Lietuvaitė yra mano studijų laikų draugė, dar sovietmečiu išvažiavusi iš Lietuvos. Neseksiu viso jos gyvenimo kelio, tik pasakysiu, kad Jūratė jau daug metų turi savo verslą. Ji atstovauja pasauliniams žaislų ir kitų „mamos ir vaiko“ prekių gamintojams, ieško jiems naujų realizavimo rinkų ir užsakovų. Rusija, Kazachstanas, Rumunija – geografija plati. Ir dar – ji savo amžiaus grupėje nuolat laimi pasaulio lauko teniso čempionatus. Kadangi Jūratę pažįstu seniai ir nuosekliai stebėjau vis naujas jos viršūnes, galima sakyti, prie tokių pasiekimų pripratau. Suprantu, kokio masto veiklą ji išplėtojo. Bet Jūratė visų pirma yra draugė, su kuria gali kalbėtis apie viską, ir skaitytojos neabejotinai žino, apie ką šnekasi draugės.
Tai štai Jūratė pakvietė praleisti kartu keleto dienų su dar dviem jos draugėmis. Pradžioje trumpai papasakojo apie Sissel. Ar pastebėjote, kad pasakojimas apie žmogų prasideda nuo jo veiklos, o ne, tarkim, akių spalvos, charakterio savybių ar šeimyninės padėties apibūdinimo? Ir čia aš nebe pirmą kartą patekau į padėtį, kurioje, neabejoju, visos esame buvusios. Pavadinsiu ją „susitikimu su savo vaizduote“. Pamėginkite įsivaizduoti moterį, kuri dirba „Disney“ kompanijos atstovybėje Londone, yra atsakinga už „Žvaigždžių karų“ franšizę Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje. Kam lengviau suprasti skaičius – minėto produkto rinka šioje teritorijoje vertinama apie 5 mlrd. JAV dolerių.
Per „susitikimą su savo vaizduote“ aš Sissel mačiau tokią: sausa, griežta, mėgstanti struktūrą, valdinga. Vaizduotė taip įsisiūbavo, kad, net neregėjusi jos, jau pradėjau bijoti dienų, kurias teks leisti drauge! Juolab kad Jūratė papasakojo ir apie antrą kompanionę. Įsivaizduokite moterį, kuri dirba mados industrijoje, jos portfelyje – garsių mados namų vardai. Trumpai nusakant veiklos esmę, ji suveda vardo (ir licencijos) turėtoją su gamintoju. Ir tada rinkoje atsiranda, pavyzdžiui, „Tommy Hilfiger“ batų. Ir kvepalų, ir rūbų. Ji sukasi tokioje aplinkoje, kurioje bent jau aš nesu buvusi nė karto. Antai viena dizainerė į susitikimą su Kerry atėjo už pavadėlių vedina dviem... vyrukais. Per „susitikimą su savo vaizduote“ aš taip ir mačiau Annos Wintour kopiją – jei ne velnią, tai tikrai su „Prada“ nuo galvos iki kojų.
Nuo „susitikimo su savo vaizduote“ geriausiai gydo susitikimas su gyvais žmonėmis. Su Jūrate judame vieno Vokietijos miesto centro, kur turime susitikti su Sissel, link. Ir štai ji artėja – šviesūs plaukai, šypsosi, rankoje krepšiai su pirkiniais. Ir čia įvyksta TAI, kas nepriklauso nuo to, ar tu lietuvė, ar norvegė, ar dirbi pasauliniam „Disney“, ar apskritai niekur nedirbi. Mūsų akys nukrypsta į krepšius – ir Sissel be ceremonijų ar pozos pradeda džiaugtis pirkiniais. Ei, pasirodo, parduotuvėje, kurioje apsiperka ir mano paauglė dukra, toks maudymosi kostiumėlių išpardavimas, kad apatinė dalis kainuoja vieną eurą, o viršutinė – kokius tris!
Ir tada mes jau trise patraukiame tų nuolaidų ir tų kostiumėlių, ir prisiperkame kone savaitėlę, išsamiai aptarinėdamos, kaip miksuoti viršų ir apačią. Pala, pala, sakau savo vaizduotei, ką tu ten buvai prikūrusi apie sausą licencijų valdovę? Taip, bet... dar ne pabaiga, dar mūsų laukia susitikimas su mados grande. Ir štai ji – Kerry. Smulkutė, joks brandas nešviečia. Mes ir jai nupirkome maudymosi kostiumėlį: šį be jokio susireikšminimo ji apžiūrėjo tiesiog susitikimo vietoje stotyje! Ir apsirengė jį, o ne „Prada“, kai vakare visos ėjome į SPA!
Galvoju, kiek dar barjerų manoji vaizduotė buvo sukūrusi, pati su savimi pasišnekėjusi ir nusprendusi? Kiek žmonių ir situacijų „apibendrinusi“? Kiek žmonių neužkalbinau aš? O kiek jų neužkalbino manęs? Kiek ko nepadariau, o juk galėjau, jei nebūčiau per „susitikimą su savo vaizduote“ iš anksto savęs išgąsdinusi! Trys moterys. Jų kelias į sėkmę skirtingas, bet jas sieja viena – savo vaizduotę jos laiko už tvirto pavadžio!
