Svarbiausia – sutvarkyti lapus
Įmonės „Žalieji sprendimai“ vadovas Tautvilas Ligeika sako, jog šiuo metu svarbiausias ir pagrindinis darbas – sutvarkyti lapus. Kodėl?
„Su nukritusias lapais nukrinta ir visos ligos bei kenkėjai. Tad sugrėbus lapus juos svarbu pašalinti iš kiemo – išvežti į tam skirtas kompostavimo aikšteles, jokiu būdu ne į buitinių atliekų konteinerius“, – sako T.Ligeika.
Lapus itin lengvai sutvarkysite lapų pūstuvu – jį turintys sodininkai sako, jog su šiuo įrankiu kelių valandų darbą sode galima sutrumpinti iki pusvalandžio.
Rekomenduočiau tręšti vertikaliu būdu: kai ties šaknimis su kokiu nors geležiniu strypu padaromos gilios duobutės ir būtent į jas suberiamos trąšos.
Pašnekovo teigimu, rudenį pravartu nukirpti ir nužydėjusias gėles: iš sudžiūvusių stagarų nėra nei naudos nei grožio. Vėlgi – jei šį darbą atidėsite iki pavasario rizikuojate, kad augalai išleis naujus ūglius ir senus pašalinti taps dar sunkiau.
„Nenukirptas palikti galima tik smilgas. Jeigu orai bus palankūs ir sunkus sniegas jų neišguldys – smilgos džiugins akį iki pat pavasario“, – pataria T.Ligeika.
Agronomas Justas Kubilius pritaria, jog sutvarkyti lapus yra vienas svarbiausių rudeninių darbų – ypač šį rudenį. Drėgni rytai, skendintys tirštame rūke, šiltos dienos, gausybė maisto aplink – tai idealios sąlygos tarpti įvairiems kenkėjams.
„Geriausia yra tuos lapus sudeginti, jei nėra galimybės – tuomet kompostuoti. Svarbu juos visus surinkti, kad lapų neliktų niekur sode, aplink medžius. Taip pat svarbu pašalinti išdžiūvusias, ligotas šakas, tačiau nereikėtų daryti didelių pjūvių – medis gali pašalti. Nebent tikrai žinome, kad konkreti medžio veislė yra atspari šalčiams. Didesnius pjūvius reikėtų pasilikti pavasariui“, – patarė agronomas.
Genint nepamirškite ir patręšti
Jis taip pat pataria šiuo metu patręšti vaismedžius ir vaiskrūmius kalio bei fosforo trąšomis.
„Šie elementai atsakingi už žiemojimą: kalis – už medžiagų pernešimą, fosforas – už šaknų vystymąsi. Rekomenduočiau tręšti vertikaliu būdu: kai ties šaknimis su kokiu nors geležiniu strypu padaromos gilios duobutės ir būtent į jas suberiamos trąšos. Dabar bus lengva tai padaryti, nes žemė vis dar yra minkšta, nepašalusi. Kai tręšiate aplink skystomis trąšomis, didžiąją dalį jų gauna žolė, o ne medžio šaknys“, – paaiškina J. Kubilius. Jis perspėja šiuo metu nepadauginti azoto trąšų – šis elementas skatina žalios masės augimą. Agronomui teko šį rugsėjį pamatyti soduose žydinčias pavienes obelis.
Jauni augalai gali būti neprisitaikę, jei po tokio šilto rudens netikėtai užklups šalčiai. Minėtos trąšos jiems turėtų padėti atlaikyti staigias orų permainas.
Pirmoji grėsmė nesutvarkius aplinkos rudenį – nesulaikti svečių iki pat pavasario! Nes kas gi norės užeiti į apleistą kiemą?
„Azoto geriau dėkite į kompostines, kur sukrausite lapus – taip pagreitinsite jų suirimą, nes azotas skatina tam tikrų bakterijų vystymąsi. Geriausia lapus sudeginti, nes kompostinėje visos ligos ir mikroorganizmai lieka. Tačiau mieste to daryti negalima, tad belieka kompostuoti“, – sako J.Kubilius.
Tokį šiltą rudenį teks nusipjauti ir veją – palikite ją apie 4-5 centimetrų aukščio.
„Vėliau, jeigu daug prisninga, žolė po sniegu pradeda šusti, geltonuoti. Nes po sniego danga tampa šilta ir drėgna“, – sakė agronomas. Jei lapų nėra daug, naudinga juos surinkti bepjaunant veją.
Bendrovės „Žalieji sprendimai“ vadovas T.Ligeika sako, kad vaismedžių ir vaiskrūmių genėjimas gali būti atliekamas tiek rudenį, tiek pavasarį.
„Vyrauja labai daug genėjimo teorijų ir metodų, ir kiekvienas jų yra savaip teisingas. Mes vaismedžių ir vaiskrūmių rudenį negenime, kadangi rudeniop dažnai vyrauja drėgni ir vėsūs orai, kurie nėra palankūs užgyti medžiui padarytoms žaizdoms. Jei vis tik genėsite, svarbiausia atsiminti, kad norint nepernešti ligų, genėjimui skirtus įrankius svarbu nuolat dezinfekuoti, o įrankio ašmenys turi būti aštrūs, kad kirpimas būtų tiesus ir lygus, kad žievė nusikirptų o nenusiplėštų, kad neliktų nelygumų ir iškandžiojimų, kuriuose gali kauptis drėgmė ir ligos“, – sakė T.Ligeika.
Agronomo Justo Kubiliaus nuomone, rudenį tinka genėti sulą leidžiančius medžius – pavasarį to daryti jokiu būdu negalima, nes medžio kamienu teka skysčiai, jis gali išleisti didžiąją dalį sulos ir tiesiog išdžiūti.
Renkantis gyvatvorių žirkles svarbu atkreipti dėmesį į žirklių pjovimo gebą, kuri nurodo, kokio storio šakeles galėsite nugenėti.
Šis ruduo palankus linkusiems atidėlioti darbus
Paklaustas apie neįprastai šiltus rudens orus bendrovės „Žalieji sprendimai“ vadovas T.Ligeika pripažįsta, jog šis ruduo išsiskiria savo šiluma ir sausumu.
„Šį rudenį galima buvo saugiai genėti spygliuočius, kadangi saulėti ir šilti orai skatino sakų išsiskyrimą, kuris svarbus efektyviam žaizdos gijimui, – svarsto T.Ligeika. – Kadangi sezonas pakankamai sausas, spygliuočiai intensyviai metė spyglius, o jų sugrėbimas yra kur kas sudėtingesnis nei lapų.“ Spyglių supūtimui į vieną vietą, išpūtimui iš vejos taip pat galima pasitelkti galingą oro pūstuvą.
Specialistas priduria, jog šis ruduo buvo naudingas užuomaršoms, kadangi gyvatvorių ir kitų dekoratyvių augalų genėjimas galėjo būti atliekamas keliomis savaitėmis ilgiau – iki spalio pradžios. Vis tik, nors oro temperatūra dar primena rugsėjį, šiandien gyvatvorių karpyti jis nebepataria.
„Geriau atidėti šiuos darbus pavasariui. Dėl jau minėtų priežasčių: rudeninė dargana ir šaltis – puiki terpė lygų plitimui“, – sako pašnekovas.
Agronomas Justas Kubilius priduria, jog šiuo metu pakankamai lengva bus nupjauti medžius ar vaiskrūmius, kuriems, jūsų nuomone, sode jau nebeliko vietos.
„Jei augalas dar gyvybingas, jis pavasarį gali pats iš dirvos pasiimti naudingas medžiagas, jų neliks naujai sodinamam augalui. Be to, tai geriau atlikti dabar, nes pavasarį ir taip būna gausu įvairių darbų sode“, – sako J.Kubilius.
Paklausus, kokios grėsmės kyla rudenį apleidus sodą, T.Ligeika juokauja: „Pirmoji grėsmė nesutvarkius aplinkos rudenį – nesulaukti svečių iki pat pavasario! Nes kas gi norės užeiti į apleistą kiemą?“
Pabaigus darbus žirkles nuvalyti ir sutepti, kartais būtina pagaląsti ašmenis. Tokiu būdu, netgi labai intensyviai naudojant prietaisas tikrai atlaikys ne vieną ir ne du sezonus.
Jis tęsia, jog palikę nesugrėbtus lapus, paliekate ir visas ligas. Negana to, per žiemą lapai bus pradėję pūti, tad pavasarį jau teks grėbti nebe lapus, o gličią jų masę. Lygiai tas pats ir su gėlėmis: rudenį dar galite nukirpti sausus stagarus, o pavasarį rinksite jau pradėjusius pūti ir sukritusius gėlių likučius.
„Na, o jei nespėjote nugenėti gyvatvorių – nieko tokio, tiesiog pakentėkite su tokiu vaizdu iki pavasario“, – šypsojosi T.Ligeika.
Gyvatvorės žirklės ir grandininiai pjūklai medžių genėjimui – kaip išsirinkti?
Įvairią techniką sodo priežiūrai gaminanti bendrovė „Makita“ savo asortimente turi dviejų tipų gyvatvorių (arba vaiskrūmių) žirkles – ilgais ir trumpais ašmenimis. Sodo technikos specialisto Edgaro Čingos pasiteravome, kuo jos skiriasi.
„Trumpos gyvatvorių ar žolės žirklės yra skirtos tiksliam krūmelių formavimui, žolės pakraščių apkirpimui. Tačiau aukštesnes ar platesnes gyvatvores patogiau genėti su ilgesniais ašmenimis – taip jos bus apkirptos lygiau. Todėl žirkles renkamės pagal turimą gyvatvorę. Itin aukštoms gyvatvorėms skirtos teleskopinės žirklės.
Renkantis gyvatvorių žirkles svarbu atkreipti dėmesį į žirklių pjovimo gebą, kuri nurodo, kokio storio šakeles galėsite nugenėti. Tarkime, vienos naujausių „Makita“ gyvatvorių žirklių DUH651 lengvai gali nugenėti ir 18 milimetrų storio šakeles. Beje, šios žirklės turi rankeną, kuri sukiojasi į abi puses – tai leidžia tolygiai genėti gyvatvorę prieinant tiek iš vienos tiek iš kitos pusės“, – sako E.Činga.
Pjūklas taip pat komplektuojamas ir su specialia grandine ir juosta, skirta drožinėjimui. Kai žiemą baigsis dideli ūkio darbai, galite pamėginti savyje atrasti skulptoriaus gyslelę ir išdrožti kokią nors gražią skulptūrą.
Jis priduria, jog dar vienas svarbus parametras yra įrankio galingumas žymimas voltažu, bei akumuliatoriaus talpa – nurodomas ampervalandėmis. Tuos pačius 18V „Makita“ akumuliatorius galima naudoti su daugiau kaip dviem šimtais skirtingų šio gamintojo įrankių.
Kiek laiko galima dirbti pilnai įkrovus šiuos akumuliatorius?
„Akumuliatorinių gyvatvorių žirklių darbo laikas labai priklauso nuo darbo specifikos – ar genėsite sumedėjusius bukmedžius, ar lengvai kerpamas tujas? Turint pakaitinius akumuliatorius darbas praktiškai gali vykti nepertraukiamai – gyvatvorių žirklės dirbs tiek, kiek krausis pakaitinis akumuliatorius. Pavyzdžiui, modelio DUH651 žirklės, su dviem 18 voltų akumuliatoriais be apkrovos gali dirbti iki 125 minučių, o akumuliatoriai pasikrauna per 45 minutes“, – lygino sodo technikos ekspertas.
Jis primena, jog visus įrankius reikėtų tinkamai prižiūrėti: pabaigus darbus žirkles nuvalyti ir sutepti, kartais būtina pagaląsti ašmenis. Tokiu būdu, netgi intensyviai naudojant „Makita“ gyvatvorių žirkles, t.y. – dirbant su jomis kasdien po 8 valandas, prietaisas tikrai atlaikys ne vieną ir ne du sezonus.
Neseniai šio gamintojo prietaisų asortimentą papildė pats lengviausias ir greičiausias rinkoje akumuliatorinis grandininis pjūklas DUC254. Su minėtu 18V akumuliatoriumi prietaisas sveria tik 3,1 kilogramo.
„Jis nedidelis, tačiau „aršus“ – grandinės greitis siekia iki 24 metrų per sekundę. Šis pjūklas nepakeičiamas tiek profesionaliems arboristikos (medžių genėjimo, lajos lengvinimo) darbams, tiek įvairiausiems ūkio darbams: apgenėti medžius, trumpinti nupjautas šakas ir panašiai. Pjūklas taip pat komplektuojamas ir su specialia grandine ir juosta, skirta drožinėjimui. Kai žiemą baigsis dideli ūkio darbai, galite pamėginti savyje atrasti skulptoriaus gyslelę ir išdrožti kokią nors gražią skulptūrą iš medžio“, – idėja dalinasi E.Činga.
