– Kas jums yra kūryba?
– Tai, kuo užsiimu, darbas ir hobis tuo pačiu metu. Kuriu kiekvieną dieną, tai mano gyvenimas, pagrindinis ir vienintelis darbas. Bet pačią kūrybą skirstau į du etapus: kurti sau ir kurti klientui. Tai skirtingi dalykai.
– Ar mokėtės piešimo amato?
– Piešiu visą gyvenimą. Jokių papildomų būrelių nelankiau, bet tėvai, mokytojai pastebėjo ir skatino nesustoti. Jaučiau, kad piešiu truputį geriau nei kiti klasiokai, todėl ir kabinausi. Piešimas mane lydi visą gyvenimą.
Planavau ir studijuoti piešimą, bet planai pasikeitė. Tiksliau, praleidau stojimą į Vilniaus dailės akademiją. Tuomet pasirinkau grafikos dizaino sritį Kauno kolegijoje. Bet studijų iš pradžių nebaigiau, o į jas grįžau po beveik šešerių metų pertraukos. Studijuojant piešimo buvo, bet nedaug.
Esu laimingas žmogus, nes visada žinojau, ką noriu daryti gyvenime. Kitiems tenka ilgai ieškoti savo kelio, o man nereikėjo.
– Paaiškinkite, kas yra šaržas ir iliustracija? Kuo jie panašūs ir kuo skiriasi?
– Pagal apibrėžimą šaržas – satyrinis portretas. Bet iš esmės tai šmaikščiai, išskirtinius veido bruožus pabrėžiantis portretas. Į akis krentantys bruožai arba tos dalys, kurios labiausiai atitolusios nuo taisyklingos veido formos, yra išryškinami arba paslepiami.
O iliustracija – dekoratyvus piešinys. Ji turi siužetą ir gali būti visiškai realistinė. Šaržas ne visada turi siužetą.
– Kada ir kaip susidomėjote šaržų, iliustracijų kūrimu?
– Užsakymus pradėjau priimti prieš dešimt metų, dar 2008 metais. Nuo tada nesiskiriu su šia veikla.
Prieš tai mėginau piešti natiurmortus. Pirmieji užsakymai buvo portretai, bet vėliau labai greitai persiorientavau į šaržus. Man tai labiau patiko, nes galima leisti sau daugiau laisvės, improvizuoti.
– Kokie buvo pirmieji bandymai?
– Šaržavau tuometinės vyriausybės atstovus, vienas iš jų – Andrius Kubilius. Sulaukiau palaikymo ir dėmesio asmeninėje „Facebook“ paskyroje patalpinęs tuos darbus.
– Papasakokite, kaip vyksta šaržų, iliustracijų kūrimo procesas? Kokios priemonės, laiko kaštai reikalingi?
– Priklauso nuo to, kaip kuriama. Tradiciniu būdu – naudojant popieriaus lapą, akvarelę, žymeklius ar piešiant grafine planšete. Vieno žmogaus įamžinimas užtrunka apie valandą. Su grafine planšete truputį ilgiau, bet kruopščiau.
Labai greitai persiorientavau į šaržus. Man tai labiau patiko, nes galima daugiau leisti sau laisvės, improvizuoti.
Naudojant tradicines priemones pirmiausiai eskizuoju, tuomet kuriu linijinį piešinį ir paskiausiai naudoju akvarelę. O kuriant grafine planšete, eskizuoju ja, o spalvinimą atlieku kompiuteriu, „Photoshop“ programėle. Bet dažniau kurti tenka tradicinėmis priemonėmis.
– Viešai pateiktuose darbuose galima atpažinti visuomenėje žinomus žmones, pavyzdžiui, Šarūną Jasikevičių, Ievą Zasimauskaitę. Kokios tokių portretų atsiradimo istorijos?
– Pagal tai, kas tuo metu vyksta visuomenėje, renkuosi, ką piešti. Kai vyrų krepšinio komanda „Žalgiris“ buvo „ant bangos“, Šarūnas Jasikevičius buvo dievinamas Kaune, tai ir sugalvojau nupiešti jo šaržą.
Kodėl piešiu žinomus žmones? Klientai tokiais pavyzdžiais gali įsivaizduoti ir suprasti, koks yra piešimo lygis. Kitais pavyzdžiais sudėtingiau, nes papildomai reikia įkelti ir nuotraukas.
– Nupiešėte visą Kauno „Žalgirio“ vyrų krepšinio komandą. Kodėl nusprendėte iliustruoti būtent šią komandą? Ir kur dabar šis kūrinys?
– Tai mano komanda. Tėtis nuo mažens sodindavosi šalia ir žiūrėdavome krepšinio rungtynes. O iliustracija yra pas mane. Net nežinau kodėl, bet su nieko nesusisiekiau. Galbūt reikės pabandyti įteikti.
– Iliustruojate ne tik žmones, bet burokėlius, kukurūzus... Kaip sugalvojate tai daryti?
– Iliustruoti daržoves – vienas iš klientų užsakymų. Buvo serija konkrečių daržovių, kurias gavau nupiešti. Bet turiu sentimentų daržovėms. Paauglystėje būtent jas piešdavau su guašu ant presuotos pjuvenų plokštės.
– Kokiomis progomis dažniausiai sulaukiate užsakymų nupiešti šaržą?
– Dažniausiai vestuvių. Nori patys jaunieji, liudininkai ar net stalo korteles pateikia tokia forma. Bet taip pat ir per Boso, Valentino dieną, Kalėdas būna bumas.
– Galbūt, skaičiavote, kiek iki šio momento sukūrėte šaržų, iliustracijų, portretų?
– Neįmanoma suskaičiuoti. Vien šią vasarą nupiešiau apie 1500 darbų. Šis skaičius toks didelis, nes piešiau stalo korteles – mažus asmeninius šaržiukus, o jų vienu metu apytiksliai užsako po 50 ir daugiau vienetų. Taip pat piešiau ir pačių švenčių, renginių metu. Manau, kad galutinis skaičius būtų netoli 10 000.
– O kiek laiko reikia sukurti mažesnį šaržą – stalo kortelę?
– Daug mažiau. Vienam skiriu maždaug apie 7 minutes. Kadangi darbas nėra toks smulkmeniškas, jį įgyvendinu daug greičiau. Panašiai, kaip piešiant renginyje. Tik svečiams nereikia skirti savo šventės laiko, jie gali linksmintis, o namo parsineša autentišką asmeninį prisiminimą.
Vien šią vasarą nupiešiau apie 1500 darbų. Šis skaičius toks didelis, nes piešiau stalo korteles – mažus asmeninius šaržiukus.
– Savo kūryboje turite vieną konkretų kūrinį, kuris yra mėgstamiausias, arba galvojate, kad padarėte viską, ką galėjote geriausio?
– Ne. Visada, kai baigiu piešti, žinau, kad galėjau dar geriau. Bet žinau tik tada, kai nupiešiu. Nėra tokio, apie kurį sakyčiau, kad nupiešiau tikrai gerai. Tiesiog, visada galima įdėti daugiau laiko, pastangų, ir bus geriau.
– Ar yra kokia asmenybė, kurią svajojate įamžinti?
– Ko gero, neturiu tokios. Jei užsimanau, tai ir nupiešiu (juokiasi).
– Minėjote, kad tenka piešti ir vykstant šventėms, tai kokia keisčiausia vieta, kurioje teko dirbti?
– Piešiau kolektyvo šaržus striptizo klube. Manau, šitas užsakymas yra numeris vienas iš visų keisčiausių vietų. Taip pat teko kurti laive.
Pradžioje, kai tik pradėjau piešti, buvo sunkiau susikaupti dirbti kitokioje aplinkoje, bet po metų, dviejų įdirbio pavyksta natūraliai. Ilgiausiai renginyje teko piešti 8 valandas be jokios pertraukos.
– Ar turite pagalbininką kūryboje?
– Piešti niekas nepadeda, bet žmona yra mano patarėja. Gera sulaukti žvilgsnio iš šalies. Pataria, įsiklausau, pažiūriu naujai į tai, ką darau. Taip pat ji padeda dorotis su užsakymų srautu.
Viename renginyje teko kartu dirbti su dar šešiais šaržų kūrėjais. Tarpusavyje sutariame draugiškai. O jei turiu daug užsakymų, rekomenduoju kitą kūrėją, visiškai negaila.
– Kokie ateities planai?
Norėtųsi gilinti žinias ir įgūdžius, įsigyti geresnės technikos, dar didesnę planšetę. Planuoju pratęsti kursus, kuriuos buvau pradėjęs pavasarį, nes dar yra spragų.
Daugiau Aurimo Matusevičiaus darbų galite rasti jo „Facebook“ ir Instagram.
