Studijos „Piešiu – medituoju“ dalyvės, įvairių profesijų moterys, į dailę atėjo jau sukūrusios savo karjeras ir norinčios atskleisti savo kūrybiškumą per dailę. Kūrybingoms asmenybėms, siekiančioms išreikšti save mene, svarbu vidinė motyvacija, pats procesas (praxis), aplinkos palaikymas.
Pradedanti tapytoja Inga Lukaševičiūtė pasakoja, kad anksčiau su daile nieko bendro neturėjo, teptuką ir akvarelinius dažus paskutinį kartą rankose laikė prieš trisdešimt metų. Gyvenimo pokyčių metu, pajutusi poreikį ir galimybę įprasminti save širdžiai mieloje veikloje, atrado I.Dambrauskienės dailės studiją. Čia tapydama I.Lukaševičiūtė pasineria į spalvų pasaulį, patiria džiaugsmą, lyg vaikas smėlio dėžėje.
„Kai tapau, pasaulis, atrodo, nutolsta, nebeegzistuoja, lieka tik teptukas, paletė ir aš. O rezultatai man pačiai visada būna netikėti“, – prisipažįsta moteris. Artimieji palaiko I.Lukaševičiūtės pomėgį ir kiekvieną naujausią paveikslą nori eksponuoti, nes jis „pats geriausias iš visų“.
Parodos dalyvė Eglė Šlapkauskienė sako, jog atėjo į šią studiją tarsi atsitiktinai, nors iš tikro viskas įvyko taip, kaip turėjo būti. Čia ji atsipalaiduoja, patiria šviesių emocijų ir gali saugiai leistis į naujas patirtis, vadovaujama patyrusios dailės pedagogės.
Margarita Kregždaitė džiaugiasi pačiu kūrybos procesu: „Smagu kurti, kai nežinai galutinio rezultato, nes dar gerai nepažįsti savo sielos gelmių. Kartais būni maloniai nustebinta rezultatu. Ir visada jauti švelnią studijos vadovės ranką, padrąsinantį žodį, kad reikia mylėti tai, kas gimė.“
Studijos įkūrėjai ir dailės pedagogei Ingai Dambrauskienei būdingas holistinis požiūris į kūrybą, teigiantis, kad kūrybiškumas nėra vien „išrinktųjų“ savybė, kiekvienas žmogus iš prigimties yra kūrybiškas.
Studijoje šalia akademinio, nuoseklaus dailės pagrindų mokymo yra praktikuojami ir dailės terapijos, kūrybiškumą atskleidžiantys asmenybės pažinimo ir ugdymo metodai, meditacinės praktikos. Jau pats studijos pavadinimas „Piešiu – medituoju“ nurodo įvairiapusę studijos veiklą. Tuo ši studija yra unikali suaugusiųjų dailės mokyklų kontekste Vilniuje.
Į meną I.Dambrauskienė pasuko jau po studijų Edukologijos universitete ir chemijos – taikomųjų darbų mokytojo darbo Vilniaus bendrojo lavinimo mokyklose. 1991 m. I.Dambrauskienė įstojo į Vilniaus dailės akademiją ir 1996 m. baigė, įgydama dailininko-pedagogo specialybę su tapybos specializacija. 2009 m. menininkė surengė asmeninę tapybos parodą Vilniuje.
Būdama atvira naujoms patirtims ir siekdama nuolatos plėsti savo kompetencijas, I.Dambrauskienė studijavo dailės terapijos metodus pas garsią kelių Europos universitetų vizituojančią profesorę prof. Liudmilą Lebedevą. Baigė Eneagramos studijas – tai asmenybės tipologijos, transformacijos ir psichoanalizės sintezės metodas, vystantis stipriąsias asmenybės puses.
I.Dambrauskienę kaip dailininkę formavo daugelis sutiktų mokytojų. Su didele pagarba Inga prisimena savo pirmąjį dailės mokytoją Rimą Zigmą Bičiūną ir jo pamokas suaugusiųjų dailės studijoje „Paletė“. Ši studija gyvavo kelis dešimtmečius, R.Z.Bičiūnas išugdė didelį būrį dailės mėgėjų, kurių dalis tapo ir dailės profesionalais.
Vadovaudama dailės studijai, I.Dambrauskienė sukūrė programas, jungdama intuityviosios ir akademinės tapybos metodikas. Pagrindinis siekis – padėti atskleisti individualų kūrybiškumą, išmokti piešti, išlaisvinti kūrybines galias. Studijoje supažindinama su dailės pagrindais: kompozicijos, spalvotyros dėsniais, tapybos, piešimo technikomis, stiliais, taip pat mokoma dizaino, grafikos darbų – sukurti proginį atviruką, knygos viršelį, logotipą, exlibrį, naudojant įvairias grafikos technikas, kaligrafiją, šriftą.
Spalvotas studijos „Piešiu – medituoju“ dalyvių pasaulis kupinas kūrybinio įkvėpimo ir filosofinių apmąstymų. Taip pat drąsos mokytis visa tai išreikšti plastine kalba ir galbūt nusipiešti sau gyvenimą, kokio nori. Kaip paveikslą.
