Artimieji formuoja menkavertiškumo jausmą
Anot J.Bortkevičienės, stresas ne visada žalingas. Jis gali netgi paskatinti produktyvumą. Jei žmogus šiek tiek stresuoja, ši emocija jam gali padėti spręsti problemas, įveikti sunkumus ar net greičiau įsisavinti informaciją.
„Prieš bet kokį egzaminą atsiranda šiek tiek nerimo, kuris mus mobilizuoja ir paskatina imtis veiksmų. Tačiau jei vaikas patiria nuolatinį stresą, jam gali pasireikšti perdegimo sindromas, dėl kurio jam bus sunku susikaupti ir įsisavinti informaciją“, – sako psichologė.
Toks žalingas nerimas gali ateiti iš aplinkos, ypač jeigu tėvai ir mokytojai nuolat kartoja, kas bus, jei vaikas neišlaikys egzamino.
„Abiturientas dažnai galvoja, kad egzaminas nulemia visą jo gyvenimą. Jis bijo nuvilti ne tiek save, kiek artimą žmogų, kuris jį gąsdina, kad jei niekur neįstos, tai nieko gyvenime ir nepasieks ir bus nevykėlis. Tačiau vaikams labai svarbus tėvų palaikymas. Dažnai patys paaugliai panikuoja mažiau, nei jų tėvai“, – teigia J.Bortkevičienė.
Organizmo reakcijos rodo sveikatos sutrikimus
Dėl kylančio streso gali atsirasti noras atidėlioti darbus paskutinei minutei. Tai sukelia dar daugiau problemų, kurios tik sustiprina atsiskaitymų metu patiriamą stresą. Visa tai gali baigtis nemiga, valgymo sutrikimais, prakaitavimu ar rankų drebėjimu.
„Panika gali pasireikšti naktį, kai vaikui ima trūkti oro ir jis ima dusti, arba dieną, kai jis skaito tekstą po du ar tris kartus, tačiau vis tiek nieko neatsimena“, – kalba psichologė.
Patyrus stresą, gali pasireikšti ir valgymo sutrikimai. Anot psichologės, vieni moksleiviai tokiu atveju gali galvoti vien tik apie maistą, o kiti atvirkščiai – išvis pamiršta pavalgyti. Dėl to smegenys nebegauna pakankamai maistinių medžiagų, tampa dar sunkiau susikaupti ir įsisavinti informaciją.
„Natūralu, kad prieš egzaminus norisi saldumynų, kurie suteikia trumpalaikį sotumo jausmą. Organizmas staigiai gauna daug gliukozės ir energijos, kuri taip pat greitai ir dingsta. Verčiau valgyti grūdinius produktus, kurie ilgiau išlaiko energiją ir neapsunkina skrandžio“, – pataria J.Bortkevičienė.
Jaučiant, kad organizmas išsekęs, psichologė pataria vartoti maisto papildus, kurių sudėtyje esantys komponentai dėl efektyvaus pasisavinimo technologijos (EPT) padeda organizmui įsisavinti veikliąsias medžiagas iki 6 kartų efektyviau. Besiruošiantiems egzaminams ypatingai svarbus vitaminas B12, nes jis padeda palaikyti normalią psichologinę būseną, todėl jį verta vartoti visiems, kurie daug mokosi.
TAIP PAT SKAITYKITE: 8 vitaminai bei maisto papildai, kurių vartojimu turėtumėte suabejoti
Planavimas padės susikaupti
Psichologė atkreipia dėmesį, kad egzaminas – tai tik žinių patikrinimas, o ne pasaulio pabaiga. Jaunuoliams ji pataria koncentruotis į tai, kaip pagilinti savo žinias. Tam labai padės veiksmų planas, kuriame būtų įvardinta, ką reikia padaryti kiekvieną dieną.
„Dažnai ir suaugusieji didelius darbus atideda pabaigai, nes didelis informacijos kiekis smukdo motyvaciją. Žmonės ima galvoti, kad problema išsispręs savaime, todėl bėga nuo situacijos. Jeigu mokymosi procesą pavyksta suskaidyti į mažus etapus, pamažu susiformuoja įprotis kasdien perskaityti tam tikrą kiekį informacijos. Taip lengviau planuoti laiką ir produktyviau mokytis“, – sako psichologė.
Kai moksleivis suvokia, kad nieko blogo neatsitiks net ir egzamino neišlaikymo atveju, dažniausiai jam viskas gerai pavyksta. Žinoma, jei įdeda pastangų.
Ji taip pat pabrėžia, kad tuo atveju, jei nepavyktų išlaikyti egzamino kaip norėtųsi, kiekvienam moksleiviui svarbu sudaryti ABC planą, kuris padės nusiraminti ir susikaupti mokslui.
„Planas A – neišlaikau egzamino šiais metais, samdau korepetitorių ir kitais metais jį perlaikau. Planas B – pasirenku, kur galiu stoti su mažesniu pažymiu. Planas C – susirasiu darbą, kaupsiu patirtį ir kitais metais vėl laikysiu egzaminą. Kai moksleivis suvokia, kad nieko blogo neatsitiks net ir egzamino neišlaikymo atveju, dažniausiai jam viskas gerai pavyksta. Žinoma, jei įdeda pastangų“, – plano pavyzdį pateikia J.Bortkevičienė.
