Knyga: Jo Nesbø „Sniego senis“
„Esu knygų maniakė. Neužmiegu, jeigu prieš miegą nepaskaitau nors 10 puslapių. Šalia lovos po Kalėdų solidi knygų krūvelė. Visi dovanų teikėjai žino, kad visuomet apsidžiaugsiu, jeigu gausiu knygą ir šokolado. Jei norite neatsiplėšti nuo knygos ir mėgstate kriminalinius romanus, norvegų rašytojo Jo Nesbø kūriniai yra tai, ko reikia. Mano lentynoje turbūt visi jo lietuviškai išversti romanai. Jei nieko neskaitėte, imkite bet kurį – „Sniego senis“, „Šarvuota širdis“, „Policija“... Gerai sugalvotas siužetas, puikiai parašyta. Žiemą, kai gali likti namuose ir turi porą valandų laiko bei kavos puodelį šalia, už tokį romaną nieko nėra geriau.“
Filmas: Garthas Jenningsas „Dainuok“ („Sing“)
„Kur nueiti žiemą? Aš renkuosi kiną. Ir būtent „Pasakos“ kino teatrą. Čia nėra spragintų kukurūzų, salė nedidelė, todėl galima pasijusti kaip sename kino teatre, nuo kurio ekrano pirmiausia atitraukia aksomines užuolaidas. Nors paskutinį filmą žiūrėjau ne čia. Jei nesidrovite lankytis animacinių filmų seansuose, nueikite į „Dainuok“. Geltonųjų pakalikų – „pimpačkiukų“ – kūrėjų filmas ir, beje, toks pat juokingas.“
Spektaklis: G.Verdi „Trubadūras“ (rež. Dalia Ibelhauptaitė, Vilniaus miesto opera)
„Eičiau dar ir dar kartą į Dalios Ibelhauptaitės režisuojamus spektaklius. Nežinau net, kas traukiau labiau – jos išradingumas ar solistų talentai. Vienas iš labiausiai sužavėjusių – „Trubadūras“. Tik čia pamačiau, kad juoda gali turėti daugybę atspalvių, būti ir prabangi, ir niūri, ir, atrodo, vienintelė tinkama spalva ir scenografijai, ir solistų drabužiams. Net jei nesate operų mėgėjas, pabandykite apsilankyti nors kartą, nes Dalia tikrai moka nustebinti.“
