„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2021 04 11

#Senjorainešvaisto. Vidos karantino idėja – kilimėliai iš senų pėdkelnių

Neatsakingas žmonių elgesys jau negrįžtamai pakeitė mūsų planetą – išnyko daugybė augalų ir gyvūnų rūšių, o atliekų kiekis glaudžiai susijęs su mūsų vartotojiškumu. Visgi taip elgiasi ne visi – konkurso „Senjorai nešvaisto“ dalyvės senjorės Vidos Juškienės išradingumui ribų nėra. Moteris, kurdama rankdarbius, panaudoja antrines žaliavas, o vienas netikėčiausių jos sprendimų – panaudoti senas pėdkelnes kilimėlių gamybai.
Vida Juškienė ir jos kilimėlis iš pėdkelnių
Vida Juškienė ir jos kilimėlis iš pėdkelnių / Asmeninio archyvo nuotr.

Išradingumo buityje mokė mama

Pensininkė Vida užaugo Utenos rajone, gražiame Aukštaitijos Leliūnų miestelyje, kur, kaip sako, namuose šeimininkavo net trys moterys – Vida, jos sesuo ir mama: „Nebadavome, bet ir nebuvome pernelyg turtingi. Mamytė, augusi 13-os vaikų šeimoje, anksti išmoko siuvėjos amato, kurio ir mus išmokė. Mums augant, namuose nuolatos dūzgė „Singer“ siuvimo mašina ir skambėjo liaudies dainos. Mamos giminaičiai buvo labai muzikalūs, tai persidavė ir mums. Brolis grojo akordeonu, gitara, o mes su sesute dainuodavome duetu“, – apie vaikystę pasakoja Vida.

Labiausiai moteris sako esanti dėkinga mamytei, kuri su meile ir nepaprastai išradingai vaikus ruošė gyvenimui, o mokykloje moteris išmoko rankdarbių bei sodininkystės:

„Norėdami būti išskirtiniai ir gražūs, patys susigalvodavome ir pasigamindavome papuošalus, drabužius. Net ir dabar, jau būdama senjore, esu dėkinga mokytojams, kurie, negailėdami savo laiko, mus mokė austi tautines juosteles, megzti ir kitų darbų“, – prisimena konkurso dalyvė.

Karantino idėja – kilimėlis iš pėdkelnių

Vida sako, jog per gyvenimą patyrė ne vieną sunkų likimo išbandymą, tačiau nestokoja optimizmo ir juokiasi, jog ne veltui yra gimusi balandžio mėnesį, po Avino ženklu, todėl per gyvenimą visada iriasi ragais – tik į priekį ir pirmyn.

„Aš niekada nepasiduodu, jei jau liūdžiu, tai tik giliai širdyje, – sako moteris ir priduria, jog karantinas taip pat nepaskatino jos liūdėti. – Nors daug laiko praleidžiu namuose, bet vis galvoju – juk greit pavasaris, laukia sodas, darbai jame. Nepasiduosiu virusui. Prisiminiau mamytės pamokymus, kaip galima, neišeinant iš namų, rasti nusiraminimą, užmarštį visoms buvusioms gyvenimo negandoms. Kurti, dirbti, džiaugtis rezultatais.“

Esu dėkinga mokytojams, kurie, negailėdami savo laiko, mus mokė austi tautines juosteles, megzti ir kitų darbų.

Dėl karantino apribojimų Vidai ir kilo mintis surasti veiklos, kuria galėtų užsiimti niekur neišeidama iš namų. Kadangi veikė ne visos parduotuvės, senjorė sumanė panaudoti priemones, kurias netikėtai rado namuose tarp jau netinkamų naudoti daiktų.

„Sintetinės pėdkelnės išmestos dar ilgai nesuyra ir teršia aplinką, mėtosi sąvartynuose, tad man kilo mintis – paėmusi jau netinkamas nešioti pėdkelnes, jas sukarpiau juostelėmis ir su vąšeliu nusinėriau kilimėlį prie durų. Panaudojau rusvas, juodas bei baltas pėdkelnes – man išėjo ne tik gražus, bet ir naudingas, patvarus daiktas. Nusidėvės labiau – nusinersiu naują, o šį nuvešiu į sodą, kur galutinai jį sudėvėsiu“, – įdomia pakartotinio naudojimo idėja dalijasi senjorė.

Asmeninio archyvo nuotr. /Kilimėlis iš kojinių
Asmeninio archyvo nuotr. /Kilimėlis iš kojinių

Pasibaigus karantinui planuoja piešinių ant kartono parodą draugėms

Karantinas paskatino kaunietę ieškoti ir daugiau sprendimų. Dar vaikystėje mėgusi braižyti, piešti, Kalėdų proga sau ir anūkei nupirko dažų, teptukus ir molbertą, tačiau pasibaigus drobei, susidūrė su sunkumais, kuriuos išradingai išsprendė panaudodama atliekas.

Juk mes tokios išradingos – ir iš kirvio sriubą išvirtume, jei tik reiktų, – juokiasi senjorė.

„Kadangi karantino metu nepavyko įsigyti drobės, panaudojau dėžių kartoną. Iš pašto dažnai gaunu siuntinių, taigi, pagalvojau, jog tai puikus būdas panaudoti kartoną dar kartą, o ir kur kas pigiau. Jei anksčiau neturėjau galimybės mokytis dailės, tai dabar turėdama laiko namuose, galiu tobulėti piešdama ant dėžių kartono“, – pasakoja Vida, kuri įkvėpimo semiasi iš senų fotografijų, žmonių portretų.

Ant kartono moteris nutapė ir savo anūkę, ir gerą pažįstamą dainininkę Nijolę Tallat-Kelpšaitę, o piešiniais žada apdovanoti ir drauges.

Asmeninio archyvo nuotr. /Vidos nupiešta N.Tallat-Kelpšaitė
Asmeninio archyvo nuotr. /Vidos nupiešta N.Tallat-Kelpšaitė

„Taip ir bėga mano dienos ilgesyje susitikimų su draugėmis, kurioms pažadėjau piešinių parodą sodo namelyje, šventę su šviežiomis sodo gėrybėmis. Jei patiks kas iš mano meno, būtinai joms padovanosiu, o dabar galvoju, ką dar čia pasiūti – juk karantinas ne amžinai, o mes – moterys – turime visada gražiai atrodyti, ir visai nesvarbu, kiek tau metų. Juk mes tokios išradingos – ir iš kirvio sriubą išvirtume, jei tik reiktų“, – juokiasi senjorė.

Veikla padeda nesijausti vieniša

Žvelgdama į kabančius ant sienos savo, sesers bei mamos siuvinėtus paveikslus, dengdama stalą pačios megztomis staltiesėmis, Vida sako sugrįžtanti į jaunystę. Ji ne tik rankdarbiais užsiėmė, bet ir poeziją kūrė, dainavo, šoko.

„Net septynerius metus folkloro ansamblyje „Sodyba“ praleidau, o jau būdama pensijoje, draugių pakviesta, pradėjau lankyti A/S „Kauno senjorai“ renginius. Esu valdybos narė, „Eigulių“ grupės seniūnė, – apie savo veiklas pasakoja Vida ir priduria, kad ten senjorai niekada nesijaučia vieniši.

Asmeninio archyvo nuotr. /Vida Juškienė
Asmeninio archyvo nuotr. /Vida Juškienė

– Vieni kitus palaikome, turime nepaprastai gražias vakarones, pasišokimus, dainuojame, keliaujame po Lietuvą ir užsienio šalis – visa tai mus labai suartino. Dabar labai laukiu karantino pabaigos, kad vėl galėtume susieiti ar keliauti. Bendravimas man labai svarbu, tiek energijos turiu todėl, kad turiu daug draugų.“

Nešvaistyti svarbu kiekviename žingsnyje

Vida taip pat sako, jog jos nekantriai laukia sodo darbai, kur veikli moteris taip pat apgalvoja, kaip geriau išsisukti be reikalo neperkant naujų daiktų – kartonines dėžutes panaudoja svogūnams auginti, o plastmasines pakuotes, likusias nuo grietinės ar mėsos, panaudoja uždengti besikalančius pipirų, pomidorų, moliūgų daigelius šiltnamyje.

„Nešvaistyti, žinoma, stengiuosi todėl, kad norisi pataupyti pinigėlius, bet pagrindinė priežastis yra ta, jog esu taip pratusi. Mes taip augome, jog reikėjo taupyti, prasimanyti iš to, ką turi, būti išradingiems, todėl taip lengvai visko į šiukšlių dėžę nemetame, panaudojame dar ne kartą. Taip pat ir maistą vertiname, sunaudojame nešvaistydami“, – pasakoja konkurso dalyvė.

Vida dalijasi, jog keliaujant po Egiptą ar Graikiją, ją labiausiai nustebino besimėtančios šiukšlės:

„Lietuvoje gana švaru, žmonės žino, jog šiukšlindami teršiame aplinką, tačiau labai liūdna matyti užterštus vandenis, kuriuose plaukioja plastmasės atliekos. Visada stengiuosi šiukšles rūšiuoti ir mesti į tam skirtus konteinerius, o maisto atliekoms sode turiu kompostui skirtą vietą, tad vėliau galiu natūraliai patręšti daržoves.

Nešvaistyti svarbu kiekviename žingsnyje. Norisi, kad Lietuvoje turėtume gražią aplinką, visada smagiau kvėpuoti tyru oru, matyti gražią gamtą… Juk aš augau Aukštaitijoje, apsupta nuostabios gamtos, tad tai man turi didelę reikšmę“, – pasakoja Vida.


Konkursas „Senjorai nešvaisto“ yra nemokamo žurnalo aktyviems senjorams „60+“ ir pakuočių tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ iniciatyva, skirta ne tik skatinti pačius senjorus tinkamai rūšiuoti atliekas, bet kartu savo asmeniniu pavyzdžiu parodyti visuomenei, kaip senus daiktus galima prikelti naujam gyvenimui, taip prisidedant prie aplinkos išsaugojimo.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų