Nors Rima sakė, jog daugiau niekada nenersianti į remontus stačia galva, šiandien šis butas turi naujus šeimininkus, o moteris planuoja jau didesnio būstą remontą.
„Sakėme sau, kad jeigu jau kraustysimės kažkur kitur, tai rinksimės tik tokį būstą, kur užtektų sienas padažyti. Visgi, ir naujasis mūsų butas pareikalaus nemenko remonto“, – juokiasi pašnekovė.
Seno buto iššūkiai
Rima pasakoja, kad šis 54 kv. m 3 kambarių butas yra Klaipėdos centre, senos statybos name, kuris pastatytas apie 1950 m.
„Kai butą įsigijome ir pradėjome griauti, ko tik neradome... Atrodo, kad tais laikais namai buvo statomi iš atliekų. Tikrai nebuvo taip, kad atidengi sienas ir ten randi gražias raudonas plytas. Štai ir vonios kambaryje buvo įvairių įdomybių – keistų radiatorių, senas didžiulis katilas, langelis. Beje, jį norėjome išsaugoti, tačiau ilgainiui supratome, kad neaišku, kaip jis atrodys galutiniame interjere“, – prisimena Rima.
Ji priduria, kad vienas iš kambarių buvo pereinamas, o koridorius didelis ir platus, tad viską išgriovus šeima galėjo džiaugtis didele erdve, netgi padidinti vonios kambarį iki 7 kv. m.
„Keitėme erdvių išplanavimą, kadangi daugelis dalykų buvo nefunkcionalūs, todėl ne vienas nustemba, kad čia 54 kv. m. Žinoma, kreipėmės pagalbos į architektus, kadangi manėme, kad čia visą gyvenimą bus mūsų namai, todėl norėjosi įsirengti viską itin apgalvotai“, – prisimena Rima.
Didžiausiu iššūkiu tapo pats remontas, kaip sako pašnekovė, nebūtų pagalvojusi, kad jis gali užtrukti taip ilgai.
„Įdomiausia tai, kad perkant butą mums bankas siūlė pasiimti paskolą remontui, tačiau manėme, kad susitaupysime ir pasidarysime patys. Žiūrėjome į viską optimistiškai, bet tai mums buvo didžiulė pamoka – ilgą laiką butas apskritai stovėjo neremontuojamas, nes norėjome kokybiškų daiktų ir reikėjo taupyti, – juokiasi pašnekovė.
– Pusantrų metų laukėme, kol galėsime įsikelti, tačiau net ir tada daug ko namuose nebuvo, todėl viską kūrėme ne vienerius metus vis papildydami. Ir kai tik uždėjome paskutinį štrichą, taip sutapo, kad butą skaudančia širdimi pardavėme, nes supratome, kad jis mums per mažas... Namai mums tapo per ankšti. Juose padarėme viską, ką galėjome“, – sako Rima.
Atsidavę interjerui
Moteris pasakoja, kad jie abu su vyru domisi interjero dizainu, naujovėmis, todėl namus lipdo tarsi mozaiką, kurią vis papildo ir savo kurtais darbais. Pavyzdžiui, svetainėje kabo šviestuvas, kurį sukūrė Rimos vyras iš stalinių lempų – šią idėją jis įgyvendino su savo seneliu.
„Kai jis parnešė tą lempą, mes juokėmės – kaip ji atrodys? Ji buvo kitokia, todėl mums reikėjo priprasti, bet šis šviestuvas visada sulaukia dėmesio“, – sako Rima.
Virtuvės zona turbūt svarbiausia namuose, todėl jai moteris skyrė itin daug laiko. „Kai kreipėmės dėl virtuvės baldų, išgirdome, o, pagaliau ne balta virtuvė! Tuo metu ant bangos buvo tik balta spalva, o mes rinkomės pilką, kadangi turėjau savo viziją. Žinoma, nežinojau, kaip viskas atrodys, bet rezultatas tikrai atpirko lūkesčius. Apskritai mūsų namuose vyravo pilka spalva, kuri tuo metu sulaukė keistų nuomonių ir žvilgsnių, bet šiandien matome, kaip pasiteisino šis pasirinkimas.
Taip pat buvo ir su durimis – jos nestandartinės, ąžuolinės, dvivėrės, todėl iškart pastebimos interjere, ir su paveikslais – jie kabojo įvairiose vietose, nes ieškojome būtent to vaizdo, kuris mums patiktų labiausiai, atrastų savo vietą“, – sako Rima, dievinanti ir sendaikčius.
Ji priduria, kad žvelgdama į nuotraukas ir matydama, kaip pasikeitė butas, pati sunkiai galinti tuo patikėti, nors atnaujinimui buvo skirtas visas šeimos laikas, dėmesys ir, žinoma, finansai.
„Vėliau nusprendėme nebeskaičiuoti, kiek išleidžiame, ir savęs neliūdinti, be to, visada sumoki daugiau nei planuoji – juokiasi Rima. – Remontas iš tikrųjų žmogui atveria akis ir skatina mokytis, kadangi reikia viską labai kruopščiai planuoti.
Pavyzdžiui, mūsų klausia, kur reikia pravesti laidus, kur stovės kaitlentė, o mes net žalio supratimo neturime! Tad tikrai džiaugiuosi, kad nors remontas užsitęsė, tai buvo labai smagi patirtis, juolab, kad ir statybininkai mums davė daug naudingų patarimų. Džiaugiuosi, kad mums pavyko įgyvendinti visas idėjas“, – sako Rima.
Ji prideda, kad kai kuri namus, visada reikėtų vadovautis savo skoniu ir daryti tai, kas patinka:
„Mus visi atkalbinėjo nuo medinių grindų, kadangi turime mažą vaiką, šunį, todėl rinkomės laminatą. Iki paskutinės dienos, kol gyvenome bute, aš norėjau kažką daryti su tomis grindimis – perdažyti, pakeisti... Todėl visiems siūlau nepasiduoti ir rinktis savo svajonių daiktus. Kai turi daiktus ar baldus, kurie tau patinka, į vaikų delniukų atspaudus ant jų mažiausiai kreipi dėmesį“, – sako Rima.
