtina. Kitaip žmogus gali susidurti su rimtomis emocinėmis ir net fizinėmis problemomis.
„Jei žmogus nekalba apie turimas finansines problemas, jį kamuoja nuolatinė gėda prasidėjus šnekai apie finansus. Tai skatina dar stipresnį atsiribojimą, o tai savo ruožtu dar labiau atitolina tikimybę, jog kažkas galėtų padėti.
Taip pat žmogus gali jaustis vienišu, lyg su tokia problema susiduria tik jis, nors realybėje didesnių ar mažesnių finansinių problemų turi visi. Žmogus gali patirti nuolatinį stresą, įtampą, nerimą, kurie gali lemti miego sutrikimus, daryti įtaką širdies, kraujagyslių, virškinamojo trakto, autoimuninių ligų išsivystymui“, – sako U.Juodytė.
Asmeninių finansų inventorizacija
Psichologės teigimu, dažnas žmogus yra linkęs bėgti nuo savo problemų. Todėl matydamas augančias sąskaitas ar nesumokėtas skolas, jis bando visa tai ignoruoti. Nekelia telefono banko darbuotojui, apsimeta, jog negavo sąskaitos, ir tikisi, kad kitą mėnesį viskas staiga susitvarkys. Tačiau „Credit24“ klientų patirties valdymo vadovė Donata Stoškuvienė teigia, jog ši strategija beveik niekada nepasiteisina.
„Vengimas niekada nėra geras sprendimas – finansiniai įsipareigojimai niekur nedings. Laikui bėgant jie tik išaugs, jei laiku jų nesusitvarkysite. Ypač dažnai žmonėms tenka skolintis ir iš finansinių institucijų dėl nemokėjimo planuoti savo pajamų ir išlaidų. Tam, kad finansiniai įsipareigojimai netaptų nepakeliama našta, visų pirma reikia išmokti planuoti savo finansus“.
D.Stoškuvienė išskiria kelis esminius dalykus, į ką reikėtų atkreipti dėmesį atliekant savo asmeninių finansų inventorizaciją:
- Susiskaičiuokite visas mėnesines pajamas: darbo užmokestis, priedai, valstybės parama, papildomo darbo užmokestis ir pan.
- Susiskaičiuokite VISAS savo išlaidas. Tai ne tik sąskaitos ar paskolos už būstą. Tai taip pat kava, kurią perkate pakeliui į darbą, benzinas, vaikų pratybos ar internetinės prenumeratos.
- Aiškiai susirašykite skolas, kurias reikia apmokėti. Tik matydami viską prieš save galėsite suvokti, kiek pinigų reikės. Tinkamai paskirstykite skolas: nuo svarbiausios iki mažiau svarbios ir iš eilės pradėkite jas grąžinti. Tai galite daryti ir dalimis.
- Atpažinkite veiksnius, kurie verčia be reikalo išleisti pinigus. Galbūt iš nuobodulio darbe pradedate ieškoti naujų drabužių internete? O gal, norėdami, kad vaikai vakarais nekvaršintų jums galvos, parduotuvėje perkate žaislus, kurių jiems nereikia? Kai atpažinsite šiuos dalykus, bus kur kas lengviau juos kontroliuoti.
- Išmokite neleisti pinigų niekams. Pavyzdžiui, maisto gaminimas namuose, o ne užsisakymas iš kavinių, gali sutaupyti tikrai nemažą sumą pinigų. Žinoma, visų malonumų atsisakyti nebūtina, tačiau vertėtų pagalvoti, be ko tikrai galėtumėte gyventi ir nesijaustumėte prastai?
- Planuokitės apsipirkimus. Tiek maisto, tiek namų apyvokos daiktų. Kuo daugiau planuosite, tuo kuo mažiau leisitės į impulsyvius pirkimus, kurie verčia leisti pinigus be reikalo.
Susikurkite mėnesinį biudžetą
Kai aiškiai išsigryninote, kur ir kiek išleidžiate, kiek skolų turite ir kiek uždirbate, pagal tai galite susidėlioti savo ateinančio mėnesio biudžetą. D.Stoškuvienė mėnesinį biudžetą pataria planuoti taip:
- Susiplanuokite savo mėnesinį maisto prekių pirkinių sąrašą. Ką gaminsite, ką jau turite šaldytuve ir spintelėse, ir ko dar reikia nusipirkti. Jei yra galimybė – pirkite internetu, taip kas kartą dėdami prekę į krepšelį matysite sumą, kuri susidaro. Taip pat į parduotuvę nereikės vestis vaikų, kurie dažnai reikalauja produktų, kurių tikrai nereikia.
- Pagalvokite, kokias svarbiausias skolas ar jų dalį galite apmokėti iškart ir tai padarykite.
- Susitarkite su banku, kad sąskaitos, kurias gaunate, būtų apmokamos automatiškai. Taip užtikrinsite, jog nieko nepraleisite. Tai gali būti sąskaitos už telefoną, paskola už būstą ar automobilį.
- Nuspręskite, kokią dalį pinigų galite atsidėti taupymui. Tai gali būti ir visai nedidelė dalis, tačiau po kelių mėnesių jau turėsite papildomų pinigų netikėtiems atvejams ar savo pramogoms. Geriausia, jei taupymui atidėti galėtumėte 20 proc. savo namų ūkio pajamų.
Skirkite laiko sau
Finansinių problemų sprendimas užima nemažai laiko ir susideda iš daugybės mažų žingsnelių, o atsižvelgiant į dabartinę ekonominę situaciją, nereiktų tikėtis, jog visos problemos dings per mėnesį. Tam reikia laiko ir pastangų. Tačiau tuo tarpu psichologė primena, jog reikėtų nepamiršti ir savęs.
U.Juodytė išskiria žingsnius, kaip šioje sudėtingoje situacijoje išmokti atsipalaiduoti:
- Visų pirma – žmogus turi pripažinti sau, kad turi finansinių problemų. Tik tai pripažinus bus įmanoma pradėti su tuo tvarkytis ir gyventi ramiau.
- Pasidalinkite savo problemomis su žmonėmis, kuriais pasitikite. Taip galite padėti ne tik sau, bet ir kitiems – galbūt sužinosite, kad ir jūs galite padėti savo žiniomis ir kartu pajausti, jog esate ne vienas, sprendžiantis įvairias finansines problemas ar jaučiantis nerimą dėl dabar vyraujančio neapibrėžtumo.
- Subalansuokite problemos dydį. Atsitinka taip, kad be konkrečios problemos žmogus nieko daugiau ir nebemato. Tad svarbu nukreipti mintis kita kryptimi. Pamatyti ir gerų dalykų, paklausti savęs, už ką šiandien galiu savimi pasidžiaugti?
- Būsenas ir emocijas padeda keisti bendravimas su pozityviais žmonėmis, daugiau laiko praleidžiant lauke, judant, subalansavus poilsio ritmą. Kiekvieną dieną skirkite bent 10 minučių tik sau. Pagalvokite, ko šią akimirką labiausiai norisi, ir pasistenkite sau tai duoti.
- Prisiminkite, kad viskas kinta, tad ir sudėtingos situacijos nesitęsia amžinai. Svarbu išgyventi jas su atjauta sau ir žengti bent mažus žingsnius situacijos sprendimo link.
