Trąšos skirstomos į dvi pagrindines grupes: mineralines ir organines. Mineralinės trąšos yra koncentruotos, tai pagrindinės medžiagos, reikalingos augalams: azotas, fosforas, kalis ir mikroelementai. Organinės trąšos – tai humusas, mėšlas ir kompostas. Ir vienos, ir kitos trąšos gaminamos granulėmis arba kaip skystis. Kokias trąšas rinktis ir kaip jas naudoti, pataria „Agrochemos“ agronomas–konsultantas Andrej Lenart.
Vien tik organinių medžiagų reikės gerokai daugiau
Kokias trąšas pasirinkti – mineralines ar organines, kiekvienas ūkis ar daržininkas pasirenka pagal auginamų kultūrų poreikius ir numatomus tikslus. „Jei profesionalūs ūkiai naudoja tik organines trąšas, jų kiekiai turi būti išbarstomi daug didesni, kad gautų tą patį derlių kaip tręšiant su mineralinėmis. Jei ūkininkas nori gauti didesnį derlingumą su mažesniais kaštais, naudoja mineralines trąšas, kurių reikia daug mažiau“, – sako A.Lenart.
Agronomas palyginimui pateikia pavyzdį: norint gauti tą patį derlių, 1 ha išbarstoma 300–400 kg mineralinių trąšų, o organinių trąšų (anksčiau kolūkiai naudodavo mėšlą), tam pačiam plotui reikia 20–40 tonų.
Pasak A.Lenart, jei augalui reikalingas tam tikras kiekis azoto, naudodami koncentruotas mineralines trąšas galime tiksliau apskaičiuoti jo kiekį. Beriant organines trąšas, azoto augalas gaus mažiau, todėl reikia gerokai didinti trąšų kiekį.
Geriausia derinti organines ir mineralines trąšas
A.Lenart sako, kad geriausia derinti abi trąšų rūšis – nevengti nei organinių, nei mineralinių: „Organinės trąšos gerai veikia dirvožemį, padidina humuso kiekį, atgaivina mikroflorą. Tokio poveikio neturi mineralinės, priešingai, druskų junginiai sumažina dirvožemio gyvybingumą. Kita vertus, naudodami vien organines, praturtinsime dirvožemį, tačiau nepatenkinsime augalų visų poreikių arba organinių trąšų reikia padidinti dešimtimis kartų, priklausomai nuo to, kokias naudojame. Galvijų, paukščių mėšlo ar komposto sudėtis labai skirtinga, maisto medžiagų kiekiai nevienodi, todėl reikia apskaičiuoti“, – teigia agronomas.
Žinoma, sodininkai mėgėjai tokių skaičiavimų neatliks, todėl reikia daryti paprasčiau – organinėmis medžiagomis atgaivinti dirvožemį, o augalus pamaitinti minimaliu kiekiu mineralinių trąšų, mažesne norma nei rekomenduojama. Kuo gyvybingesnis dirvožemis, tuo geriau įsisavinamos mineralinės medžiagos, geriau auga augalai. „Naudojant kompleksiškai ir vienas, ir kitas, pasieksite geresnių rezultatų“, – pataria A.Lenart ir pabrėžia, kad „Agrochema“ turi ir organinių trąšų liniją.
Kiekviena trąšų rūšis atlieka savo funkciją
„Agrochema“ gamina birias ir skystas mineralines trąšas įvairiems augalams: nuo specializuotų trąšų daržovėms, pavyzdžiui „Agurkams“, „Pomidorams“, „Bulvėms“, trąšų uogoms – „Braškėms“, „Šilauogėms“, iki birių bei skystų trąšų dekoratyviniams augalams, vejai, gėlynams. Tiek birios, tiek skystos lietuviškos trąšos pasižymi lengvai augalų įsisavinamu optimaliu maisto medžiagų kiekiu, jas paprasta ir patogu naudoti, o jų veiksmingumas užtikrina augalų atsparumą ir derliaus kokybę.
Pasak agronomo, skirtumas tarp birių ir skystų trąšų yra toks, kad birios trąšos lėčiau tirpsta, dažniausiai naudojamos pagrindiniam arba ir papildomam tręšimui. Iš lėto tirpdamos granulės pamažu atiduoda augalui maisto medžiagas – jei pakanka drėgmės, ištirpsta per 1–2 savaites. Yra tik vienas trūkumas – jei sausa, granulės netirpsta.
Tuo tarpu skystas trąšas augalai įsisavina labai greitai, jos skirtos papildomam tręšimui. Šias trąšas geriausia naudoti, kai augalams reikia skubios pagalbos, greitai atstatyti maisto medžiagų balansą. „Vienos taisyklės nėra, kokias geriau naudoti, viskas priklauso nuo to, kokio rezultato siekiate“, – paaiškina A.Lenart.
Kompleksines naudoti patogiau nei vienanares
Mineralinės trąšos dar skirstomos pagal sudėtį – į kompleksines arba vienanares. „Agrochemoje“ gaminamas karbamidas (azotinės), kiti gamintojai ruošia kalio, fosforo trąšas.
„Augalams reikia įvairių maisto medžiagų – ne tik azoto, bet ir kalio bei fosforo. Jei naudojate vienanares, pavyzdžiui, azotines, reikia pabarstyti ir kitų rūšių“, – pabrėžia A.Lenart.
Sodininkams patogiau naudoti kompleksines (NPK – sutrumpintas ženklinimas ant pakuotės, nurodantis pagrindines medžiagas – azotas, fosforas, kalis, – red. past.) trąšas, kurios aprūpina augalus visomis reikalingomis medžiagomis.
„Augant daržovėms, maisto medžiagų poreikis yra skirtingas. Jei vienu metu reikia daugiau azoto, tuomet reikalingos vienanarės trąšos, o kompleksinių naudoti neverta, nes augalams pakanka fosforo ir kalio“, – atkreipia dėmesį specialistas.
Didesnį derlių užtikrins specializuotos trąšos
Kompleksinės trąšos taip pat skirtos bendram naudojimui pagal metų laikus: pavasarį, vasarą ir rudenį. Taip pat specializuotos trąšos skirstomos konkrečioms augalų grupėms: agurkams, pomidorams, šilauogėms, bulvėms, žydinčioms gėlėms ir kt.
„Jei skirtingų augalų turime nedaug, bendro poveikio trąšas pavasarį galime panaudoti visam sklypui: vejai, daržui ir sodui. Papildomam tręšimui naudokite trąšas, skirtas tręšti vasarą ir rudenį“, – pataria agronomas.
Jei norite geresnio rezultato – didesnio bulvių, pomidorų ar agurkų derliaus, naudokite specializuotas trąšas, skirtas šioms daržovėms. Jų sudėtis parinkta pagal konkretaus augalo poreikius.
Augalams reikalingi mikroelementai, kaip žmogui – vitaminai
Augalams reikia ne tik pagrindinių medžiagų, bet fiziologiškai jie sunaudoja ir daug mikroelementų. Augaluose randame per 70 cheminių elementų, iš kurių dažniau reikia cinko, magnio, boro ir kt.
„Agrochema“ mikroelementus gamina skysčio pavidalu, jis dažniausiai naudojamas sustiprinti daigams arba sudrėkinti dirbtinius substratus šiltnamiuose – mineralinę vatą ar durpes.
Augalai šaukiasi pagalbos keisdami lapų spalvą
Norėdami teisingai naudoti trąšas, ūkininkai atlieka žemės tyrimus, atsižvelgia į tai, kokias kultūras planuoja auginti ir tik tuomet sprendžia, kokios sudėties trąšas naudoti.
„Sodininkai mėgėjai, žinoma, tokių tyrimų neatlieka, tenka spręsti pagal augalų savijautą. Jei trūksta maisto medžiagų, augalai tai parodo keisdami lapų spalvą. Stebint augalus, preliminariai galima nustatyti, kuo patręšti augalus: jei trūksta azoto, lapai šviesėja, jei kalio – pakraščiai pradeda džiūti, ruduoti ar raudonuoti, dėl fosforo trūkumo lapai įgauna violetinį atspalvį“, – praktiškų patarimų duoda A.Lenart.
Sutrikus augalų mitybai, reikia skubios pagalbos, tačiau per daug berti trąšų taip pat negalima. „Per didelis trąšų kiekis gali pakenkti, reikia laikytis rekomenduojamų normų. Geriau naudokite mažiau, jei medžiagų pritrūks – papildysite skystomis trąšomis. Blogiau, jei iš karto pribersite trąšų per daug, nes išplauti iš dirvožemio perteklines medžiagas yra sudėtinga“, – perspėja specialistas.
Be trąšų derliaus neišauginsime
Agronomas dar kartą pabrėžia, kad tręšimas įvairiomis medžiagomis turi būti subalansuotas ir neperteklinis: „Jei daugiau nei reikia patręšite, dar nereiškia, kad augalai geriau augs. Per didelis maisto medžiagų kiekis, atvirkščiai, gali sustabdyti augimą ir net nužudyti augalą. Maisto medžiagos pradeda konkuruoti tarpusavyje, augalas nesugeba pasisavinti kitų medžiagų ir nukenčia.“
Pavojingas ir per didelis azotinių trąšų kiekis – kai kurios daržovės, žalumynai kaupia nitratus. „Vegetacijos pradžioje galima naudoti rekomenduojamas azoto normas, bet artėjant derliaus sezonui geriau jo atsisakyti, naudoti specializuotas mineralines trąšas“, – sako A.Lenart. Kita vertus, augaluose nitratų visada yra, tai jų „statybinė medžiaga“. Blogai tik per didelis jų kiekis.
„Neretai sodininkai mėgėjai mineralines trąšas traktuoja kaip chemiją, tačiau ji yra įvairių druskų pavidalu ir baimintis tikrai neverta. Jei trąšas naudojame laikydamiesi rekomenduojamų normų ar mažesnius kiekius, nes pilame ir organines – nieko blogo nenutinka. Be mineralinių trąšų gero derliaus neišauginsime“, – akcentuoja agronomas–konsultantas A.Lenart.
