69-erių Virginija, paklausta, ar sutinka pasikalbėti, beveik susiima už galvos. „Jau nesuskaičiuoju, kelinti jūs – vienas po kito eina“, – juokiasi moteris.
Ji pasakoja, kad puokšteles iš lapų daro septynerius metus. Viskas prasidėjo nuo to, kad prie Kauno požeminės perėjos Virginija pamatė pardavinėjamas spalvingas puokštes iš klevo lapų ir nusprendė pati išmokti – o lengva nebuvo, gavo ir ne vieną patarimą iš puokštes pardavinėjančios moters, kaip jas tinkamai lankstyti.
Dabar, sako, vienai puokštei užtrunkanti apie 40 minučių, puošianti žalumynais, derinanti spalvas. „Supurškiu laku puokštes – kuo puikiausiai laikosi“, – paslaptį išduoda Virginija.
Moteris pasakoja, kad 19 metų dirbo Prano Mažylio gimdymo namuose – buvo sanitarė. „Moterys ten gimdžiusios, net ir praėjus 30–40 metų, mane prisimena, užkalbina.
Dabar pensijoje esu, o gėles pardavinėju ir puokštes darau, kai medžiagų prisirenku. Londone gyvenanti dukra Živilė, su kuria kalbuosi per skaipą, juokauja, kad tikra Aleksoto žvaigžde tapau – internete atsidūriau, – juokiasi Virginija. – Matau, kad mane fotografuoja, sako, net Cicinas filmavo, ir televizija buvo.“
„O ar perka puokšteles“, – paklausiu. „Na, jeigu sėdžiu, vadinasi, perka“, – juokiasi Virginija. Prideda dar ir tai, kad ir karantinas netrukdo žmonėms puokščių įsigyti, be to, ir kaina jų, kaip sako moteris, – „kas kiek duoda, tiek gerai“.
Pati nešioja kaukę, sako turinti net tris – saugosi nuo viruso. „Duok Dieve visiems išsikapstyti. Ir linkiu – likti sveikiems, įveikti virusą. Aš jo nebijau“, – šypsosi senamiestį puokštėmis nuspalvinusi moteris.