Apie tai, kad cheminis erkių naikinimas – trumparegiškas sprendimas, turintis ilgalaikių pasekmių aplinkai, kurioje gyvename, savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė, gydytoja epidemiologė Rolanda Lingienė.
Pasak jos, šiuo metu tokia paslauga yra nelegali, nepaisant to, kad ją atlikti ir siūlytų licenciją profilaktiniam aplinkos nukenksminimui turinti įmonė.“
„Priežastis paprasta – tiesiog šiuo metu Lietuvoje dar nėra įteisintas nė vienas biocidinis produktas, skirtas erkėms naikinti augalijos plotuose (pievelėse, vejose, žaliose zonose ir pan.).
Tie, kas tiekia į rinką nepatvirtintus erkių kontrolei skirtus produktus ar naudoja įteisintus, bet ne pagal jų autorizacijos liudijimuose nurodytą paskirtį, kelia realų pavojų visiems, ant ko šios agresyvios cheminės medžiagos papuls. Juolab, kad atvirame ore praktiškai neįmanoma kontroliuoti iki kur jas vėjas nuneš, iki kokio gylio jos įsigers į žemę palijus ir ar į ką tik apruoštą insekticidais teritoriją neužklys mūsų augintiniai“, – sako R.Lingienė.
Ji pažymi, kad toks erkių naikinimo būdas pirmiausia žalingas patiems žmonėms. „Taip, įprastinės cheminės nariuotakojų naikinimo priemonės yra naudojamos buityje, pavyzdžiui tarakonams naikinti. Bet tokiais atvejais jos naudojamos labai mažais kiekiais, mažuose ploteliuose ir laikantis daugybės etiketėje esančių nurodytų, skirtų apsisaugoti nuo šių priemonių žalingo poveikio žmonių sveikatai.
Antra, erkėms naikinti skirti produktai taip pat ar net sėkmingiau naikina ir kitus nariuotakojus (vorus, vabzdžius ir kt.). Beje, įdomus faktas, kad erkės yra mažiausiai jautrios tokių produktų poveikiui, todėl veiksmingo erkių sunaikinimo pasekmės yra žymiai blogesnės nei pernykštės žolės deginimas, nes sunaikinama visa gyvybė ne tik ant žolės ir žemės paviršiuje, bet po lietaus ar laistymo – ir giliau žemėje“, – kalba pašnekovė.
Jos teigimu, toks beatodairiškas vabzdžių naikinimas kenkia ne tik augalijai, bet ir mažina maistui ir pašarams auginamų augalų derlių, nes mažėjant vabzdžių populiacijai, augalai nėra apdulkinami. Be to, toks erkių kontrolės būdas labai kenkia augintiniams, visų pirma, katėms ir šunims.
„Beje, naminiai gyvūnai, o ypač katės, yra daug jautresni už žmones šių cheminių produktų poveikiui. Ir su jais nelengva susitarti, kad, šiukštu, kurį laiką nekeltų savo letenų ant nupurkštos vejos“, – sako R.Lingienė.
Apie žalingą poveikį gamtai – nė žodžio
Erkių naikinimą siūlančios įmonės tokią paslaugą apibūdina kaip itin veiksmingą ir patogią. Pabrėžiama, jog „chemija“, kuri naudojama, suyra per parą.
„Reikėtų nelietingą dieną nupjauti žolę ir užtikrinti, kad bent parą po teritoriją nevaikščiotų žmonės ar naminiai gyvūnai. Cheminiai preparatai, naudojami erkėms naikinti, suyra per keletą dienų ir nepalieka jokio poveikio čia augantiems vaisiams bei daržovėms. Jau po pirmojo naikinimo erkių sumažėja 95-98 proc. Erkės nėra judrios ir pačios į jūsų sklypą nepatenka. Jei sodyba yra netoli miško, aplink yra apleistų sklypų, erkes gali pernešti migruojantys gyvūnai, todėl gali būti, kad po kurio laiko norėsite dezinsekciją pakartoti“, – rašoma vienoje erkių naikinimo paslaugą teikiančios įmonės interneto svetainėje.
Vienos iš erkių naikinimo paslaugą privačiose valdose teikiančios įmonės atstovas Domas 15min patvirtino, kad klientų netrūksta.
„Sezonas dar nesibaigė, bet suaktyvėjimas buvo nemažas. Tai – vidutinio amžiaus žmonės, jau turintys nuosavus namus, sodybas, sklypus – dažniausiai šitas segmentas ir užsisakinėja paslaugą. Kaina prasideda nuo 100 eurų. Galutinė kaina priklauso nuo purškiamo ploto dydžio: ar purškiama terasa, takeliai ir pan. Gali 200-300 eurų kainuoti“, – kalba pašnekovas.
Jis pabrėžė preparato veiksmingumą – erkės esą žūsta iškart, jei turi kontaktą su preparatu. „Bet, kaip ir minėjau, negali purkšti ištisų plotų. Todėl labai svarbi pačių žmonių priežiūra po to: kas tvarkingai prisižiūri vejas, neužsileidžia aukštos žolės, nes ten mėgsta slėptis erkės, prižiūri augaliją – tvarkosi, karposi, susitvarko savo aplinką ir už tvoros, problemų dėl erkių nebeturi. Tokiems užtenka vieno karto. Kadangi erkes perneša laukiniai gyvūnai, daug priklauso nuo aplinkos – jei tai yra neaptverta sodyba, paukščiai, žvėrys gali atnešti“, – sako jis.
Į klausimą apie galimą žalą gamtai įmonės atstovas atsakė, jog paslaugą atliekant pagal reikalavimus, t.y. purškiant ne didelius plotus, bet konkrečius takus, terasą, kitaip tariant – ne augaliją, bet dangą, jokios žalos aplinkoje esantiems gyviams nepadaroma:
„Saugiai elgiantis ir pagal instrukciją tos medžiagos yra saugios. Jos yra autorizuotos Lietuvoje, skirtos voragyviams naikinti. Rekomendacijos tokios, kad purškimo dieną nevaikščioti tuo takeliu ar toje terasoje. Pats preparatas sukurtas, kad per tam tikrą laiką jis suyra. Dirvožemis net nėra purškiamas. Tai kaip kokią terasą alyvuoti – tu ją apdirbinėji, o ne po ja esantį gruntą [...] Purškiamos dangos, statiniai ir pan.“
Dar vienos įmonės, teikiančios šią paslaugą, atstovai, išgirdę temą, kalbėti atsisakė, pridūrę, kad „reklamos jiems nereikia, nes klientų ir taip netrūksta.“
Galima naudoti tik tam tikrus chemikalus
Aplinkos apsaugos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės patarėja Kristina Klovaitė sako, kad erkėms ar kitiems organizmams (kenksmingiems) naikinti turi būti naudojami autorizuoti biocidai.
„Naudojant neautorizuotus biocidus arba skirtus ne konkrečiai tik erkėms, žūtų kiti vabzdžiai, gali būti blogų pasekmių naminiams gyvūnams, galimai – ir žmonėms. [Daug kas] priklauso nuo to, ką įmonės naudoja, ir kokį poveikį tas biocidas turi kitoms rūšims“, – portalui 15min sakė ministerijos atstovė.
Tiesa, ji neatsakė į klausimą, kaip vykdoma įmonių, teikiančių erkių naikinimo paslaugą, kontrolė ir kas gresia, jei nustatoma, kad naudojami ne autorizuoti biocidai, bet kitos cheminės medžiagos.
Tuo metu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad vienintelis veiksmingas kovos su erkėmis būdas – ekologinis. Jo esmė – sudaryti nepalankias sąlygas erkių gyvenimui ir vystymuisi. Kalbant paprastai, tai – parkų, miškų valymas ir priežiūra: sanitarinis miško kirtimas, beverčių krūmų naikinimas, žolės pjovimas nuo ankstyvo pavasario, augalinių šiukšlių išvežimas. Šis metodas ypatingai taikytinas miestų parkams, poilsio, stovyklų, kempingų, motelių ir kitoms žmonių poilsio teritorijoms. Lygiai taip pat rekomenduojama elgtis ir privačių sklypų savininkams.
Taip pat patariama mažinti ir graužikų (žiurkių, laukinių pelių ir pan.) populiaciją, nes jie – erkių pernešėjai.
Kaip apsisaugoti nuo erkių?
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė, gydytoja epidemiologė R.Lingienė atvira – kol kas nėra vieno visiškai veiksmingo apsisaugojimo nuo erkių būdo.
„Mokslas šioje srityje daug dirba ir tikiu, kad ateityje atras būdų. Tačiau kol kas reikia laikytis keleto paprastų, bet efektyvių patarimų. Visų pirma, tiems, kas to dar nepadarė, labai rekomenduoju pasiskiepyti vakcina, apsaugančia nuo per erkes perduodamo erkinio encefalito. Gera žinia ta, kad nuo šio rudens visi 50–55 metų gyventojai turės galimybę pasiskiepyti nemokamai.
Antra, einant į mišką, pievas nepamirškite pasipurkšti erkes atbaidančia, bet sveikatai įprastai nekenkiančia priemone – repelentu. Tik svarbu, kad ją naudotume taip dažnai, kaip nurodyta jos etiketėje. Vaikams patariu naudoti tik jiems skirtas priemones.
Būnant gamtoje, ypač miškingoje vietoje, gerai yra dėvėti šviesius ilgomis rankovėmis drabužius, o kelnes – ilgomis klešnėmis, ant jų užmovus ilgesnes kojines. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti gerai priglundančią kepurę, gobtuvą.
Grįžus į namus, visuomet reikia apsižiūrėti visą savo kūną, nepamirštant ir galvos. Dar geriau, jei yra kas tai jums padarytų. Tik primenu, kad erkių įsisiurbimai nėra skausmingi, nes jų seilėse yra anestezuojančių medžiagų.
Taip pat labai svarbu reguliariai pjauti žolę, naikinti nevertingus krūmus, kitus – genėti“, – pagrindines taisykles primena pašnekovė.
