Nusprendė atkurti
Šiame Zanavykų krašte cirko tradicijos yra labai gilios. Dar 1959 metais Šakių rajone, Kudirkos Naumiestyje, buvo įkurtas pirmasis Baltijos šalyse ir antrasis Tarybų Sąjungoje saviveiklinis cirkas. Po keturių metų, tada „Žuvėdra“ besivadinusiam kolektyvui buvo suteiktas liaudies cirko vardas. „Žuvėdra“ gyvavo apie dvidešimt metų, surengė apie 1200 pasirodymų ir tapo ryškiu kertiniu akmeniu Zanavykų krašto bei visos Lietuvos saviveiklinio cirko istorijoje.
Į pačius Šakius cirkas atkeliavo 1976 m. Būtent tada iš Kudirkos Naumiesčio kilęs buvęs „Žuvėdros“ artistas Juozas Endriukaitis įkūrė liaudies cirką „Šypsena“. Vėliau J.Endriukaitis išvyko į Mažeikius, o cirko vairą perėmė Alvydas Pečiulis. Jis pradėjo naują kolektyvo erą ir parodė kryptį, kuria šakiečiai vadovaujasi iki šių dienų.
„Alvydas buvo baigęs Maskvos cirko mokyklą, tad į mūsų pasirodymus įnešė naujų vėjų. Ir dabar stengiamės vadovautis kai kuriomis jo pamokomis – esame šiek tiek kitoks cirkas, stengiamės rengti vientisus pasirodymus, naudodami choreografijos bei vaidybos elementus. Mes su Raimondu cirke sukamės nuo mažų dienų. Būtent čia ir susipažinome.
Mūsų vadovas Alvydas nuolat kartodavo, kad tik išvykęs kitur gali daug labiau patobulėti. Dėl to nuolat vykdavome į gastroles. Dažniausiai išvykę, į namus sugrįždavome tik po mėnesio laiko. Visi mūsų cirko artistai buvo suaugę, tik mudu su Raimondu – penkiolikmečiai. Nors mokykloje mokiausi labai gerai, tačiau dėl dažnų gastrolių teko pereiti į vakarinę mokyklą. O tais laikais mokytis vakarinėje mokykloje reiškė, kad su tavimi kažkas yra negerai“, – prisiminė I.Januševičienė.
Griuvus Sovietų Sąjungos užkardoms iširo ir Šakių cirkas. Tada Itana su Raimondu ėmė patys rengti cirko pasirodymus, su kuriais važinėjo ne tik po Lietuvą, bet ir Skandinavijos šalis, Lenkiją, Prancūziją bei Vokietiją.
„Buvusiam vadovui dar siūlėme atkurti cirko būrelį, tačiau jis jau nelabai to norėjo. Galiausiai su vyru sutarėme, kad mes patys galime tai padaryti. Taip daugiau nei prieš dešimtmetį Šakiuose atgimė cirko mokykla. Iš pradžių dirbome be atlyginimo, tačiau į priekį vedė noras būti Lietuvoje, būti Šakiuose“, – prisiminė Itana.
Aukšta kartelė
Pati I.Januševičienė teigė, kad šiuo metu Lietuvoje cirkas dar tik pradeda atsispirti nuo dugno. Jame ši meno rūšis buvo gana ilgą laiką, nuo pat Nepriklausomybės pradžios.
„Kadaise beveik kiekvienas kolūkis turėdavo savo cirką. Tai buvo prestižo reikalas. Deja, vėliau visa tai buvo sugriauta. Šiuo metu cirkas jau rodo šiokius tokius atsigavimo ženklus. Paklausa yra, tačiau trūksta mokyti galinčių specialistų. Pavyzdžiui, mūsų dukra Erika neseniai pradėjo važinėti į Kudirkos Naumiestį ir ten vaikus mokyti tam tikrų cirko elementų. Į pirmas pamokas atėjo po daugiau nei 30 vaikų. Vadinasi, žmonėms viso to reikia“, – svarstė pašnekovė.
Nepaisant visko, ji vylėsi, kad cirko ateitis bus šviesi. Pastaraisiais metais šalyje atsiranda vis daugiau buvusių artistų, kurie patys įsigyja specialias cirko palapines, bando gaivinti lietuvišką cirką. Skaičiuojama, kad šiuo metu Lietuvoje yra 5 cirko kolektyvai, kurie turi nuosavas palapines ir su jomis gali leistis į gastroles.
Šakiečiai kol kas tuo pasigirti negali, tačiau apie nuosavą palapinę svajoja ir jie. Tiesa, I.Januševičienės teigimu, palapinės jiems reikia labiausiai tam, kad galėtų vykdyti produktyvesnes vaikų vasaros stovyklas.
O pasirodymų Šakių cirko nariams netrūksta ir taip. Kasmet jie publikai pasirodo po 80–100 kartų. Juos išvysti galima ne tik mūsų šalyje, bet ir užsienyje. Už Lietuvos ribų šakiečiai dažniausiai vyksta į specialiai cirko kolektyvams skirtus konkursus.
Šiais metais jie ketina apsilankyti Olandijoje, Izraelyje, Danijoje ir Ukrainoje. Įprastai iš konkursų zanavykai grįžta tapę nugalėtojais arba prizininkais. Jų iškovotos taurės vos telpa lentynose, o gautų diplomų ir padėkos raštų suskaičiuoti turbūt negalėtų niekas.
„Mūsų išskirtinumas – teminės programos. Nėra taip, kad iš pradžių pasirodo žonglieriai, tada – vienaračiu važiuojantys artistai, po to vyksta gyvūnų pasirodymas ir t. t. Mums norisi vientisumo. Programas stengiamės keisti bent kas du metus. Juk nevyksi į konkursus su tais pačiais pasirodymais?! O gausiam kolektyvui parengti naują programą – sunkus uždavinys. Labai džiaugiamės savo tautine programa. Joje dominuoja lietuvių liaudies muzika, drabužiai... Kai su šia programa nuvykome į Kijevą, ten mus pagyrė, kad baltai visada diktuodavo cirko madas.
Praėjusiais metais pagal kino filmą „Didysis šou meistras“ parengėme programą „Milijonas svajonių“. Nuolat iš publikos sulaukiame gražių atsiliepimų. Kartais žmonės net prisipažįsta, jog ateidami į mūsų pasirodymą nieko nesitikėjo, tačiau po jo liko maloniai nustebinti.
Kažkada Palangoje mums net buvo liepta pagalvoti, ar norime viešinti, kad esame iš Šakių, nes daug ką gali atbaidyti provincijos vardas. Tačiau mes sau esame išsikėlę labai aukštą kartelę ir į savo darbą žiūrime profesionaliai. Nebūna, kad žmonės cirko nepriimtų. Aukšto meniškumo programa visada yra vertinama“, – teigė I.Januševičienė.
Šakiuose norinčių lankyti cirko pamokas netrūksta – šiuo metu yra apie 80 tokių įvairaus amžiaus jaunuolių.
Vieninteliai Lietuvoje
Šakių cirko mokykla – vienintelė tokio tipo įstaiga visoje šalyje. Tiesa, Alytuje veikia cirko studija, kurioje taip pat mokomi vaikai, o neseniai su jaunimu ėmė dirbti ir Kauno „Baltijos cirkas“.
Šakiuose norinčių lankyti cirko pamokas netrūksta – šiuo metu yra apie 80 tokių įvairaus amžiaus jaunuolių. Juos ugdo 4 profesionalūs treneriai: I.Januševičienė, jos dukra Erika Januševičiūtė, Kristina Umaraitė bei iš Rumunijos atvykęs Anatolijus Nikolajevas.
„Turime įvairių gabumų vaikų. Vieni būna tokie talentingi, kad jau po trijų mėnesių juos galima leisti į sceną, o kitų per keturis metus nelabai tam paruoši.
Šiuo metu turime vieną mergaitę, kuri, jei noras ir užsispyrimas nepraeis, bus tikra žvaigždė. Tikrai ne mažesnė, nei dabartinis mūsų auklėtinis, kone visoje Lietuvoje atpažįstamas Juras Pratusevičius. Dalis vaikų supranta, kad cirke reikia daug darbo, tačiau būna ir tokių, kurie čia ateina tik praleisti laiką. Bet tai – natūralu. Visose gyvenimo srityse taip yra.
Dalis vaikų nustoja lankyti treniruotes gana greitai, o kiti išbūna ne vienerius metus. Pavyzdžiui, dabar kolektyve turime dvynes Agnę ir Ligitą Palubinskaites. Jos pas mus vaikšto nuo keturių metukų, o dabar jau yra paauglės, po kelių metų baigs mokyklą.
Visuomet savo vaikams sakau, kad išėję cirko mokyklą, gyvenime neprapuls ir tikrai nebadaus. Jie čia išmoksta ne tik triukų, bet ir įgauna savarankiško gyvenimo įgūdžių“, – pasakojo cirko mokyklos vadovė.
Ji teigė, kad išlaikyti cirko mokyklą – brangus malonumas. Dėl to šakiečiai dalyvauja daugelyje projektų, iš kurių gaunamomis lėšomis stengiasi atnaujinti turimą įrangą, rūbus, surengti vaikų stovyklas ir t.t. Nemažai įrangos savo rankomis yra pasigaminęs pats R.Januševičius.
„Mūsų pasirodymuose naudojamas inventorius kainuoja ne vieną tūkstantį eurų. Juk čia svarbu saugumas, patikimumas, nes dalis numerių – labai pavojingi. Jei kiekvieną kartą eitume pas rajono vadovus prašyti paramos, greičiausiai būtume tuoj pat uždaryti“, – juokėsi I.Januševičienė.
Nors ji pripažino, kad be vietinės valdžios paramos išgyventi būtų daug sunkiau.
Šakietė apgailestavo, kad dabar šalyje galiojantys įstatymai neleidžia cirko mokyklos nariams išvykų metu skirti dienpinigių, nes cirko artistai prilyginami kultūros atstovams.
„Jei būtume traktuojami kaip sportininkai, dienpinigius galėtume gauti. O mūsų srityje sportas užima tikrai ne mažesnę dalį nei menas. Be gero fizinio pasiruošimo tikrai nieko nepasiektume“, – kalbėjo Itana.
Nori pakeisti požiūrį
Cirko artistai iš Šakių ne tik rengia pasirodymus, dalyvauja įvairiuose konkursuose bei festivaliuose, tačiau ir patys kviečiasi kitus kolektyvus pas save. Jau eilę metų Šakiuose vyksta tarptautinis festivalis „Cirko žiburiai“. Į jį kaskart atvyksta artistai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš tokių šalių kaip Kinija, Šveicarija, Rusija ar Ukraina.
„Praėjusiais metais šiame festivalyje tradiciškai kaip šeimininkai pirmieji pasirodėme su savo programa. Vos įžengus į sceną sugedo šviesų pultas ir žiūrovai neišvydo dalies sumanymo. Pasirodymo pabaigoje pultas stebuklingai atsigavo.
Nepaisant visko, likau patenkinta, kaip į šiuos trikdžius sureagavo mano vaikai. Jie visiškai nepasimetė. Aišku, mes visada to mokome, raginame neišsiduoti, nekeisti veido mimikų. Kartais išties būna gražu žiūrėti, kaip nepavykus kokiam epizodui elgiasi mūsų jaunieji artistai“, – šypsojosi I.Januševičienė.
Cirko mokykloje mokoma ir kaip išprašyti žiūrovų aplodismentų: reikia tam tikrais momentais žiūrėti žmonėms į akis, išlaikyti pauzes, reikiamu laiku atsisukti į publiką ir pan. Anot vienos iš Šakių cirko mokyklos vadovių, valdyti publiką gali tikrai ne kiekvienas.
„Vienas iš mūsų tikslų – grąžinti cirkui gerą vardą. Dabar kartais visuomenėje jis turi šiokį tokį neigiamą atspalvį. Juk neretai girdime, kaip žmonės sako, jog Seime ar kur kitur cirkus krečia. Bet juk pravirkdyti žmogų, pavyzdžiui, naujais mokesčiais, nesunku, o štai prajuokinti – reikia neeilinių sugebėjimų. Norisi, kad Lietuvoje cirkas būtų gerbiamas, kaip ir visoje Europoje“ , – kalbėjo Itana.
Tikslas – Lietuvos cirko mokykla
Vienas iš tradicija tampančių Šakių cirko organizuojamų renginių – ant miesto ežero rengiamas cirko spektaklis „4 stichijos“. Šiemet rugpjūčio pabaigoje žiūrovai turėtų išvysti jau trečiąjį teminį pasirodymą. Šiame cirko spektaklyje susijungia cirkas, muzika, šviesos, šokis ir nuostabi ežero aplinka. Pirmais metais net netilpo visi norintys pamatyti šį spektaklį.
Po tokių ypatingų pasirodymų šakiečiai gauna daugybę kvietimų dalyvauti televizijos projektuose. Jų artistus galima pamatyti ir Kauno muzikinio teatro spektakliuose „Karmen“ bei „Misteris X“.
Nuolat pasirodydami publikai, artistai neišvengia ir linksmų kuriozų. I.Januševičienė prisiminė į atmintį įstrigusį seną įvykį, kuomet publiką juokais leipti privertė jos sesers pastangos apsiversti.
„Atlikome numerį „Mergaitės ir jų statinaitės“. Jo metu į statines sulįsti, o po to nugriūti turėjo keturios merginos. Kai nugriuvo paskutinė panelė, ji turėjo duoti ženklą kitoms ir numeris turėjo būti tęsiamas toliau. Tąkart trys mergaitės nugriuvo, o ketvirtoji, mano sesuo, visaip bandė įsisiūbuoti, tačiau liko stovėti, niekaip nenuvirto. Mes užkulisiuose nežinojome ką daryti, matėme, kad publika nenustoja juoktis, o mano sesė vis nesėkmingai bando įsisiūbuoti. Jau norėjau kišti ranką į sceną ir ją nuversti, tačiau paskutinę akimirką jai kažkaip ir pačiai pavyko tai padaryti. Ir šiandien kartais dar pasijuokiame iš to epizodo“, – šypsojosi Itana.
Kalbėdama apie ateities tikslus, ji teigė svajojanti vieną dieną Šakių cirko mokyklą paversti Lietuvos cirko mokykla.
„Būtų gerai, kad šalia dabartinio mokyklos pastato būtų pastatytas bendrabutis, čia atvažiuotų mokytis ir gyventi vaikai iš visos Lietuvos. Kol kas mums trūksta profesionalaus baleto choreografo, norėtųsi ir dar vieno žonglieriaus etato, bet tikiu, kad šios svajonės turi vieną dieną išsipildyti. Mąstant šiek tiek plačiau, būtų gerai, kad kur nors šalyje atsirastų stacionarus cirkas, su tam pritaikyta baze“, – mintimis dalinosi I.Januševičienė.