Kaip skelbiama prekybos miestelio „Urmas“ pranešime spaudai, maždaug penkerius metus įvairių senienų prekyba užsiimantis K.Vaitiekūnas įsitikinęs, kad viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl žmonėms patinka seni daiktai, yra kokybės pojūtis.
„Šiais trumpalaikio galiojimo prekių laikais, tiesiog malonu prisiliesti prie seno, kokybiško daikto“, – sako pašnekovas.
Pasak jo, pirkėjus labiausiai domina paveikslai, laikrodžiai, baldai, plokštelės, knygos, žaislai, įvairūs įrankiai, muzikos instrumentai, rankų darbo audiniai, keramika. Prie sendaikčių jau priskiriama ir prieš kelis dešimtmečius pagaminta garso aparatūra. Anot pašnekovo, legendiniai „Sharp“, JVC dabar yra itin pageidaujami ir metams bėgant jie tik brangsta.
Senesni kiniški daiktai – gražūs ir patvarūs
Daugelis kitų prekiautojų turi nemažai iš Vakarų Europos sendaikčių turgų atvežtų daiktų, bet pas K.Vaitiekūną – tik Lietuvoje įsigyti ir naudoti įvairių laikmečių liudytojai.
„Yra caro, tarpukario, sovietinių laikų daiktų. Pasitaiko ir senesnių nei 30 metų kiniškų daiktų, kurie, beje, yra kokybiški ir gražūs. Dauguma žmonių tokių ir ieško – kokybiškų, gražių, kad dar galėtų pritaikyti savo buityje ar interjere“, – apie senturgio pirkėjų įpročius pasakojo prekybininkas.
Tuština senų namų palėpes
„Lietuviškas“ Anykščiuose gyvenančio K.Vaitiekūno asortimentas susijęs su tuo, kaip vyras įsitraukė į sendaikčių ir antikvaro sritį. Anksčiau jis prekiavo nekilnojamuoju turtu, o įsigytuose senuose namuose rasdavo ir nemažai įvairių senienų. Iš pradžių jas nupirkdavo vienas kolekcionierius, o vėliau K.Vaitiekūnas ir pats ėmė pardavinėti.
„Labai vertingų daiktų žmonės nepalieka. Bet įprastų sendaikčių rasdavau išties daug ir įvairių: audinių, ąsočių, geldų, radijo aparatų, verpimo ratelių, girnų, statinių, knygų, šventųjų paveikslų ir dar daug kitokių dalykų“, – vardijo pašnekovas.
Pats Kęstutis sako nekaupiantis jokių kolekcijų. Jo hobis – atrasti gerą, įdomų daiktą. Vis tik vieną įdomią ir išskirtinę relikviją, kurios neparduoda, turi ir jis.
„Draugo mama padovanojo anglišką karališkojo jūrų laivyno laikrodį, kuriam daugiau kaip 200 metų. Jis priklausė jos vyrui, kuris buvo tolimojo plaukiojimo kapitonas“, – sakė K.Vaitiekūnas.
Konkurencijos nejaučia
Jis jau laukia kada vėl galės susitikti senturgyje su savo bendraminčiais ir bičiuliais.
„Atmosfera senturgyje puiki, konkurencijos nėra, nes pas visus labai skirtingos prekės, tai išeina, kad papildome vieni kitus. Nemažą dalį prekių nuperka būtent kiti prekybininkai“, – atskleidė pašnekovas.
Į artimiausią senturgį, kuris vyks Kauno prekybos miestelyje „Urmas“, liepos 31–rugpjūčio 2 dienomis jis planuoja atsivežti daug įvairių ir įdomių tarpukario, sovietinių nuotraukų, didelį caro laikų varinį dubenį su išlikusiu tų laikų ženklinimu.
