Su savo esama sužadėtine (vestuvės jau planuojamos) visai atsitiktinai susipažinau prieš daugiau nei septynerius metus. Būdama studentė ji klajojo po pasaulį, tuo tarpu aš tęsiau mokslus Vilniuje. Na, mūsų pažintis iš tiesų verta atskiros istorijos, todėl dabar ne apie ją.
Bėgant šeštiems nuostabios draugystės metams, tvirtai nusprendžiau, jog ji yra tas žmogus, su kuriuo noriu kurti šeimą ir praleisti likusį savo gyvenimą. Po truputį pradėjau planuoti žiedo įteikimo scenarijų.
Buvau girdėjęs artimų žmonių istorijų apie pasipiršimą šeštadienio rytą lovoje valgant barščių sriubą, todėl nusprendžiau sugalvoti kažką originalesnio...ir pakeisti barščių sriubą į žirnių. Žinoma, aš tik juokauju.
Mano sužadėtinė, kaip asmenybė, irgi ne iš kelmo spirta. Ji labai konservatyvi, konkreti, nelabai romantikė, tiksliau, ne emocijų ir jausmų žmogus, todėl žinojau, kad ją nustebinti bus tikrai sunku. Bet stengtis vertėjo.
Praėjusių metų gegužę suplanavom atostogas Kroatijoje. Vykom dviese automobiliu. Pasitaikė puiki proga įgyvendinti savo planus. Buvau nusprendęs, jog ta akimirka bus ten, kur šilta, ant jūros kranto. Visa kita turėjo įvykti ekspromtu.
Šiek tiek pakeliavus, įsikūrus Baska Voda kaimelyje pietų Kroatijoje ir prasidėjus poilsio metui prie Adrijos jūros nusprendžiau – metas. Tą vakarą planavome eiti į miestą, pasėdėti kavinėj, paragauti vietinių picų. Viskas turėjo būti „easy“: išeinam, aš pasiūlau, ji priima, grįžtam. Va tada ir prasidėjo...
Šiaip nesu iš tų, kurie dažnai jaudinasi, bet tą lemiamą vakarą buvau kaip ne savas. Išsiruošėme eiti. Iškilo pirmoji problema. Žiedas dėžutėj. Dėžutė nėra labai maža. Temperatūra vakare siekia 25 laipsnius šilumos. Rūbai daugmaž tradiciniai: ilgi šortai (vadinamieji „bridžai“) ir palaidinė.
Na ir kurgi man tą dėžutę kišti? Rankoje gi nesineši. Rankinių irgi nenešioju. Įsidėjau į kišenę. O jau išlenda, matosi akivaizdžiai. Deja, kitų variantų nesugalvojau, todėl teko kurį laiką vaikščioti tam tikra puse pasisukus į draugę ir labai dažnai tą kišenę pridengiant ranka. Merginai kas kartą atsisukus į mane, tekdavo nukreipti jos dėmesį ir žvilgsnį kitur. Kaip sužinojau vėliau, viskas pavyko. Draugė dėžutės nepamatė. Taškas man.
Pasėdėjus kavinėj ir pavakarieniavus, turėjome traukti namo. Tai buvo tas laikas, kada turėjau veikti. Atsirado antroji problema. Negi piršies dabar kavinėje ar gatvėje? Mums pakilus nuo stalo ištariau: „Gal einam kur pasivaikščioti, gražus vakaras ir t. t.“. Tai buvo visiškai nepanašu į mane. Nesu ir aš romantikas. Va tada mano draugė ir pradėjo įtarinėti. Jis? Pasivaikščiot? Kažkas čia ne taip.
Tame miestelyje visai šalia kavinės buvo labai graži krantinė, romantiškai apšviesta, pilna įmantrių jachtų. Vienoje prieplaukos pusėje tolumoje matėsi didelės kalvos, kitoje, ramiai banguojanti jūra. Vaizdas išties įspūdingas. Ten ir nusprendėm pasukti. Lauke buvo šilta, jokio vėjelio, bet, kaip dabar pamenu, man nebuvo jokio jaukumo jausmo. Jaudinausi.
Galiausiai priėjus krantinės galą, sustojome. Apsidairiau, ar aplink nėra daug žmonių. Šiaip esu gana kuklus, todėl nelabai norėjau, kad kas iš pašalinių stebėtų ceremoniją. Buvo tamsu, apsidairius aplink arti nieko gyvo, išskyrus žuvėdras, nemačiau. Priklaupiau, galų gale iš kišenės ištraukiau ilgai trintą ryškiai juodą dėžutę ir ją pradariau.
Kiek pamenu, jokių žodžių nerepetavau. Ir gerai. Tai, ką tą vakarą sakiau savo draugei, buvo natūralu, šilta ir iš širdies. Šis etapas buvo gana lengvas. Kai myli, stengtis nereikia.
Didelių emocijų nebuvo. Ji matyt to jau ilgai laukė ir slapta tikėjosi, tačiau matėsi, jog buvo laiminga. Jai ištarus „Taip“, atsistojus ir pasibučiavus, pamačiau, kad mus pasistatęs dviratį nuo suoliuko stebi ir šypsosi vietinis žvejys. Pasirodo, vis dėlto buvome ne vieni. Buvo linksma.
Labiausiai norėjau, kad tą vienintelę akimirką būtų intymu, jauku ir šilta. Taip ir buvo. Iki šiol su šypsena prisimename pačias geriausias atostogas, iki kurių buvome draugai, o po jų – sužadėtiniai. O ir papasakoti kam nors ne gėda, visgi ne prie sriubos...
Šis tekstas dalyvauja portalo Ji24.lt rengiamame konkurse „Kaip aš susižadėjau“ (konkurso sąlygas rasite čia).
Jame dalyvauti galite ir Jūs! Rašykite ir siųskite romantiškas, šiltas bei jaudinančias istorijas konkursui adresu konkursai@ji24.lt.
- Dviejų piršlybų istorijų, kurias atrinks redakcijos sudaryta komisija, autoriams atiteks po dvigubą kuponą masažo paslaugoms ajurvedos centre „SPA Shanti“ (vieno kupono vertė – 29 eurai (100 Lt)). Taigi, jei jūsų istorija laimės, gausite 2 kuponus.
- O skaitytojų balsų daugiausia surinkusios istorijos autorius galės džiaugtis grožio terapijos ir chirurgijos klinikos „Sugihara“ dovanų čekiu visoms paslaugoms (čekio vertė – 87 eurai (300 Lt)).
Jūsų istorijų laukiame iki š. m. vasario 12 d. (ketvirtadienio).
Visas iki šiol atsiųstas istorijas paskaityti galite paspaudę čia.
