Susidarė sąrašą profesijų, kuo norėtų tapti
Į Angliją Asta atvyko dar 2004 metais, kai iš pažįstamo žmogaus sulaukė pasiūlymo tris mėnesius padirbėti. Šiek tiek mokėdama anglų kalbą ir visada besižavėjusi Londonu, moteris suprato, kad šanso praleisti negali. Tik ten ji liko ne tris mėnesius, o 18 metų.
„Kai gyvenau Lietuvoje, niekaip negalėjau savęs atrasti, nežinojau, ką noriu veikti. Giliai širdyje troškau mokytis elektrikės specialybės, bet esu kilusi iš nedidelio miesto, Jonavos, todėl galvodavau, ką pasakys žmonės. Nedrįsau tuo užsiimti dėl gėdos, apkalbų. Pasirinkau kitą širdžiai mielą profesiją – tapau siuvėja.
Vėliau persikėliau gyventi į Vokietiją, kur taip pat užsiėmiau siuvimu. Vis dėlto paskui kažkas nutiko – nebegalėjau į tai žiūrėti, – prisimena A.Watts. – Atvažiavusi į Angliją, dirbau nekvalifikuotus darbus: pavyzdžiui, buvau valytoja. Kaip ir dauguma atvykusiųjų.“
Tokie darbai Astai neilgai trukus nusibodo – būdama 33-ejų, moteris nusprendė, kad reikia studijuoti ką nors naujo. Vieną dieną ji prisėdo ir pasidarė ilgą sąrašą profesijų, kuriomis norėtų užsiimti. O tuomet liko tik išsirinkti, kuri jai tinkamiausia.
„Buvo nuo masažų ir chirurgijos iki santechnikos, elektros bei statybų. Labai mėgstu chirurgiją – nuolatos žiūriu širdies ir smegenų operacijų vaizdo įrašus. Vyras sako, kad esu išprotėjusi, – juokiasi A.Watts. – Išsirinkti užtrukau apie savaitę – kasdien dėliojau pliusus ir minusus. Visą gyvenimą dirbusi savaitgaliais bei turėdama viršvalandžius, supratau, jog to nebenoriu.
Chirurgija atkrito, nes jos mokslams reikia skirti labai daug laiko. Elektrikės specialybės nesirinkau, nes mano vyras tuo užsiima – galvojau, kad tuomet teks konkuruoti dėl klientų. Kai sąraše liko penkios profesijos, susiradau žmones, dirbančius tose srityse, ir pas juos atlikau praktiką.
