Taip manyti yra klaidinga, rašoma pranešime žiniasklaidai, mat net ir išvėdinus patalpą, kurioje buvo rūkyta, cigarečių dūmuose esančios nuodingos medžiagos įsigeria į kilimus, baldus, gyvūno kailį ir turi panašų poveikį sveikatai kaip ir pasyvus rūkymas, kuomet būnama patalpoje, kurioje kas nors rūko.
Cigarečių dūmuose yra apie 4000 cheminių medžiagų, iš kurių daugiau nei 40 – cheminiai junginiai, žinomi kaip kancerogenai, tad siekiant apsaugoti ne tik save, bet ir aplinkinius, taip pat ir savo augintinius, svarbu mesti rūkyti, o jeigu to padaryti nepavyksta, bent pagalvoti apie mažesnės žalos alternatyvas, kuriose dūmų nėra.
Jūsų žalingus įpročius turi ir jūsų augintinis
Dažniausiai rūkorius galvoja, kad rūkydamas kenkia tik sau, o išvėdinus patalpą tabako dūmai išsisklaido. Nuolat namuose būnantys augintiniai susiduria su visomis to pasekmėmis: cigarečių dūmai ne tik įsigeria į gyvūno kailį, bet ir sukelia tuos pačius simptomus, kaip ir žmogui – gyvūnas pradeda negaluoti.
Kaip teigia veterinarijos klinikos „TOTO“ vadovas Orestas Vovk, pasitaiko, kad namuose esant vienam ar keliems aktyviems rūkoriams, kiti šeimos nariai, ne išimtis ir gyvūnai, taip pat tampa rūkoriais, tik pasyviais: „Tokių gyvūnų kailis iš tiesų gali skleisti dūmų kvapą, o gyvūnas gali turėti rūkoriams būdingą požymį – kosulį“, – teigia gydytojas veterinaras.
Anot jo, nereikėtų gyvūno pripratinti nuolat būti prirūkytoje aplinkoje. „Kartais apžiūrint tokį gyvūną veterinarijos klinikoje ir užuodę nuo jo kailio sklindantį dūmų kvapą, užduodame klausimą jo šeimininkams, ar jie kartais nerūko. Ir šie patvirtina, kad rūko, ir net keli. O kai eina į virtuvę parūkyti, jų šuo atseka iš paskos. Netgi atrodo, kad jam tai patinka“, – aiškina specialistas.
Kvapai namuose – viena iš augintinio negalavimo priežasčių
Pasak gydytojo veterinaro, oro gaivikliai, kvapiosios žvakės, valymo priemonės, kvepalai, gėlių skleidžiamas aromatas, namų dulkės, plaukų lakas taip pat gali sukelti gyvūnams, ypač katėms, nepageidaujamas reakcijas, čiaudulį ar net astmą – tai yra įvairių namų aplinkoje esančių dirgiklių sukeliamą kosulį.
„Katei gali prasidėti kosulio priepuoliai, besitęsiantys kelias ar keliolika minučių ir besikartojantys keletą kartų per dieną, katė dūsta. Išvežus katę į kitą aplinką, pavyzdžiui, į sodą, kosulys liaujasi. Tai ženklas, kad katė reaguoja į namų aplinkoje esančius alergenus“, – teigia O.Vovk. Pasak jo, tokiai katei gali būti reikalingas ilgas medikamentinis gydymas, kol atsistato jos kvėpavimo takų gleivinė. Tačiau labai svarbu išanalizuoti ir pašalinti aplinkoje esančius dirgiklius.
Nereikėtų gyvūno pripratinti nuolat būti prirūkytoje aplinkoje.
Peršėrimas – opi problema
Neretai didžiosios problemos prasideda dėl netinkamos augintinio mitybos. Gyvūnai gauna papildomai gardumynų nuo šeimininkų stalo, ypač dosnūs būna svečiai vakarėlių metu arba vaikai, duodantys gyvūnui saldumynų ar netgi ledų. Pasak gydytojo veterinaro, tokios nesubalansuotos mitybos pasekmės – per didelis paros kalorijų kiekis, vedantis į riebalinio audinio atsidėjimą ir svorio didėjimą.
„Kai gyvūnas nepakankamai juda ir nesudegina suvartojamų kalorijų pertekliaus, jo svoris pamažu didėja, jis tampa tuklus ir nejudrus, greičiau pavargsta, apkraunami ir greičiau dėvisi jo sąnariai, vystosi virškinimo problemos, dažnam gyvūnui dėl netinkamo, blogai toleruojamo maisto vystosi odos alerginės reakcijos, ima pleiskanoti oda, plikti kailis, šuo dėl stipraus niežulio ima kasytis, atsiranda žaizdų“, – pasakoja O.Vovk. Tai – labai varginanti problema tiek pačiam šuniui, tiek jo šeimininkui.
Pasak gydytojo veterinaro, reikėtų daugiau dėmesio skirti ne tik maisto, kuriuo šeriamas augintinis, kokybei, bet ir kiekiams, periodiškumui. Svarbu, kad mityba būtų subalansuota, o pats gyvūnas turėtų progų būti aktyvus – išeiti pasivaikščioti, pažaisti kieme ir gauti pakankamai šeimininko dėmesio.
