Renginių organizatoriaus ir vedėjo vaidmenyje A.Švilpauskas sukasi jau nuo šešiolikos. Iš Kėdainių kilęs vyras, dar paauglystėje susipažinęs su šiuo amatu, jo nepametė net prabėgus dešimtmečiui.
Vyras teigia, kad šiuo metu jam tenka dirbti įvairių renginių vedėju: nuo vestuvių ir jubiliejų iki pat didžiausių įmonių kalėdinių vakarėlių tačiau viename amplua jo neišvysime – renginiuose vaikams.
Aš tvirtai tikiu, kad ir dabar galima ant Baltijos jūros kranto surengti vakarėlį, kuriame bus karšta (Havajų tema), bet tai kainuos labai daug pinigų.
„Kalėdų senio vaidmens atsikandau, toks darbas reikalauja itin daug daug energijos. Su suaugusiaisiais daug paprasčiau. Štai vaikui negali pameluoti, turi apgalvoti kiekvieną žodį, nes jei kažką ne taip pasakysi – vaikas gali pradėti netikėti netgi Kalėdų seneliu. Tai didelė atsakomybė“, – kalba A.Švilpauskas.
Renginių vedėjo nestebina tai, jog žmonės į jį dažniausiai kreipiasi dėl rekomendacijų. Pasak jo, idėjų įvairovė labai priklauso netgi nuo tokių faktorių, kaip įmonės veikla, darbuotojų skaičius bei aplinka, kurioje jiems dažnai tenka būti.
„Tu esi jau patikrinęs, kas yra tinkama būtent tuo laikotarpiu, pavyzdžiui, koks atlikėjas būtų prieinamas už tą kainą. Didžiausia problema – kai tu atvažiuoji, ir keletas žmonių iš kolektyvų pareiškia, jog jie nori vienos ar kitos idėjos išpildymo, o ta nuomonė kardinaliai skiriasi“, – patirtimi dalinasi renginių organizatorius Arnas.
A.Švilpauskas tvirtina, kad sunkiausiai yra įtikinti, kad jų pasiūlyta idėja nėra teisinga, kartais ją įgyvendinti už siūlomą sumą yra net neįmanoma.
Katažina Zvonkuvienė Lietuvoje yra viena, Jazzu ir Marijonas Mikutavičius – taip pat. Jų per visą Lietuvą savo šventėse nori turėti daugelis, tai jie ir gali sau leisti užsikelti kainą.
„Kartais nuostabą kelia, jog tenka verslininkui įrodinėti, kad tai, ko jis nori, tikrai nekainuoja mažai. Aš tvirtai tikiu, kad ir dabar galima ant Baltijos jūros kranto surengti vakarėlį, kuriame bus karšta (Havajų tema), bet tai kainuos labai daug pinigų“, – kalba įvairių įmonių vakarėlių vedėju dirbęs Arnas.
Renginių vedėjas pasakoja, jog yra sulaukęs pasiūlymų iš vienos finansų įmonės, kad jis suorganizuoti vakarėlį, kuriame už mažą honorarą dainuotų Justė Arlauskaitė-Jazzu.
„Problema ta, jog žmonės pasiūlo šimtą eurų, kad Jazzu atliktų tik vieną dainą. Labai sunku žmonėms paaiškinti, jog atlikėjai tokiomis aplinkybėmis tikrai nevažiuoja į renginius. Sunkiai supranta, kad atlikėjams tenka mokėti solidų honorarą už dalyvavimą šventėje“, – teigia Arnas.
Vyras neslepia, jog jam vis dar sunku suprasti, kodėl artėjant didžiausioms metų šventėms, renginių vedėjai prašo vis didesnio honoraro. Anot jo, jam atrodo, kad tokiais atvejais vedėjai labiau stengiasi, nei ankstesniuose renginiuose.
„Aš suderu tą pačią sumą, kurią gaunu dirbdamas bet kurį vasaros savaitgalį. Aišku, jei tai būtų vienintelis tavo pragyvenimo šaltinis, tai tuomet būtų galima pateisinti tą „užsibranginimą“.
Dėl atlikėjų yra kitaip: Katažina Lietuvoje yra tokia viena, Jazzu ir Marijonas Mikutavičius – taip pat. Jų per visą Lietuvą savo šventėse nori turėti daugelis, tai jie ir gali sau leisti užsikelti kainą“, – pasakoja renginių režisierius, kuriam dažnai tenka dirbti su garsiais Lietuvos atlikėjais.
Dažnai sulaukiu klausimų apie atlikėjus, ar jie geba užvesti publiką, ar programa įdomi, kaip bendrauja su susirinkusiaisiais, o ne tik, ar man teko su jais dirbti.
Renginių organizatorius vis pastebi, kad jam retai tenka vesti teminius vakarėlius. Kaip jis teigia, tokia praktika, galimai, tampa jau nemadinga.
„Jei kartu su užsakovais pasirenkame lietuviškumo temą, tai stengiamės išlaikyti tik akcentą. Nebūtina rengtis trispalve apranga. Visa idėja atsispindi programoje, o ne susirinkusių aprangoje“, – teigia A.Švilpauskas.
Renginių organizatorius teigia, kad anksčiau žmonės norėjo pompastikos, didesnio iškilmingumo, dabar didesnė pridėtinė vertė – kūrybiškai perteiktas paprastumas ir nuoširdumas.
„Mes pradėjom vertinti nuoširdumą. Dažnai sulaukiu klausimų apie atlikėjus, ar jie geba užvesti publiką, ar programa įdomi, kaip bendrauja su susirinkusiaisiais, o ne tik, ar man teko su jais dirbti.
Žmonės renkasi prabangesnius gėrimus, jau iš mados išeina mišrainėmis nukrauti stalai, pastebiu, jog pirmenybė yra skiriama net klasikinės muzikos atlikėjams“, – pokyčius renginių organizavimo srityje apžvelgia A.Švilpauskas.
Arnas pasakoja, jog atlikėjų pasirinkimas kalėdiniu laikotarpiu ypač skiriasi, palyginti su kitomis šventėmis. Žmonės pasiskirsto į dvi stovyklas: tie, kurie nori garsių, ir tie, kurie nori linksmų atlikėjų, galinčių juos linksminti.
Žmonės tapo sąmoningesni, jaučia saiką. Ir sulaukiu tokių pareiškimų, kad žmonės ne prisigerti nori, o kad būtų užimti viso vakaro metu.
„Jei tai yra labai žinomas žmogus, tai jo pigiai savo renginiui negausi. Patys brangiausi yra tie, kurie Lietuvoje daro kokybiškiausią produktą, kaip Marijonas Mikutavičius, Jazzu, Saulius Prūsaitis. Bet čia jau individualus vertinimas, kas yra brangu. Jei turėčiau, tai už kurio nors atlikėjo pasirodymą tūkstančius mokėčiau“, – teigia A.Švilpauskas.
Renginių organizatorius tvirtina, kad neretai sulaukia pasiūlymų į šventę pakviesti ir užsienio atlikėjus. Tiesa, tokius norus dažniau pareiškia didelių įmonių kolektyvai.
„Tokių įmonių Lietuvoje nėra daug, bet dažniausiai jie prašo praėjusių metų „Eurovizijos“ atlikėjų arba kaimyninių šalių, tarkim, Latvijos muzikantų (Lauris Reiniks, „Brainstorm“). Bet viskas priklauso nuo to, kokia publika; kokia ji, tokie ir užmojai“, – kalba A.Švilpauskas.
Vyras pasakoja, kad labiausiai jį maloniai stebina visuomenės sąmoningumas vakarėlių metu, vartojant alkoholinius gėrimus.
„Girtų žmonių praktiškai jau nematau. Anksčiau net dvylikos nesulaukdavo – matydavau pernelyg daug išgėrusių svečių. O dabar žmonės tapo sąmoningesni, jaučia saiką. Ir sulaukiu tokių pareiškimų, kad žmonės ne prisigerti nori, o kad būtų užimti viso vakaro metu. Man jau atrodo, kad po kelerių metų ant stalo bus kaip tik daugiau nealkoholinių gėrimų“, – pokyčius akcentuoja renginių vedėjas.
