Nori pasidalinti su kitais
Kovo pradžioje Rita planavo dalyvauti Kaziuko mugėje, bet sutrukdė sveikata ir prasti orai. O netrukus po Kaziuko prasidėjo karantinas, taigi pagamintas sirupas taip ir liko neparduotas.
„Pasikalbėjau su Jungtinėje Karalystėje dirbančia dukra, ji papasakojo, kad ligoninės šiuo metu sulaukia daug labdaros – kas maistą veža, kas – dar ką nors. Ji ir pasiūlė – ar nenorėčiau tų savo stiklainiukų paaukoti labdarai. Tikrai paaukočiau, bet esu tik paprasta virėja ir nežinau, į ką kreiptis.
Pagalvojau, džiaugčiausi, jei mano spyglių ir kiaulpienų sirupas atkeliautų į šeimas, kurios augina vaikus su negalia. Juk tokiems tėvams daug daugiau rūpesčių, jų rutina sunkesnė. Jiems turėtų būti smagu gauti tokią dovanėlę, kuri pagaminta ir su meile, ir su noru, be to, tai sveikas gamtos produktas – tinka ir arbatai, ir košei pasiskaninti, ir pyragui.
Kiaulpienės – tikra vitaminų bomba. Pušų spygliai ne tik stiprina imunitetą, bet ir mažina nemigą, ramina nervų sistemą, padeda atgauti jėgas. Tiesiog noriu padaryti gera žmonėms. Aišku, neturiu fabriko ir tūkstančių vienetų, bet 50 žmonių galėčiau nudžiuginti. Juk jeigu pati gamta man dovanoja produktą, noriu juo pasidalinti su žmonėmis.
Kai aš gaminu, jaučiu didžiulį malonumą, tikiuosi, kad tokį patį malonumą patirs žmonės, kurie gaus šią dovaną. Gal ji nudžiugintų ir vienišus senelius globos namuose? Arba šiuo metu ligoninėje gulinčius žmones? Nebūtinai Vilniuje – galiu išsiųsti dovanėles ir į kitą miestą“, – tikino moteris.
Gamindama jaučiasi laiminga
Keletą metų kankorėžių ir spyglių uogienes bei sirupus moteris gamino savo šeimai, giminaičiams ir draugams. Galiausiai atėjo laikas, kai ji panoro pristatyti juos platesniam žmonių ratui, juolab kad tai šen, tai ten susidurdavo su panašiais produktais iš kitų šalių. Paragavusi jų būdavo tikra, kad galinti pagaminti skaniau, be to, tai bus lietuviška prekė. Taip atsirado Ritos įmonė RI&RO, kurios produkcijos saugumą patvirtina kasmet atliekami laboratoriniai tyrimai.
Kaip iš gausybės rago pasipylę užsakymai paskatino galvoti apie verslo plėtrą – šiemet moteris planuoja atidaryti nuolat veikiantį cechą. Taip pat ji svajoja apie edukacinę veiklą vaikams – norėtų, kad jie daugiau žinotų apie gamtos gėrybes, miško teikiamą naudą ir, aišku, jos mylimas pušeles.
„Iš tiesų tai nėra mano išradimas. Mūsų močiutės visa tai gamindavo, bet mes pamiršome. Aš tiesiog atgaivinau tradiciją. Japonai mūsų pušies spygliukus dedasi į dėžutę ir vežasi namo. Jie supranta, kokią naudą jie teikia, o mes nevertiname.
Juk pušis – labai galingas medis, vien pakvėpuoti pušyno oru sveika. Man pačiai labai gera dirbti su šiais produktas. Rinkdama miške pabūni, prisilieti prie pušelės. Verdi – vėl prisikvėpuoji. Padovanoji žmogui – vėl labai smagu“, – teigė Rita.
Nori įdarbinti daugiau neįgalių žmonių
Rita laiko save Lietuvos patriote, todėl produktus puošia tautinių raštų „kepurytėmis“, kurias mezga neįgali močiutė, taip pat įsmeigia Lietuvos vėliavėlę ar papuošia kita tautine atributika.
„Vieni garsina Lietuvą sporto pasiekimais, kiti – šokiais, o mes galime garsinti Lietuvą išskirtiniais produktais. Be to, noriu įrodyti, kad amžius nėra kliūtis kurti kažką nauja, jeigu turi viziją. Reikia turėti tik noro ir labai daug dirbti.
Man norisi parodyti, kad ir Lietuvoje galima sugalvoti, kaip užsidirbti, kad žmonės neišvažiuotų iš Lietuvos. Taip pat noriu įdarbinti kuo daugiau žmonių su negalia, kad jie jaustųsi reikalingi ir naudingi, nes, neslėpsiu, ir man labai gera jaustis reikalingai“, – atviravo moteris.
Labdarai dovanojamu pušų sirupu susidomėjusias organizacijas ar įstaigas kviečiame kreiptis į Ritos įmonės paskyrą feisbuke arba elektroniniu paštu rita1963@inbox.lt.