Nuo šalčio atsiranda žaizdos
Sveikatos bėdos žiemos sezonu Šarūnui atsirado vos prieš kelerius metus – po gyvenimo Škotijoje sugrįžus į Lietuvą, jam nuo šalčio ėmė atsirasti žaizdos.
„Konsultavausi su gydytojais, bet jie nelabai kuo galėjo man padėti. Praeita žiema Lietuvoje buvo labai šalta, todėl visos rankos buvo kruvinos. Medikai darė saulės simuliacijas, kai rankas buvo šildomos specialiomis lempomis – šiek tiek padėjo, bet sakė, jei turiu galimybių, geriau būti ten, kur šilta“, – prisimena Š.Mičiulis.
Paspaudus šaltukui, Šarūnui daugiausia žaizdų atsiranda ant rankų, nuo riešų iki pečių, kur būna gilios žaizdos, bėga kraujas. Taip pat jų būna ant kaklo, pilvo, kojų, veido.
„Kiek pastebėjau, blogai būna iki 10 laipsnių šilumos. Visą žiema yra kruvinos rankos, o kai ateina pavasaris, staiga baigiasi lyg nieko nebuvę. Gydytojų klausiau, kodėl Škotijoje, kur irgi vėsoka, neatsirado žaizdų, sakė, todėl, kad ten yra daug jodo, – pasakoja Š.Mičiulis. – Apsisaugoti išeitų turbūt tik visiškai neinant į lauką, bet taip nelabai įmanoma.“
Anot Šarūno, gydytojai turi ne vieną spėjimą, kodėl žaizdos ėmė atsirasti tik dabar. Vienas jų – rankų nušalimas vaikystėje.
„Taip pat klausė, ar turiu astmą, o aš ja sirgau vaikystėje, – sako Š.Mičiulis. – Gali būti su tuo susiję, nors tiksliai niekas nežino.“
Šaltą lietuvišką žiemą iškeitė į Ispaniją
Norėdamas išvengti nuo šalčio atsirandančių žaizdų, Šarūnas su savo drauge Indra sumanė nusipirkti kemperį ir su juo išvykti į saulėtąją Ispaniją. Lankęsi ten vasarą, jiedu nesudvejojo rinkdamiesi kryptį ir dar kartą išvyko gruodžio pradžioje.
„Mums ten patiko, be to, gerai išvystyta infrastruktūra kemperiams, geri kempingai, viskas paruošta“, – tikina Š.Mičiulis.
Svarbus šios kelionės akcentas – tai yra pirma poros kelionė kemperiu. Vos jį nusipirkę susirinko šiek tiek informacijos ir leidosi į kelią.
„Visko buvo. Važiavome, sprogo padanga, nors autoservise sakė, kad pakeitė visas, o, pasirodo, tik dvi priekines. Vėliau kita padanga nuolat leido orą, – šypsodamasis apie pirmus nuotykius pasakoja Š.Mičiulis.
– Turime vandentiekį, yra tualetas ir dušas, o žiemą visoje sistemoje užšąla vanduo. Vamzdžiai padaryti taip, kad kai užšalęs vanduo plečiasi, jis atitrūktų, o ne sprogtų – tam yra saugikliai. Mes šito nežinojome. Kai atvažiavome ten, kur temperatūra aukščiau nulio, viskas atšilo. Įjungėme vandenį, siurbliukas pumpuoja, bet niekas nebėga, nors girdime, kad kažkur teka.
Atidarėme skydinę, o ten viskas bėga į elektros lizdus. Tačiau nieko nepažeidė, viskas veikia.“
Į kelią link Ispanijos Šarūnas ir Indra leidosi ekspromtu – pakeliui jiedu tik užsuko pas vaikino seserį, gyvenančią Vokietijoje, o tuomet važiavo toliau.
„Žiūrėjome, kur nemokami keliai, nes nenorėjome mokėti. Prieš kiekvieną naktį išsirinkdavome saugesnę vietą, turinčią gražesnį vaizdą. Prancūzijos stengėmės privengti, nes skaitėme, jog ten apiplėšinėja kemperius, jei sustoji ne kempinge, – sako Š.Mičiulis.
– Ispanijoje apsistojome kempinge, nusipirkome mobilųjį internetą, SIM kortelę, gauname neribotą elektrą.“
Žiūrėjome, kur nemokami keliai, nes nenorėjome mokėti.
Būdami kempinge, Šarūnas su drauge ramiai gali darbuotis nuotoliu. Anot jo, abu turi galingus kompiuterius, nes dirba su vaizdo medžiaga ir dizainu, o tam nieko daugiau ir nereikia – tik interneto ir elektros.
„Graži aplinka kaip tik padeda – skatina kūrybą. Savaitgaliais dažniausiai pakeičiame vietą, paieškome ko nors gražaus, o darbo dienomis tiesiog sėdime kempinge ir dirbame“, – pasakoja Š.Mičiulis.
Kaip teigia Šarūnas, abiejų darbdaviai noriai leido jiems darbuotis iš Ispanijos, o Indros kolegos net nupirko daiktų kelionei.
„Visą pandemiją dirbame nuotoliu, o mano draugės darbas net neturi biuro. Ją labai palaiko kolegos, pripirko pledų, rašo įrašus „LinkedIn“, kaip jai sekasi. Mano skyriaus vadovei taip pat įdomu, kaip sekasi“, – tikina Š.Mičiulis.
Keliauti kemperiu daug pigiau
Kempingas, kuriame apsistojo Šarūnas ir Indra, mėnesiui kainuoja 300 eurų, o dar papildomai 30 eurų tenka sumokėti už elektrą. Tačiau, anot jų, tai yra pigu, nes kitur gali kainuoti dvigubai daugiau.
„Mūsų kemperis ryja apie 10 litrų šimtui kilometrų. Maistas kainuoja panašiai kaip Lietuvoje. Turime virtuvę, dujų balioną, kriauklę, tad daugiausia gaminame patys. Kempinge taip pat yra lauko virtuvė, grilis. Tik savaitgaliais nueiname į kavinę, – apie išlaidas pasakoja Š.Mičiulis.
– Brangiausia investicija buvo pats kemperis. Už jį sumokėjome apie 6 tūkst. eurų ir dar teko taisyti, tad iš viso išėjo apie 10 tūkst. eurų.“
Šarūno manymu, taip keliauti yra daug pigiau, nei skrendant lėktuvu ir apsistojant viešbučiuose. Nors kemperis yra brangi investicija, jo įsitikinimu, su laiku ji atsiperka.
„Pavyzdžiui, butą išsinuomoti čia labai brangu. Pigiausias kainuoja apie 1 tūkst. eurų mėnesiui. O kempingą galima susirasti už kelis šimtus arba net nenakvoti jame – tuomet bus nemokamai“, – sako Š.Mičiulis.
Butą išsinuomoti čia labai brangu.
Šiuo metu Šarūnas ir Indra laiką leidžia netoli Malagos. Pats vaikinas Ispanijoje lankosi jau septintą kartą, tad neslepia jaučiamo susižavėjimo.
„Čia kontrastinga gamta, gali visko rasti. Už 100 km nuo mūsų yra vienintelė dykuma Europoje. Sužinojome, kad čia vienintelė tropinio klimato zona šiame žemyne. Auga anonos, taip pat netoli yra populiarus „El Caminito del Rey“ kelias.
Aplink daug kalnų, paėjus kilometrą atsiveria jūra. Labai įspūdinga“, – pasakoja Š.Mičiulis.
Būtent gamtos objektus labiausiai mėgsta Šarūnas ir Indra – juos jie ir stengiasi kuo daugiau lankyti, o didmiesčius – aplenkti.
„Miestuose yra problemų su kemperiais – nelabai yra, kur pasistatyti, be to, baisu palikti, nes turime daug brangios technikos. Taip pat būna siauros gatvelės, kur netelpi pravažiuoti – kartą vienoje įstrigome.
Senamiesčiuose arkos žemos, o kemperis aukštas, todėl jų privengiame. Berlyne, pavyzdžiui, pasistatėme kiek toliau, priemiestyje, o tuomet su metro važiavome į centrą“, – sako Š.Mičiulis.
Įveikti iškilusias problemas padeda ispanai
Kaip pasakoja Indra, jų kelionė kol kas klostosi sklandžiai, o ir pasitaikę nutikimai buvo labiau juokingi nei skausmingi. Daugumą iššūkių jiems pavyko išspręsti su geranoriškų ispanų pagalba.
„Viena moteris pamatė, kad turime problemų, tai pasisodino mane į automobilį, nuvežė iki artimiausio mechaniko, o Šarūnas liko prie kemperio. Nė vieno žodžio angliškai neištarėme, bendravome gestais ir su vertėju, o vis tiek viskas baigėsi gerai“, – juokiasi I.Kraptavičiūtė.
Kadangi yra apsistoję kempinge, Šarūnas ir Indra su pačiais ispanais susiduria ne tiek ir daug – kaip patys sako, čia daugiau gyvena keliautojai iš įvairiausių šalių.
„Esame kaip maža šeima. Penktadieniais susitinkame, pavyzdžiui, turėjome tradicinio ispaniško patiekalo vakarėlį. Susirenka apie 30 žmonių, – pasakoja I.Kraptavičiūtė.
– Smagu pasikalbėti su kitų kultūrų žmonėmis – čia yra danų, švedų, norvegų, vokiečių, prancūzų. Tik jie – vyresnio amžiaus, mes – jauniausi. Nors tikrai žinome, kad yra jaunimo, tik įdomu, kur slepiasi. Galbūt jie nevažiuoja į kempingus.“
Kaip vieną didžiausių iššūkių pora prisimena nakvynę Belgijoje, kai vos atvykusius juos pasitiko temperatūra žemiau nulio. Kemperis turi šildymą, yra pajungtas dujų balionas, tačiau būtent tą naktį dujos baigėsi.
„Turėjome atsarginį balioną, bet nė karto nebuvau jo keitęs. Nežinojau, kaip tai daryti. Antrą valandą nakties po daug valandų vairavimo reikėjo žiūrėti įrašus „Youtube“, o tuomet su prožektoriumi šiaip ne taip pavyko. Svarbu, kad nebuvo dujų nuotėkio“, – juokiasi Š.Mičiulis.
Turėjome atsarginį balioną, bet nė karto nebuvau jo keitęs.
Kitiems pradedantiesiems keliautojams, kurie svarsto važiuoti kemperiu, Šarūnas ir Indra pataria turėti programėlę „Park4night“, kurioje pažymėti visi taškai Europoje, kur galima sustoti, taip pat yra atsiliepimų.
„Šiek tiek apsigavome pirkdami kemperį – mūsų stogas gavęs drėgmės. Maždaug po dvejų metų jį reikės keisti, o tai bus gana brangu. Todėl gerai patikrinkite“, – pabrėžia Š.Mičiulis.
„Nepirkite pirmo kemperio, kurį pamatote“, – šypsodamasi priduria I.Kraptavičiūtė.
Šarūnas ir Indra artimiausiu metu ketina važiuoti link Portugalijos, o į Lietuvą planuoja sugrįžti gegužės pabaigoje, kai oras atšils.
